Enoterapija- gydymas vynu

Enoterapeutai tikina, kad vynas, ypač raudonas, atitolina senatvę. Nes antioksidantai, kūrių gausu tokiame vyne veikia panašiai kaip vitaminas E- mažina „blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje, lėtina kraujagyslių kalkėjimą. Raudonas vynas veikia kaip antikoaguliantas. t. y. panašiai kaip aspirinas – skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams. Be to. šiek tiek plečia kraujagysles bei reguliuoja per didelį kraujospūdį.
Tačiau specialistai įspėja: tokį poveikį turi tik terapinės vyno dozės (90- 180 ml per dieną). Didesnis alkoholio kiekis ne naikina į laisvuosius radikalus, o pats skatina jų susidarymą.

Vynas ir antsvoris

Svoriu besirūpinančius pacientus enoterapeutai paguodžia: vyne esančios kalorijos „į kūną neina”. Jas organizmas tuoj pat sudegina ir nekaupia. Kas kita- užkandžiai. Bet ir dėl jų yra įvairių nuomonių. Vadinamasis „prancūziškasis paradoksas“ leidžia manyti, kad vyne esantys enzimai galbūt lėtina riebalų pasisavinimą. Seniai pastebėta, kad prancūzai, nesėdantys prie pietų stalo be taurės raudono vyno, valgo gana daug nebaus maisto, tačiau retai serga širdies ligomis bei nutukimu. Kad ir kaip būtų, gali neabejoti: riebų patiekalą per pietus pakeitusi taure vyno, tikrai nepriaugsi svorio!

Gydomosios vyno savybės

• Vynas- puikus absorbentas, surišantis ir šalinantis iš organizmo kenksmingus junginius. Pavyzdžiui, bandomieji triušiai, kurie kasdien gaudavo truputį raudono vyno, „atlaikė” mirtiną strichnino dozę. Beje, daugelyje tautų vynas jau seniai vartojamas kaip priešnuodis nuo gyvačių įkandimų.
• Vynas naikina bakterijas: į pusę litro raudono vyno įleidus 10 mln. kolibakteriozės sukėlėjų- ešerichijų, po pusvalandžio tokiame „kokteilyje“ nelieka nė vienos gyvos bakterijos. Ši vyno savybė XVII- WVIII a. išgelbėjo Europos gyventojus į per dizenterijos epidemiją.
• Vynas reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Pusė litro prilygsta 3 g sodos karbonato.
• Nustatyta, kad vynas slopina histamino susidarymą. Histaminas stiprina skrandžio liaukų sekreciją ir gali skatinti opų formavimąsi.
• Truputis balto vyno, išgerto prieš valgį, pagerina kepenų bei tulžies pūslės veiklą, skatina šlapimo išsiskyrimą (su juo iš organizmo pasišalina kenksmingos medžiagos: fenoliai, indolai, skatolai).
• Nedidelis vyno kiekis aktyvina endokrininių liaukų veiklą.
• Putojantys vynai gerina plaučių ventiliaciją, kvėpavimo centrų darbą.
• Reguliariai geriamas raudonas vynas mažina širdies ligų riziką. Nustatyta, kad žmonės, kasdien išgeriantys ne daugiau kaip 180 ml raudono vyno, jomis serga 30 % rečiau už blaivininkus. Žinoma, viską lemia saikas.
• Įrodyta, kad nedideli vyno kiekiai mažina riziką susirgti onkologinėmis ligomis.

Kiek vyno galima išgerti?

Moterims iki 65 metų rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip taurę (90 ml) vyno (bet kasdien!). Vyrams leidžiama dvigubai daugiau (180 ml). Vyresni nei 65 metų žmonės (ir vyrai, ir moterys) turėtų pasitenkinti kasdiene 50 ml vyno porcija.

Kam draudžiama vyno terapija?

• Nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims.
• Vaikams ir paaugliams.
• Vairuojantiems automobilį.
• Vartojantiems vaistus, kurie gali sąveikauti su alkoholiu.
• Sergantiems tam tikromis ligomis, jei žinoma, kad alkoholis gali pabloginti ligos eigą.

Kuo pakeisti vyną?

Žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių nenori ar negali gerti vyno, enoterapeutai rekomenduoja raudonųjų vynuogių sultis. Tiesa, antioksidantų koncentracija jose mažesnė, todėl sulčių reikėtų gerti triskart daugiau nei vyno. Baltųjų vynuogių sulčių enoterapeutai išvis nevertina.

Geras vyno pakaitalas- arbatžolių arbata, (Galbūt net geresnis, tik vyno specialistai to neakcentuoja!) Kai kurių rūšių arbatoje antioksidantų, t.y. katechinų yra daugiau nei raudoname vyne. Pavyzdžiui, taurėje vyno yra maždaug 300 mg katechinų, juodosios arbatos puodelyje- 210 mg, o žaliosios- net 375!

Kokį vyną reikia vartoti norint sumažinti tam tikrus negalavimus?

Virškinimo sistemos negalavimai

• Užkietėję viduriai- baltas pusiau saldus vynas.
• Viduriavimas- jaunas raudonas vynas.
• Sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas- pusiau su vandeniu skiestas raudonas vynas ( Po 80 ml prieš valgį).
• Padidėjęs rūgštingumas- pusiau su šarminiu mineraliniu vandeniu skiestas baltas vynas.

Kepenų ligos

• Tulžies pūslės akmenligė- pusiau su šarminiu mineraliniu vandeniu skiestas baltas vynas.
• Funkciniai kepenų veiklos sutrikimai- pusiau su vandeniu skiestas jaunas raudonas vynas (po 15 ml prieš valgį).

Kvėpavimo takų ligos

• Plaučių uždegimas, bronchitas- saldus glintveinas, baltas muskatinis vynas su selteriu.
• Pleuritas: sergant- saldus glintveinas.
• Pleuritas sveikstant- raudonas vynas.

Ūmios infekcijos

• Apsinuodijimas (išskyras apsinuodijimą alkoholiu)- raudonas vynas, geriausia „Bordo”.
• Dizenterija- sausas raudonas vynas.

Nervų sistemos negalavimai

• Padidėjęs jautrumas- negalima vartoti jokio alkoholio.
• Depresinė būsena- baltas vynas (tinka ir putojantis) prieš ir po valgio.

Odos ligos

• Nudegimai, votys- vyno kompresai (tinka bet koks vynas, išskyrus spirituotą).

Reumatinės ligos

• Reumatas, artritas- šarminiu mineraliniu vandeniu skiestas baltas sausas vynas

Traumos

• Kaulų lūžiai- „sodrus” raudonas vynas (jame daug ištirpusių mineralinių druskų).

Šios rekomendacijos nėra receptai. Kaip gydytis vynu, kokiomis dozėmis, gali patarti tik gydytojai. Ir vis dėlto gydomosiomis vyno savybėmis pasaulyje jau neabejojama. Pasaulinės sveikatos organizacijos, žymūs širdies ligų specialistai vieningai pripažįsta vyno naudą žmogaus sveikatai. Prancūzų medikas Serge Renaud paskelbė: žmonių, išgeriančių vieną- tris taures vyno per dieną, mirtingumas yra net 30 % mažesnis už visiškų abstinentų. Deja, sveikatą gerinančių savybių propagavimas biurokratams turbūt nepriimtinas, todėl reklamuojant kokybišką vyną importuotojams tenka nutylėti daugelį gerųjų jo savybių, kad tai nebūtų palaikyta „klaidinančia informacija apie alkoholinius gėrimus“!