Pirtis apvalo ne tik kūną, bet ir sielą

Švara, sveikata ir grožis neatskiriami. Tuo niekas neabejoja. Tačiau kam gaišti laiką pirtyje? Juk kasdien prausiesi po dušu, retkarčiais pasilepini vonioje… Atsakymas paprastas: pirtis- ne šiaip švarinimasis. Tai- ištisas ritualas, apvalantis ne tik kūną, bet ir sielą.

Kas sugalvojo pirtį?

Manoma, kad pirtys maždaug tuo pačiu metu- 3000 m. pr. Kr.- atsirado Babilone, Egipte, Graikijoje ir Romoje. Darvino pasekėjai tvirtina, kad šį apsivalymo būdą žmogus paveldėjo iš beždžionės, kuri nepraleisdavo progos pasikaitinti karštuose šaltiniuose.

Pirmosios pirtys buvo gana primityvios: žvėrių kailiais uždengta duobė, kurios viduryje kūrenosi akmenimis apkrautas laužas. Greitai buvo pastebėta, kad pirtis ne tik švarina, bet ir gydo: pasikaitinus praeina sąnarių skausmai, nebeperšti gerklės, lengviau kvėpuoti. Norinčiųjų apsivalyti kūną vis daugėjo. Atsirado pirmosios bendros pirtys. Istorikai teigia, kad pirmiausia- Graikijoje. Jose galėjo lankytis tik laisvieji piliečiai. Beje, jie mielai ir gana dažnai naudojosi šia privilegija. Šiek tiek vėliau romėnai pirtį dar labiau patobulino. Jų termose buvo galima kaitintis, maudytis baseine. Specialiai išmokyti vergai darydavo masažą. Prabanga vis didėjo. Prie pirčių atsirado bibliotekos, paskui- sporto aikštės. Linksmos pirčių puotos dažnai trukdavo iki paryčių. Maždaug tuo laiku Romos imperatorius Vespasianas sumanė iš pirčių savininkų imti mokesčius. Jo argumentas nustebusiems miestelėnams- pinigai nesmirda!- vėliau tapo sparnuotu posakiu (suprask: net nesipraususio žmogaus paduotos kupiūros neturi jokio nemalonaus kvapo…).

Antikoje gyvavusi sveiko ir švaraus kūno kultą krikščioniškoji Europa vėliau atmetė (dvasininkai skelbė, kad maudytis- nuodėminga!). Laimei, ne visiems laikams.

Pirties nauda

Grūdina. Gerai įkaitęs net didžiausias „šalčmirys” mielai panyra į vėsų vandenį. Gana didelis ir staigus temperatūrų svyravimas- puiki grūdinimosi procedūra

Išsklaido niūrią nuotaiką. Niūrios mintys labai neatsparios karščiui. Ar atkreipei dėmėsį, apie ką kalba pirtyje sėdintys žmonės. Dažniausiai apie malonius dalykus arba išvis tyli. Nes karštyje kūnas atsipalaiduoja, ir kiekvienam norisi paprasčiausiai mėgautis tuo lengvumo pojūčiu. Kai kurie specialistai teigia, kad pirtyje moterys patiria pasitenkinimą, nesulyginamą su… Žodžiu, su niekuo nesulyginamą pasitenkinimą!

Švarina kūną. Po dušu ar vonioje niekada taip švariai nenusiprausi kaip pirtyje. Nuo įkaitusio kūno lengvai nusitrins visas viršutinis epidermio sluoksnis. Oda pasidaro rausva, lygesnė ir stangresnė.

Gydo kai kurias ligas. Pirtyje kai reikiant įšyla raumenys, kaulai, sąnariai, kvėpuojama karštu ir labai drėgnu (išskyrus sauną) oru. Tokios sąlygos labai palankios sergantiesiems daugeliu chroniškų ligų. Suomiai juokauja: „Jeigu pirtis nepadeda, vadinasi, žmogus miręs”. Medikai teigia, kad pirtis- ir sauna, ir garinė- tinka bet kokio amžiaus moterims. Nustatyta, kad pirčių mėgėjos rečiau serga ginekologinėmis ligomis, lengviau išgyvena menopauzės laikotarpį.

Valo organizmą. Karštyje kūnas intensyviai prakaituoja: per vieną apsilankymą pirtyje netenkama nuo 0,5 iki 1,5 litro prakaito. Su prakaitu iš organizmo pasišalina daug toksinų. Dėl to sumažėja šlapimo sistemos organams tenkantis krūvis.

