Sveikata

Trys gripo komplikacijos

Vakcinuotis nuo gripo dažnai rekomenduojama labiau dėl komplikacijų persirgus šia liga, gresiančių net mirtimi. Šiame straipsnyje pristatome tris iš jų.

Pneumokokinė infekcija

Kiek mažiau pavojinga, bet dažnesnė gripo komplikacija yra pneumokokinė infekcija, sukeliama bakterijos Streptococus pneumoniae. Sukėlėjas plinta oro lašeliais. Kai jie patenka į žmogaus apatines kvėpavimo takų dalis ir dauginasi, formuojasi kvėpavimo takų užde­gimas. Didesnę riziką susirgti turi lėtiniai ligoniai ir tie, kurių nusilpusi imuninė sistema. Susergama ir dėl nepalankių išorinių veiksnių: peršalimo, nuovargio, stresinių situacijų, virusinės viršutinių kvė­pavimo takų infekcijos. Taip pat nusilpus imunitetui po gripo. „Užklupus virusui pirmosiomis dienomis karščiuojama, kamuoja kosulys, gerklės skausmas, sloga, kaulų laužymo jausmas. Vėliau savijauta arba pradeda gerėti, arba temperatūra vėl pakyla. Vieni simptomai gali palengvėti, tačiau gali atsirasti naujų: ausų arba galvos skausmas, dažnas kvėpa­vimas. Toks būklės pablogėjimas dažniausiai rodo, kad virusinė infekcija komplikuojasi į bakterinę. Tuomet būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Pneumokokinė infekcija labai sunki, ypač invazinė jos forma, kuri gali išplisti žaibiškai.
Pneumokokas gali sukelti menin­gitą ar sepsį, o šie baigtis tragiškai net ir laiku suteikus gydymą. Nors infekcija gydoma antibioti­kais, tačiau ir jie ne visagaliai. Per­sirgus išsivysto imunitetas, tačiau jis pernelyg specifinis ir nutaikytas tik į vieną tam tikrą pneumokokų serogrupę, tad išlieka rizika užsikrėsti kitais pneumokokais.

Širdies raumens uždegimas

Daug priklauso nuo gripo viruso padermės- kai kurie labiau linkę žaloti nervinius audinius ir grasinti meningitu ar encefalitu, o kiti tiesiogiai sukelia širdies raumens uždegimą (miokarditą). Šis pa­prastai pasireiškia paties gripo simptomams jau išnykus ir žmogui ramiai mėgaujantis gera savijauta bei grįžusiu darbingumu. „Miokardito priežastys gali būti įvairios. Pagal jas jis skirstomas į infekcinį ir neinfekcinį. Infekcinį miokarditą kaip tik dažniausiai ir sukelia gripas, herpeso virusas, adenovrusai, ŽIV, borelijos, mikoplazmos ir pan. Jis gali būti ir švelnios formos, besimptomis, o žmogus sužino juo sergąs tik atlikęs tyrimus.”

Dažniausiai liga pasireiškia tokiais nespecifiniais simptomais kaip bendras silpnumas, nuovargis, paki­lusi temperatūra, sąnarių skausmai ir širdies nepakankamumo požymiai: širdies ritmo sutrikimai, dusulys, blauzdų tinimas, kritęs kraujospūdis ir skausmai krūtinėje. „Žaibinio miokardito pirmoji išraiška gali būti kardiogeninis šokas ar net staigi mirtis”, – neslepia gydytoja.

Neaptikus miokardito ir jo laiku nepagydžius, širdies ertmės gali pradėti plėstis ir formuotis lėtinis širdies nepakankamumas. Tokiems pacientams laikui bėgant gali pri­reikti širdies transplantacijos.

Virusinis arba bakterinis meningitas

Baisi gripo komplikacija – virusi­nis arba bakterinis meningitas. Tai infekcinė nervų sistemos liga, labiausiai pažeidžianti minkštuosius smegenų dangalus ir sukelianti jų uždegimą bei smegenų skysčio in­fekcinius ir uždegiminius pakitimus.

Galima rimta virusinio meningito komplikacija – encefalitas (galvos smegenų uždegimas).
Prieš antibiotikų atradimą ši infek­cija visada būdavo mirtina, bet ir šiais laikais dažnai pasitaiko sunkių komplikacijų bei mirčių. Bakterinio meningito sukėlėjai- Neisseria meningitidis bakterija, turinti daug tipų: A, B, C, X, Y, Z, W-135, 29E, H, I ir kt., taip pat pneumokokai, Haemophilus Influenze, leptospiros, tuberkuliozės lazdelės, enterovirusai ir gripas.

Šia infekcija suserga įvairaus amžiaus žmonės. Vaikams ir seny­viems asmenims ji pavojingesnė, o kūdikiams- pavojingiausia. Pa­grindinis šaltinis – nosies ir gerklės infekcijos, bakterijų nešiotojai.
Dažniausiai meningitas neišsivys­ to, nes būna nuslopinamas žmo­gaus imuninės sistemos. Tikimybė didėja, jei imunitetas būna nusilpęs dėl anksčiau persirgtos ligos.
Bakterinis meningitas gydomas penicilinu, vietoj jo galimi cefuroksimas, ceftriaksonas, chloramfenikolis. Skiriami gliukokortikoidai, dehidracija furozemidu ar manitoliu. Lašinami skysčiai, jei reikia, skiriama ir vaistų nuo traukulių.

Virusinio meningito gydymas panašus, tik vietoj antibiotikų vartojami antivirusiniai vaistai.

Lietuvoje šiuo metu, statistikos duomenimis, dažniausiai nustato­mas B tipo meningokokas, o visai neseniai pasirodė ir skiepai nuo jo.

Taip pat skaitykite
Close
Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker