Ezoterika ir astrologija

Talismanai- tai ne prietarai

Jie turi saugoti nuo nelaimių, paguosti sunkią valandą, suteikti ramybės ir jėgų. Tikėjimas kalnus verčia, amuletai daro tą patį. Netgi mokslininkai talismanams kartais priskiria magiškų jėgų.

Per abitūros egzaminus kiekviena klasė panaši į zoologijos sodą,- pasakoja mokytojas.- Bet ne todėl, kad mokiniai iš baimės leistų gyvuliškus garsus. Beveik ant kiekvieno suolo stovi ar sėdi koks nors žaislinis žvėrelis. Galima pasigėrėti meškiukais, beždžionytėmis, kiaulėmis, šuniukais, pingvinais, lapėmis, drambliais ir dinozaurais.

Dar gerai, kad tie žvėreliai nėra natūralaus dydžio. Kodėl abiturientams prisireikia šių padėjėjų? Galbūt pliušiniuose pilveliuose paslėptas „špargalas”.

Taip būna, bet retai. Simpatiški, meilūs žvėreliai turi padėti tada, kai baigiasi mokinių žinios. Jie turi atnešti sėkmę. Pliušiniai žvėreliai nuramina ir suteikia pasitikėjimo savimi, nes paprastai lydi savo šeimininkus nuo pat pirmųjų dienų. Su jais buvo gulamasi miegoti, žaidžiama, jie lydėdavo kelionėse. Šie žvėreliai lieka ištikimi draugai ne tik paauglystėje, bet ir vėliau. Visuose dainininkės Patricijos Kas koncertuose dalyvauja ir pliušinis meškiukas su saga ausyje, o aktorius Kristoferis Lambertas mažą meškiuką prisisegdavo prie diržo. Auksinė širdis su rubinais suteikdavo Yves Saint Laurent naujų idėjų. Buvusios pasaulinio garso teniso žvaigždės Steffi Graf pergalėms buvo reikalingas teniso raketės formos pakabutis su deimantais. Žavus įprotis, kurio kažin ar reikia atsisakyti. Anot naujų teorijų, talismano poveikis visai ne įsivaizduojamas, ne išgalvotas, o realus, tikras.

Talismanas („talisman”-prancūzų, „tilisman”- persų, „tilasm”- arabų kalba reiškia magišką paveikslą. t.y. daiktą, kuris, turinčiojo įsitikinimu, teikia sėkmės, pasisekimo. „Amuletas” (lot.) reiškia „nukreipiantis, užkertantis kelią”. Tai lyg apsisaugojimas nuo blogos įtakos. Šie du žodžiai vartojami kaip sinonimai. Talismanais ar amuletais gali tapti lėlės, netgi „Kinder Surprise” surenkami žaisliukai, įvairios kriauklės, apyrankės, keraminės figūrėlės ir t.t. Suaugusieji savo amuletus dažniausiai pasikabina ant kaklo arba nešioja kelnių kišenėje.

Image by Freepik

Talismanai yra instinktyvi psichologinė pagalba sau- jos poveikis panašus į autogeninės treniruotės. Jeigu kur nors netikėtai jūs pamatote anytą ir suprantate kad susitikimas su ja neišvengiamas, turite padaryti taip, kad ji negalėtų vėl „groti jūsų nervais”. Kaip? Privalote būti geros nuotaikos arba tą nuotaiką susikurti- ir žaibiškai. Specialistai pataria galvoti apie malonius dalykus. Pvz., jūs protingesnė už anytą. Taip nemanote? Na jaunesnė ir gražesnė- tai jau tikrai. Ir tai nepadeda? Geros nuotaikos neįkvepia? Juk buvo gerų, malonių, džiaugsmingų akimirkų jūsų gyvenime- apie jas ir galvokite. Šiek tiek praskaidrėjote? Na, gerai, tvirtai prispauskite dešinės rankos nykštį prie smiliaus („prišvartuokite” gerą nuotaiką prie savęs). Būtu gerai spėti tai padaryti, kol anyta dar nepradėjo guostis, kad retai mato savo sūnų ir kad kai praėjusį kartą jį matė, toks sublogęs ir pavargęs atrodė… Kai tik pajusite, kad pokalbis ėmė jus varginti, vėl suspauskite nykštį ir smilių (tai vadinama „inkaro atlaisvinimu”). Gera nuotaika, kuri buvo „prisišvartavusi” prie jūsų, turėtu sugrįžti. Panašiai veikia ir amuletai. Kai mažas vaikas priglaudžia prie savęs meškiuką, jis jaučiasi saugesnis. Kuo dažniau tai daroma, tuo stipresnis jausmas. Pvz., kai Luciano Pavarotti švarko kišenėje apčiuopdavo surūdijusią vinį, jis sukaupdavo energiją ir pasitikėjimą, kuris glūdi kiekviename mūsų, bet šiuo atveju yra susietas su amuleto prisilietimu, todėl bet kada gali būti iššauktas.

