Ar mokate ginčytis su kitais?

Poros labai dažnai kivirčijasi dėl vienų ir tų pačiu dalykų. Pavyz­džiui, pinigų stygiaus, laisvalaikio leidimo. Jei ginčai be palio­vos kartojasi, partneriai paprasčiausiai nebegirdi vienas kito argumentų. Tačiau nesutarimus įmanoma pašalinti – tereikia atvirai ir sąžiningai abiem pasikalbėti. Kad pokalbis apskritai vyktų, išmokite pirmiausia vienas kitą išklausyti.

Kapstymasis praeityje

Kiekvieną kartą ginčydamasi sten­giatės iškapstyti kokių nors neigiamų da­lykų iš partnerio praeities? Tada jums ne­pavyks išvengti kivirčų. Pasistenkite nuolat nepriminti jam ankstesniosios merginos vardo arba kas minutę nepri­kaišioti savo brangiausiajam užmiršto jū­sų gimtadienio. Tokia taktika tik skatins jį gintis.

Netinkamai pasirinktas laikas

Yra tinkamas ir netinkamas laikas ginčytis. Nepradėkite diskusijos, jei abu grįžote namo po ilgos ir sunkios dienos pavargę ir dirglūs. Jeigu kuris nors iš- gėrėte vieną kitą taurelę alkoholio, taip pat venkite ginčo.

Tikriausiai ir taip aišku, kad nederėtų pradėti narplioti santykių, kai iš ryto sku­bate j darbą, kai verkia vaikai…

Asmenybės žeminimas

Niekada neniekinkite savo partnerio. Stengiatės sutelkti visą dėmesį į jo „neurotišką” elgesį ir išteškiate gyvenimo draugui, kad jis- kvailas? Be reikalo! Tuo nieko nepasieksite! Žinokite: jūs ne­ galite pakeisti partnerio charakterio savy­bių, tačiau šiek tiek pakoreguoti jo elgesį vis dėlto įmanoma. Taigi nenusiminkite!

Smūgis žemiau juostos

Jei partneriui, pavyzdžiui, nepavyko iš karto įstoti į pasirinkta aukštąją mo­kyklą, nesakykite jam: „Aš nė nesitikė­jau, kad tu sugebėsi įstoti, nes mokslams niekada nebuvai gabus”. Toks komenta­ras lik paaštrins situaciją.

Ašaros

Moterys verkia dažniau negu vyrai. Ašaros gali būti natūralios ir… suvaidin­tos. Ne paslaptis, kad silpnoji lytis ašaro­mis kartais naudojasi ir kaip tam tikra ko­vos priemone. Jei vyras pajus, kad jį są­moningai norima paveikti ašaromis, pasipiktins. Ašaros neturėtų tapti ginklu, pri­verčiančiu partnerį atsisakyti savo nuo­monės arba nusileisti.

Partnerio kaltinimas Nešaukite ant partnerio ir visą laiką nepriekaištaukite jam: „Tai tavo kaltė!” Neįmanoma įteigti partneriui, kad jis – amžinas visų kivirčų kaltininkas. Abiem pusėms privalu prisiimti savąją atsako­mybės dalį dėl dažnų nesutarimų.

Pergalė bet kuria kaina

Jūs nepajėgsite (supraskite, nėra jo­kio reikalo) laimėti kiekvieno ginčo. Gal partneris karštuoju momentu ir sutiks su jumis, tačiau jo pagieža neišnyks – juk privertėte nusileisti. Taigi tik laiko klau­simas, kada vėl pradėsite kivirčytis.

Tikroji pykčio priežastis

Jūsų partneris kartais gali taip pasakyti (arba pasielgti), kad akimirkssnį įniršite. Prieš atsikirsdama (dėl ko vėliau labai gailėsitės), paklauskite savęs: .Kodėl dėl taip smarkiai pykstu? Ar todėl, kad labai nepatiko, ką išgirdau (arba pamačiau)? O gal mano pykčio priežastis vis dėlto visiškai kita?”

Nustatyti tikrąją pykčio priežastį labai svarbu sprendžiant bet kurį ginčijamą klausimą. Jei nepajėgsite suvokti savo pykčio priežasties, partneris manys, kad per daug smulkmeniškai į viską reaguojate. Žinodama savo pykčio priežastį pajėgsite daug konstruktyviau ginčytis, galėsite išsiaiškinti tai, kas jums rūpi.

Kalbėjimas savo vardu

Tarkime, jums paskambino vyrai pasakė, kad negalės iš darželio pasiimti vaikų, nes darbe iškilo neatidėliotinų svarbių reikalų. Kaip jūs elgiatės!) Supykstate ir pradedate priekaištauti: „Visada tik apie save ir tegalvoji. Visiškai neįmanoma tavimi pasitikėti!”

Jei šitaip „aiškinsitės” santykius, visiškai nenuostabu, kad išprovokuosite vyrą: jis pradės gintis arba… pulti. Teisingiau būtų su savo partneriu aiškintis šitokiu stiliumi: „Būtų nuostabu, jei savo rūpesčius darbe įstengtum pranešti iš anksto. Jaučiuosi bjauriai – susierzinau. Mat ir aš privalau užtrukti darbe. Gaila vaikų, nes pasiimsiu juos gerokai vėliau nei paprastai”. Po tokio pasiaiškinimo vyras suvoks, kad pykstate dėl susidariusių nepatogumų. Jei ginčydamasi nuolat kaltinsite vyrą, kivirčo išvengti bus sunku. Jei kalbėsite tik apie savo išgyvenimus, įtampa tikrai atlėgs. Taigi stenkitės griebtis taikios taktikos. Jei pajėgsite tai padaryti, nenustebkite, kad vieną gražią dieną part­neris ims ir atsiprašys jūsų.

Derybų menas
Derybų meno pagrindas – atidus klausymasis. Abu ginčo dalyviai turėtų atidžiai įsiklausyti, ką vienas kitam sako. Žmonės paprastai teigia, kad jie dėmesingai klausosi kilo asmens argumentų, o ištikrųjų tik ir laukia galimybės pertraukti.

Vienas iš būdų, įrodančių, kad jūs sa­vo partnerio dėmesingai klausotės, yra vadinamoji atspindėjimo taktika. Tarkim, jūsų priekaištais besimėtantis vyras trum­pam stabtelėjo įkvėpti oro. Nedelskite ir įsiterpkite: „Kiek suprantu, tu sakai, kad…” Ir pakartokite viską, ką partneris kalbėjo. Tokios taktikos privalumas jūsų vyras supras, kad klausotės jo (partneris netgi turės galimybę pasitikslinti, ar viską supratote). Taigi visiškai tikėtina, kad imsite susikalbėti.

Dar kita derybų meno paslaptis iš­siugdyta tinkamiausio laiko ginčui nuo­jauta. Jūs tiesiog turite jausti, kada galima pradėti aiškintis santykius, o kada – ne.

Jei ginčas tapo betiksle kova, liau­kitės ginčytis. Nusiraminkite ir paskelb­kite paliaubas!

Jei norite su partneriu išsiaiškinti bet kurį „kibirkščiuojantį” klausimą, išmoki­te pralaimėti. Juk jūsų tikslas kompro­misas. Jis gali suteikti laimę abiem pu­sėms.