Garinė pirtis

Mūsų seneliams geriausiai pažįstama garinė pirtis. Mūsiškės pirčių tradicijos labai senos- juk pirtys minimos seniausiose pasakose apie laumes. Pirtį paprastai statydavo ant ežero kranto: ir vandens prinešti lengviau, ir įkaitus galima čia pat panirti į ežerą. Tai buvo patogu ir dėl kitos priežasties- netoli nešti skalbinius skalauti.

Mat pirtis lietuviams buvo ne tik apsišvarinimo, bet ir skalbimo vieta. Lietuvos kaimuose pirtį užkurdavo kas šeštadienį. „Tikri švaruoliai!”- galima pasakyti žinant, kad daugelyje Europos šalių XVII-XIX a. „iš esmės” būdavo prausiamasi du kartus… per gyvenimą: pirmąkart išmaudydavo naujagimį, o antrą kartą švarindavosi prieš vestuves. Likusį laiką užtekdavo kubiliuko vandens (turtuoliams- sidabrinio dubens) atskiroms kūno vietoms nusimazgoti.

Svarbus garinės pirties: atributas- vantos. Lietuvoje geri vartotojai būdavo gerbiami ne mažiau už kunigus. Šį darbą išmanantis žmogus taip kaulus išmiklindavo, kad visas ligas kaip ranka nuimdavo!

Sauna

Suomis ir sauna- neatskiriami: penkiems milijonams gyventojų tenka 1,5 mln. pirčių! Suomijoje yra netgi Pirties muziejus, kur lankytojams su pasididžiavimu rodomas seniausias eksponatas- 1764 metais statyta pirtis. Suomiai juokauja: „Vargu ar daug kas pasaulyje būtų girdėjęs apie mūsų mažą šalį, jei ne ją išgarsinę kompozitorius Janas Sibelijus ir sauna!”

Tradicinės suomių šeimos gyvenimas nuo seno sukosi apie pirtį. Į sauną moterys ateidavo gimdyti, ligoniai- pasveikti, senukai- numirti. Juk saunoje ne tik švariau nei operacinėje. Medžio lentelėmis iškaltoje patalpoje daug jaukiau.

Įdomu tai, kad Suomijoje įprasta į pirtį eiti kartu vyrams ir moterims. Viena suomių patarlė sako: „Pasaulyje yra dvi šventos vietos: bažnyčia ir sauna”.

Turkiška pirtis

Musulmonų kraštuose išsaugota daugiausia antikos laikų pirčių tradicijų. Turkiškos pirtys įrengtos labai prabangiai: didžiulės, su aukštais kupolais, marmuro kolonomis fontanais. Turkiškoje pirtyje labai daug muilo: patarnautojo muiluojamas lankytojas panyra į tikrą putų debesį, Įspūdingas ir „turkiškas” masažas. Masažistas darbuojasi ne tik rankomis, bet ir kojomis. Iš šalies žiūrint vaizdas gana žiaurus. Tačiau įkaitęs ir atsipalaidavęs kūnas puikiai atlaiko tokį masažą. Iš muilo salės einama į stiklo durimis atskirt nišas.

Šiose nedidelėse patalpose oras labai karštas (50- 60° C) ir dar drėgnesnis nei garinėje pirtyje- 100 % drėgmes. Paskui- dušas ir poil­sio kambarys. Visas turkiškos pirties patalpas kaitina po marmuro grindimis įrengta šildymo sistema. Taip, kaip antikos laikų pirtyse.

Kokią rinktis: sauną ar garinę pirtį?

Tiesą sakant, visai nesvarbu. Abi pirtys puikiai treniruoja kraujagysles, spartina kraujo apytaką, suteikia žvalumo. Geriausia butų išbandyti abi. Tada ir nuspręsi, kas tau labiau tinka- sausas saunos karštis ar karšta garinės pirties drėgmė.

Saunos temperatūra būna nuo 90 iki 130° C, oro drėgmė- tik 5- 20 %. Tuo tarpu garinėje pirtyje temperatūra pakyla iki 50- 60° C, o drėgmė net iki 95 %. Saunoje smarkiau prakaituojama, o kaitinantis garinėje pirtyje kūną nuo prakaitavimo saugo plonytis vandens sluoksnis. Tai šiek tiek apsunkina termoreguliaciją. Todėl 100° C temperatūrą saunoje ištverti lengviau nei 50° C garinėje. Tačiau tik čia gali patirti stiprių vanojimosi beržinėmis ar kitų augalų vantomis pojūčių!