Pasak naujų teorijų, talismanai nėra prietarai. Talismanai- labai sena ir kartu moderni psichotechnika. Jie ramina visus, kurie jais tiki, net jei nedrįsta to prisipažinti. Prancūzų sociologas Leo Džeimsas tyrė polinkį prietarams visoje Europos Bendrijoje. Sorbonos universitete patvirtinta jo apklausa parodė, kad kas ketvirtas Europos Bendrijos pilietis tiki amuletų poveikiu: Jungtinėje Karalystėje- kas antras, Vokietijoje- kas ketvirtas žmogus. Tokiais rezultatais sociologas visiškai nesidžiaugė: talismanai turi vieną blogybę- nuo jų tampame priklausomi. Štai vienas pavyzdys iš L. Džeimso apklausos. Trisdešimtmetė moteris visada baimindavosi skristi lėktuvu, tačiau nekildavo jokių bėdų, kai ji su savim pasiimdavo mažą medinę lėlytę-tą, kurią jai kadaise dovanojo senelis.

Lėktuvui kylant ar leidžiantis, ji nepaleisdavo lėlytės iš rankų. Tačiau vieną dieną ji pamiršo žaisliuką- ir viskas buvo kitaip. „Tai buvo pats baisiausias skrydis mano gyvenime,- pasakoja moteris.- Aš galvojau, kad tai ne atsitiktinumas, jog aš pamiršau lėlytę. Tai bus paskutinis mano skrydis. Mes nukrisime!” Skrydis buvo visiškai normalus, bet tik ne panikos apimtajai. Ji išlipo iš lėktuvo visai nusikamavusi.

L. Džeimsui toks atvejis yra pakankamas pagrindas įspėti apie talismanų pavojų. Atrodo, atsargumas nekenkia niekad. Tai kaip čia su tais ta­lismanais, ypač kai jų nėra rei­kiamu momentu? Ar tada tikrai nutinka kas nors bloga, ar tik tampame nervingesni? Paaiš­kinama yra visiškai paprastai.

Talismanai yra instinktyvi psichologinė pagalba sau – jos poveikis panašus į autogeninės treniruotės.

Talismano galia yra psichikos fenomenas. Mus ramina ne pats daiktas, o su juo susijęs jausmas, kurį galime sukelti bet kada, net jei to daikto nėra šalia, talis­maną tereikia aiškiai įsivaizduoti.

Bemankštindami protą neretai daug ką vizualizuojame. Įsivaizduojame trokš­tamą vaizdą (kažką panašaus į pasiektą tikslą) kiek galima tiksliau, su daugybe detalių. Kuo dažniau įsivaizdavimas pa­sikartos, tuo arčiau pasistūmės reali sėk­mė. Tai patikrinta patirties. Žmogus, gal­vojantis apie vieną klasikinių talismanų- pasagą, akmenėlį su skylute, penkialapį dobilą- galvoja apie laimę. Taip jis iš liesų pri­artėja prie sa­vo laimės. Min­čių jėga veikia nepriklausomai nuo to, ar virš jūsų durų pasaga kabo, ar ne, ar tarp knygos puslapių įdėtas do­bilo lapas, ar ne.

Moteriai, bijojusiai skristi lėktuvu, būtų pakakę mintimis išsikviesti namie paliktą talismaną ir ji būtų skridusi ramiai.

Paveldėdami daiktus: žiedus, sages ir t,t., perimame ir ki­to žmogaus įtaką. Nes tai, ką jis nešiojo, lietė, yra pakrauta jo energijos. Kas priima kito daiktą kaip talismaną, priima ir to žmogaus džiaugsmus bei rūpesčius. O kaip su nusipirk­tais talismanais? Yra parduotuvių, ku­rios siūlo amuletų kiekvienam. Palankiausiu atveju tokie talis­manai be finansinės neatneš daugiau jokios žalos.

Kiekvienas turi pats išsi­rinkti ar rasti savo talismaną. Vadovautis reikia tik intuicija. Vienodai gerai gali tikti ir pa­prastas žvirgždas, ir deiman­tas. Kuo ilgiau ir dažniau talis­manas nešiojamas, tuo dau­giau jis pasikrauna jūsų ener­gijos- tuo tampa stipresnis. Tačiau jis neturi visą gyveni­mą, visą laiką būti su jumis. Kai baigiasi atitinkamas jūsų gyvenimo tarpsnis arba nu­traukiami kokie nors santy­kiai, būtų gerai atsisveikinti ir su senu talismanu: jam padėkoti ir mesti į upę.

Anglų gamtos mokslų tyrinėtojas Alfred Rupert Sheldrake mano, kad Žemę juosia ne tik elektromagnetinis ir gravita­cinis laukas, bet ir savotiškas mąstymo laukas (atminties laukas). Šitame atminties lauke viskas, kas kažkada žmonių bu­vo jausta ar galvota, užprogramuota (su­kaupta) minčių impulsų forma. Kiekvie­nas galime prieiti prie šio lauko. Kiekvie­nas turi savo „antenas”- nervų ir sme­genų ląsteles. Ar šitos „antenos” geros, ar negeros (gal išvis negali „prisijungti” at­minties lauko)- kita kalba, bet Įvairių žmonių sugebėjimas prisijungti prie to lauko skiriasi. Tada padeda talismanas. Jis priima ir sustiprina užprogramuotą energiją. Alfred Rupert Sheldrake patarimas skamba taip: ieškantieji talismanui simbolio, ku­ris jau seniai buvo naudojamas kaip talis­manas, turėtų išsiaiškinti, ką jautė šiam simboliui milijonai žmonių ir net ištisos tautos. Nes talismano energija yra su tuo susijusi.

Kuo arčiau kūno talismanas nešioja­mas, tuo didesnis jo poveikis.

Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker