Sutuoktuvių ritualai pasaulyje
Diena, kai vyras ir moteris prisiekia vienas kitam ištikimybę ir amžiną meilę- ypatinga. Ją iškilmingai švenčia beveik visos pasaulio tautos, skiriasi tik tradicijos ir papročiai.
Meksika: šokis su jaunąja kainuoja.
Daugelyje Meksikos rajonų per vestuves puošiamasi tradicine senųjų žemvaldžių apranga: jaunikis mūvi kelnes ir vilki sidabrinėmis sagomis papuoštą švarkelį, galvą pridengia plačiabryle skrybėle. Jaunoji vilki nėriniuotą suknelę su raukiniais ir ilgą nuometą. Vestuvės paprastai būna didelės ir iškilmingos. Jose dalyvauja daug svečių, nes Meksikoje palaikomi glaudūs šeimyniniai ryšiai. Vestuvių išlaidas dalijasi abi pusės. Temperamentingieji meksikiečiai linksminasi iki ryto. Kiekvienos šeimos garbės reikalas į savo vaikų vestuves pasikviesti liaudišką kapelą- niariachis. Vienas iš sutuoktuvių papročių- raiščio nurišimas. Jaunoji atsistoja ant stalo, o jaunasis užrištomis akimis turi nurišti raištį nuo išrinktosios kojos ir mesti jį už savęs. Raištį pagavusi mergina gali džiaugtis- ji netrukus ištekės. Jei kuris nors svečias nori pašokti su jaunąja, turi už tai sumokėti jaunajam.
Norvegija: žydri apatiniai neša laimę
Norvegai paprastai tuokiasi šeštadienį. Tie, kurie laikosi tradicijų, velkasi puošnius skandinavų liaudies kostiumus bunad. Jaunavedžius vestuvinėje procesijoje dažniausiai lydi dvi mergaitės (senais laikais sutuoktuvių ceremonija be vaikų svitos išvis nevykdavo). Tiesa, šių dienų jaunieji vis dažniau atsisako tradicinių apdarų ir mieliau renkasi smokingą ir ilgą baltą suknelę. Jaunikis ir nuotaka vilki žydrus apatinius – iki šiol tikima, kad tai atbaido piktąsias jėgas.Į vestuvinę puotą, kuri dažniausiai rengiama restorane, kviečiami tik artimiausi draugai bei giminės. Ant stalo privalo būti tradicinis aukštas tortas su marcipanais, kurio nekantriai laukia jauniausi vestuvių dalyviai. Tradiciška ir tai, jog svečiai vestuvines dovanas sukrauna ant stalo, kad visi galėtų jas apžiūrėti. Linksmybės ir šokiai paprastai tęsiasi iki ryto. Jaunieji puotą palieka pirmieji ir vyksta į viešbutį, vestuvių nakties praleisti specialiai šia proga papuoštoje lovoje. Jie stengiasi nuslėpti, kur nakvos, nes gana dažnai draugai naujai „iškeptam” jaunavedžiui iškrečia įvairiausių pokštų.
Pietų Korėja: porą parenka būrėja
Kai vaikinas arba mergina jau artėja prie pilnametystės, šeima piršlės prašo surasti porą. Piršlė kreipiasi į būrėją, kuri palygina, saju, t.y. ar dera numatytos poros partnerių gimimo metai, mėnuo, diena ir valanda. Taip patikrinama, ar būsimieji sutuoktiniai tinka vienas kitam įvairiais aspektais. Vestuvių dieną jaunoji gauna ham– dovanų skrynią. Joje būna raudono ir žydro šilko ritinių, patalynės, graikinių riešutų, pipirų, raudonų ir mėlynų kaspinėlių, simbolizuojančių vedybinę laimę ir daug palikuonių. Vestuvės paprastai vyksta jaunosios namuose. Jaunikis, įėjęs į juos, veidu atsisuka į šiaurę, atsiklaupia prie ritualinio stalo ir ant jo pastato medinę žąsį- ištikimybės simbolį. Ant stalo pastatomos dvi žakės, pamerkiama amžinai žaliuojančio medžio šakelė (bambuko ar ananaso) bei padedama įvairių užkandžių: riešutų, vaisių, ryžių pyragaičių, keptos vištienos, džiovintos mėsos, žuvies. Kai jaunikis atsistoja, įeina nuotaka su savo šeima. Jaunieji sustoja vienas prieš kitą ir nusilenkia vienas kitam: pirmiausia nusilenkia moteris, o vyras jos nusilenkimą priima priklaupdamas. Po to jaunieji suvilgo lūpas ryžių vynu. Tai- šeimyninės santarvės ženklas.
