Pavydas- tamsioji meilės pusė

Pavydas ne veltui taip vadinamas- jis gali greitai gyvenimą paversti košmaru. Kaip to išvengti? Svarbu atsiminti keletą paprastų tiesų:

• Niekas nėra apsaugotas nuo pačių netikėčiausių įvykių- argi maža pavyzdžių, kai sugriūna iš pažiūros idealios santuokos? Negali žinoti, kokius kelius teks nueiti su mylimu žmogumi, tad turi būti psichologiškai pasirengusi įvairiems išbandymams. Kai žmogų myli, svarbi kiekviena smulkmena. Todėl nesunku pastebėti net mažiausius jo elgesio pasikeitimus. Ilgiau užtruko darbe- ir tavo vaizduotė jau „mato” jį kavinėje su simpatiška kolege. Atsisveikindamas nepabučiavo- galbūt jam rūpi kita? Nepagrįsti įtarinėjimai- pirmieji pavydo ženklai- dažniausiai byloja, jog laikas kažką keisti savyje, savo gyvenime, o gal… net partnerį.
• Partneris nėra tavo nuosavybė, su kuria galėtum elgtis kaip nori. Maldavimai, grasinimai ar šantažas neturi nieko bendro su tikra meile! Susigrąžinti savigarbą bus gerokai sunkiau nei „nuklydusį” partnerį. Negali žmogaus priversti būti ištikimu. Jis turi pats NORĖTI to. Sena, bet paprasta liesa: pagalvok, ar tavo partneriui tikrai ge­ra būti su tavimi. To nereikia klausti turi pati pajusti ir su­prasti. Jeigu ne viskas tarp jūsų gerai- gal gali ką nors pakeisti? Pradėk nuo savęs…

Mūsų šeimos vos nesugriovė mano pernelyg didelis pasitikėjimas sa­vimi. Visada maniau, kad esu patrauklus, neblogai uždirbu, negeriu ir nerūkau, todėl Joanai esu pats ge­riausias. Niekada negalvojau, kad turėsiu varžovų. Ir dar kokį- tą džiūsną daktariūkštį, su kuriuo žmo­na dirba toje pačioje poliklinikoje. Tai jis knygą jai atneša, tai kompaktinę plokštelę, tai paskambina telefonu ir aptarinėja kokią nors televizijos lai­dą. Net jos paltą į valyklą įsigudrino nunešti- mat ji neturi laiko, o jam tai visai nesunku! Kartą Joana pakvietė mane į teatrą, tačiau atsisakiau- ne­mėgstu. Tada ji pasikvietė tą džiūs­ną. Grįžo vėlai ir pareiškė, kad nori rimtai pasikalbėti. Akimirksniu viską supratau, ji nespėjo nė žodžio ištarti.

Supratau, kad būti geram maža- rei­kia iš tiesų domėtis mylimo žmogaus gyvenimu. Aš to nedariau. Laimei, spėjome viską išsiaiškinti ir mes li­kome kartu.

Tomas, 35 m.

• Nuo pavydo yra veiksmingų „vaistų”. Vienas jų- būti įdomiam žmogui. Ne tik savo partneriui, bet ir sau pačiam. Jeigu tau apskritai neįdomu gyventi, kad ir kaip mylėsi savo žmogų, vis tiek nejausi dvasinio komforto. Geras pavydo „priešnuodis”- veikla. Kuo jos daugiau, tuo mažiau lieka laiko galvoti apie nebūtus dalykus. Tačiau svarbi sąlyga- turi nuoširdžiai kažkuo domėtis, užsiimti. Jei tiktai vaizduosi, kad turi daugybę darbų bei reikalų, o galvoje mintys suksis tik apie Jį, nieko gero iš to nebus. Neapgausi nei jo, nei savęs.

Su Kristina išsiskyriau, nes negalė­jau kęsti jos elgesio. Pusę metų ji mane įtarinėjo neištikimybe, keldavo audringas pavydo sce­nas. Paskui ji pakeitė taktiką- paskambindavo ir atsainiai mesteldavo: „Grįšiu vėliau” ar­ba „Šį vakarą mane pakvietė į svečius”. Jeigu aš, neduok Die­ve, ramiai atsakydavau „gerai”, ji virsdavo tikra furija! Pradė­davo šaukti, jog nesidomiu ja, tikriausiai vėl ką nors susiradau. Vėliau paaiškėjo, kad ji meluo­davo- niekur nereikėdavo jai eiti, tiesiog norėdavo sukelti mano pavydą. Man tai įkyrėjo ir aš ją palikau.

Eimantas, 27 m.

• Nepamiršk, jog geranoriški santykiai, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu ir pagarba, neatsiranda savaime- tai abiejų partnerių kūryba. Yra įvairiausių žmonių- vieni skausmingai reaguoja, kai jų partneriui kas nors perduoda linkėjimus, kiti net dėmesio nekreipia, kai antroji pusė viena linksminasi vakarėlyje. Kiekviena pora turi skirtingą pasitikėjimo „kreditą”, tad tik tu pati gali žinoti, ką ir kiek gali sau leisti. Tik jokiu būdu neapgaudinėk savęs ir nesitaikstyk su partnerio liberaliom pažiūrom į gyvenimą bei seksą, jei tau jos nepriimtinos- pernelyg brangiai sumokėsi už meilę!

Žinau, kad meilužes mano vyras kei­čia kaip kojines. Tačiau nedrįstu nė prasižioti, nes jis tą pačią minutę paliktų mane. Nenoriu prarasti sa­vo vyro, todėl, nors ir kaip skaudu, apsimetu, jog nieko nesuprantu.
Galbūt jis kada nors tai įvertins?

Edita, 33 m.

Pavydas- neišvengiamas meilės palydovas. Tegul ir nelabai simpatiškas… Tačiau be pavydo meilė pasidaro pernelyg saldi, o jausmai- kažin kokie sterilūs. Juk daugelis žmonių nori žinoti, kad mylimieji nors truputį jų pavydi. Tai tarsi ženklas, kad šalia esantis žmogus tau neabejingas.

Verta prisiminti

Jei nenori, kad įsiliepsnotų mylimo žmogaus pavydo priepuoliai, laikykis šių paprastų taisyklių:

1. Nesiteisink, esi esi nekalta. Jeigu jis priekaištauja, įtarinėja ir įžeidinėja, kai bendradarbis tave parveža namo- nesiteisink. Stenkis elgtis korektiškai. Į viena, ir tą patį klausimą atsakyk tik vieną kartą, antraip įsivelsi į tavo orumą žeminantį barnį.
2. Būk diplomatiška. Jis įniršta, kai negaili komplimentų ar pagyrų kitiems vyrams? Jokiu būdu nesileisk į konfliktą. Išmokite kartu su partneriu aptarinėti teigiamas jūsų bendrų pažįstamų, draugų ar giminaičių charakterio savybes. Tai jam padės atsikratyti įpročio kiekvieną vyrą matyti kaip galimą varžovą.
3. Leisk jam pasijusti svarbiam. Galbūt tavo partneris jaučiasi tik antraeiliu aktoriumi? Leisk jam atlikti pagrindinį vaidmenį! Nesvarbu kaip- gali kantriai išklausyti jo paskaitą apie automobilio variklį ar beisbolo taisykles, svarbu, kad jis galėtų pademonstruoti savo stipriąsias savybes. Ir nepamiršk pažymėti, jog būtent jos tave ir pakerėjo!