Kodėl žmonės nevaisingi?

Nevaisingumas yra negebėjimas pastoti arba išnešioti kūdikį. Tik labai nedaug moterų ir porų yra iš tikrųjų nevaisingos; kur kas dažniau pasitaiko tariamas nevaisingumas- pora turi sunkumų pastoti. Su tariamu nevaisingumu vienu arba kitu gyvenime laikotarpiu susiduria viena iš dešimties porų. Poros vaisingumas priklauso ir nuo moters, ir nuo vyro vaisingumo, tad aiškinantis nevaisingumo priežastis turi dalyvauti abu.

Kokios nevaisingumo priežastys?

Beveik 40 proc. nevai­singų porų nevaisingas yra vyras, 40 proc.- moteris, li­kusioji dalis- kai abi pusės turi problemų.

Vyrų nevaisingumas

Vyrų nevaisingumo priežastis gali būti visiškas sėklidžių negebėjimas gaminti spermijus (laimė, tai labai reta liga), nedidelis spermijų skaičius dėl sutrikusios sėklidžių funkcijos, didesnis nei normalus anomalių spermijų skaičius, impotencija, priešlaikinė ejakuliacija arba nesugebėjimas išlaikyti erekcijos.

Moterų nevaisingumas

• Dažniausia moterų nevaisingumo priežastis, pasitaikanti trečdaliui nevaisingų moterų,- ovuliacijos nebuvimas (neišskiriamas kiaušinėlis).
• Ovuliacija gali nevykti dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros, kiaušidžių infek­cinių pažeidimų, chirurginio arba tadiolerapinio gydymo padarinių. Sutrikusi hor­monų pusiausvyra gali truk­dyti pastoti ne vien neleis­dama vykti ovuliacijai: pa­vyzdžiui, progesteronas yra būtinas apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje- jeigu šio hormono gaminsis per mažai arba per trumpai, kiaušinėlis neįsi­tvirtins ir žus.
• Kad moteris galėtų natūraliai pastoti, jos re­produkciniai or­ganai turi būti sveiki. Ma­žiausiai 10 proc. nevaisin­gumo atvejų sudaro gimdos problemos. Gimdos ano­malijos gali būti įgimtos arba atsiradusios dėl sąaugų (surandėjimų), polipų, miomų arba pakitimų po endo­metriozės.
• Kiaušintakiai- kelias, kuriuo spermijai pasiekia kiaušinėlį ir kuriuo apvaisintas kiaušinėlis leidžiasi į gimdą įsitvirtinti. Negimdinis nėštumas, dubens organų uždegimas, chirurginės procedūros ar net paprasta infekcija (įskaitant ir lytines ligas) gali užkimšti kiaušintakį arba palikti randus, kurie trukdys natūraliai pastoti.
• Tam, kad pasiektų kiaušinėlį ir jį apvaisintų, spermijai turi prasiskverbti pro didelį gimdos kaklelio gleivių kamštį. Jeigu gleivės labai tirštos arba jose yra spermijus naikinančių antikūnų, spermijai niekada nepasieks ir neapvaisins kiaušinėlio.
• Ne mažiau svarbus yra ir amžius. Apie 25-uosius moters vaisingumas lėtai ima silpnėti, o po 45-erių ovuliacijos vyksta tik kas antrą menstruacijų ciklą. Vadinasi, vyresnė nei 45-erių metų moteris per metus turi perpus mažiau galimybių pastoti negu jauna.

Abipusės problemos

Nuo 20 iki 30 procentų nevaisingumo problemų būna abipusės, dažniausiai dėl vadinamojo tariamo nevai­singumo. Tariamas ne­vaisingumas pasitaiko tada, kai moters vai­singumas yra mažas, pavyz­džiui, dėl neregu­liarių ovuliacijų.

Paprastai mažą vieno partnerio vaisingumą kompensuoja normalus kito partnerio vaisingumas, o problemų iškyla tada, kai kito partnerio vaisingumas taip pat yra mažas, pa­vyzdžiui, spermoje ma­žesnis nei vidutinis spermijų skaičius.

Ar kreiptis į gydytoją?

Kad ir kokio amžiaus botumėte, jeigu per metus nepavyksta pastoti santykiaujant du kartus per savaitę. kreipkitės į gydytoją. Vis dėlto, turint galvoje, kad kai kurie gydymo kursai trunka kelerius metus, ir jei jums jau daugiau kaip 35-eri, verta kreiptis į gydytoją po 6- 8 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.

Ką patars gydytojas?

• Gydytojas smulkiai išklausinės apie menstruacijų ciklą, paprašys išvardinti paskutinių šešių mėnesių datas. Jis taip pat pasidomės, kiek laiko nesiseka pastoti, kada nustojote vartoti kontraceptines priemones, kokia jūsų šeimos anamnezė (ligos istorija).
• Paprašys išvardinti visas patirtas operacijas arba ligas galėjusias paveikti vaisingam; (pavyzdžiui, anoreksija), suminėti visas persirgtas lytines ligas, paklaus, ar buvo nutrauktas nėštumas.
• Tiek jūsų, tiek jūsų partnerio bus klausiama apie lytinių santykių dažnumą. Gydytojas norės išsiaiškinti, ar pakankamai dažnai santykiaujate nesinaudodami kontraceptinėmis priemonėmis. Galbūt jūsų santykius lydi psichologiniai seksualiniai nesklandumai, tokiu atveju gydytojas rekomenduos psichologo seksologo konsultacijas.
• Jūs būsite ištirta fiziškai. Apžiūrint bus įvertinta reprodukcinių organų ir bendra sveikatos būklė. Tyrimų pobūdis priklausys nuo jūsų anamnezės- gydytojas gali patikrinti akių tinklainę ir kaklą dėl skydliaukės pakitimų. Apžiūrės, ar normaliai išsivysčiusi jūsų krūtinė.
• Jūsų partnerio taip pat bus klausinėjama apie jo paties ir šeimos ligos istoriją. Pavyzdžiui, gydytojas norės sužinoti, ar jo sėklidės nusileido normaliu būdu. Jo bus klausiama apie darbo aplinką, kadangi darbo aplinkos veiksmai kartais lemia mažą spermijų skaičių. Gydytoją domins vaikystėje persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė, ir ligos, plintančios lytiniu būdu. Gydytojas pažiūrės, ar nėra akivaizdžių fizinių nevaisingumo priežasčių.
• Jūs ir jūsų partneris privalote būti atviri gydytojui. Nevaisingumo priežasčių paieškos gali trukti ilgai, kartais jos gali atrodyti bevaisės. Jeigu esate tam pasirengę, įtampą bus lengviau pakelti. Kai kada šie tyrimai nepataisomai suardo dviejų žmonių santykius, kitas poras pasiryžimas tapti tėvais ir dalijimasis patirtimi bei išgyvenimais tik dar labiau suartina.