Kaip elgtis saunoje

• Į sauną eik nusipraususi po dušu ir sausai nusišluosčiusi.
• Karščiausia yra saunos viršuje. Jeigu esi naujokė, sėsk ant vidurinio suolo. Ant apatinio, vėsiausio suolo sėdėti neverta, nes turės praeiti daug laiko, kol pradėsi prakaituoti.
• Saunoje geriausia gulėti. Jei neįmanoma atsigulti, užkelk bent kojas, kad jos būtų viename aukštyje su sėdmenimis.
• Ketini šokti į šalto vandens baseiną? Nepamiršk, kad prieš tai turi palįsti po dušu. Nenusiprausus po dušu lipti į baseiną paprasčiausiai nehigieniška.
• Baseine ilgai neplaukiok: vandens slėgis kenkia išsiplėtusioms kraujagyslėms.
• Prieš išeidama iš kaitinimosi patalpos porą minučių pasėdėk ant apatinio suolo- išvengsi galvos svaigulio.
• Jeigu eisi kaitintis dar kartą, vėl sausai nusišluostyk. Nėra reikalo saunos paversti garine pirtimi.
• Per vieną apsilankymą saunoje į kaitinimosi patalpą eik ne daugiau kaip 2- 3 kartus ir išbūk ne ilgiau kaip po 15- 20 minučių.

Kaip elgtis garinėje pirtyje

• Nusipraususi po dušu iš pradžių į kaitinimosi patalpą eik tik sušilti. Pirmą kartą pabūk ne ilgiau kaip 2- 3 minutes (geriausia- ant apatinio suolo). Jei pirtyje yra šilto vandens baseinas, per pirmąją pertraukėlę pasmerk į jį.
• Tada vėl eik į garinę. Antrą kartą čia gali išbūti 10- 15 min. kas penkias minutes persėsk ant aukštesnio laiptelio.
• Kai kūnas kaip reikiant įšyla ir atsipalaiduoja, metas traukti vantą. Sunku būtų rasti geresnį kūno masažą!
• Kokią vantą pasirinkti? Universaliausia- beržinė. Ji švelni, maloniai kvepia, gydo nedideles odos žaizdeles. Ąžuolo šakų vanta labai tinka riebiai, spuoguotai, į uždegimus linkusiai odai. Be to, ąžuolinė vanta mažina kraujo spaudimą ir nervinę įtampą. Iš liepų šakelių surišta vanta labai padeda, kai esi peršalusi, mažina galvos skausmą. Kad ir kokią vantą pasirinktum, nepamiršk vieno dalyko- ji turi būti niekieno nenaudota: per bendro naudojimo vantas gali užsikrėsti odos ligomis!
• Kaip ir po kaitinimosi saunoje, taip ir po garinės pirties iš pradžių kūną reikia nuplauti ir atvėsinti po dušu, o tik tada šokti į baseiną.
• Dar kartą kaitintis neskubėk: 10- 20 min. pasėdėk įsisupusi į rankšluostį, o prieš eidama į garinę sušildyk kojas karšto vandens vonelėje.
• Po paskutinio kaitinimosi prauskis ne šaltu, o drungnu vandeniu.
• Jei su draugėmis einate į viešą pirtį, nepamirškite, kad daugelis moterų čia ieško ramybės. Netrikdykite jų savo šnekomis!

Ar pirtis lieknina?

Deja, riebalai netirpsta nei saunoje, nei garinėje pirtyje. Po pirties sumažėjęs svoris- tai skysčiai, kurių netekai prakaituodama. Atsigersi (tai padaryti būtina, kad nesutriktų organizmo elektrolitų pusiausvyra), ir prarastas svoris sugrįš. Bet pirtis paspartina medžiagų apykaitą, o tai iš tiesų gali padėti mažinti svorį. Ypač jeigu po pirties stengsiesi mažiau valgyti. Tada organizmas jaučia tik troškulį, kurį daugelis sumaišo su alkiu. Neskubėdama išgerk 2- 3 stiklines mineralinio vandens, vandeniu skiestų sulčių ar arbatos (geriau nesaldintos). Tikrąjį alkį pajusi gerokai vėliau- kai išgertas skystis pateks į kraują ir limfą. Praėjus 2- 3 valandoms po pirties gali užkąsti- suvalgyk vaisių ar daržovių salotų ir toliau mėgaukis lengvumo pojūčiu!