Izraelis: vestuvės- po baldakimu
Jaunieji vestuvių dieną nuo pat ryto iki pat ceremonijos pabaigos nieko nevalgo. Chuppy, t.y. ėjimo po baldakimu, ritualas simbolizuoja nuotakos atėjimą į jaunojo namus. Jaunasis įeina į kambarį, kuriame jo laukia išrinktoji. Jos veidą jis uždengia nuometu ir tada, lydimas savo tėvo, eina po baldakimu. Jaunąją, nešdamos degančias žvakes, atveda motina ir busimoji anyta. Moteris lydi muzika ir giesmė, kurioje prašoma palaiminti naująją porą. Tikroji ceremonija prasideda tada, kai į taurę įpilama vyno. Jaunieji ragauja gėrimo, o jaunasis dviejų liudininkų akivaizdoje ant jaunosios dešinės rankos rodomojo piršto užmauna sutuoktuvinį žiedą. Tai darydamas jis ištaria tokius žodžius: „Tampi šiuo žiedu man skirta pagal Mozės ir Izraelio teisę”. Po to garsiai perskaitoma vestuvinė sutartis (ketuba) ir dokumentas įteikiamas jaunajai. Vėliau rabinas paima antrąją vyno taurę ir išdainuoja septynis vedybinius palaiminimus. Jaunieji vėl gurkšteli vyno, po to jaunasis koja sudaužo taurę, o svečiai šaukia: „Mazel tow”,- tai laimės ir sėkmės linkėjimas. Iškilmingą vestuvių puotą paprastai rengia jaunosios tėvas. Žydai sefardai, gyvenantys Europos pietuose ir Šiaurės Afrikoje, vilki puošniais, spalvotais, auksu švytinčiais drabužiais. Žydai aškenaziai (gyvenantys Izraelyje, Rytų Europoje) užsideda skrybėlę ir apsisiaučia šilkinį apsiaustą, o jaunoji velkasi baltą suknelę su nuometu.
JAV: liudininkas- peliukas Mikis
Šioje šalyje užregistruojama daugiausia originalių sutuoktuvių. Laikraščiuose mirga skelbimų, kuriuose siūloma susituokti šokant nuo uolos su lynu, sliuogiant slidėmis arba pasinėrus į vandenyno dugną. Siūloma net speciali ceremonija mėgstantiesiems bėgioti- galima susituokti Niujorko maratono trasoje. Yra ir tokių amerikiečių, kurie sakrąlųjį „taip” ištaria per krepšinio varžybas arba skrisdami virš žemės oro balionu. Kalėjimo pasimatymų kambaryje ir… laidojimo rūmuose. Jei kas nors nusprendžia susituokti Disneilende, gali liudininku pasikviesti Peliuką Mikį ar kokį nors kitą garsų animacinio filmo herojų. Amerikiečių tikrai neapkaltinsi biurokratizmu- štai Las Vegase už nedidelį mokestį išsinuomojusi vestuvinę suknelę bei kostiumą porelė gali susituokti kad ir tą pačią minutę. Nebūtina ieškoti jokio metrikacijos biuro- įsimylėjėlių pageidavimu, jie gali būti sutuokti net prie „McDonald’s” langelio! Populiariausia vestuvių dovana Amerikoje būdavo skrudintuvė, todėl kai kurios poros jų gaudavo po kelias.
Japonija: trejopi vestuviniai apdarai
Senieji sužadėtuvių papročiai- sužadėtinės pagrobimas ar pabėgimas iš tėvų namų- jau nuėjo užmarštin. Tačiau japonų sutuoktuvių ceremonija vyksta pagal tradicijas. Pirmoji dalis vadinama jaunosios atėjimu (yomeiri): busimoji žmona atvyksta į sužadėtinio namus. Antroji ceremonijos dalis vadinama devyniais gurkšniais. Prieš jaunuosius viena ant kitos pastatomos trys taurelės. Į kiekvieną įpilama ryžių vyno. Jaunasis trim gurkšniais nugeria vyno iš kiekvienos taurelės. Po to tai daro jaunoji. Vestuvių puota vyksta tik kitą dieną. Vestuvės Japonijoje brangiai kainuoja. Ant stalo būtinai turi stovėti gražus tortas, tačiau dažniausiai jis tebūna iš cukrainės pasiskolinta dekoracija. Vestuvių puotos metu jaunieji tris kartus persirengia. Šis paprotys vadinamas spalvų keitimu (oirana-osi). Pirmiausia jaunųjų pora vilki tradicinius kimono, po to- europietiškus vestuvinius drabužius, o galiausiai- vakarinius apdarus: fraką ir puošnią suknelę. Japonijoje įprasta jaunavedžiams dovanoti pinigų. Svečiai juos deda į specialų voką (noshibukuro) ir perriša spalvota virvute, simbolizuojančia santuokos tvirtumą.
