Ar mokate ginčytis su kitais?
- Pasistenkite išsiaiškinti, kokia yra tikroji jūsų pykčio priežastis
- Kalbėkite savo vardu ir tik apie save (o ne apie jį!),
- Spręskite ginčytinus klausinius derybomis.
Poros labai dažnai kivirčijasi dėl vienų ir tų pačiu dalykų. Pavyzdžiui, pinigų stygiaus, laisvalaikio leidimo. Jei ginčai be paliovos kartojasi, partneriai paprasčiausiai nebegirdi vienas kito argumentų. Tačiau nesutarimus įmanoma pašalinti – tereikia atvirai ir sąžiningai abiem pasikalbėti. Kad pokalbis apskritai vyktų, išmokite pirmiausia vienas kitą išklausyti.
Kapstymasis praeityje
Kiekvieną kartą ginčydamasi stengiatės iškapstyti kokių nors neigiamų dalykų iš partnerio praeities? Tada jums nepavyks išvengti kivirčų. Pasistenkite nuolat nepriminti jam ankstesniosios merginos vardo arba kas minutę neprikaišioti savo brangiausiajam užmiršto jūsų gimtadienio. Tokia taktika tik skatins jį gintis.
Netinkamai pasirinktas laikas
Yra tinkamas ir netinkamas laikas ginčytis. Nepradėkite diskusijos, jei abu grįžote namo po ilgos ir sunkios dienos pavargę ir dirglūs. Jeigu kuris nors iš- gėrėte vieną kitą taurelę alkoholio, taip pat venkite ginčo.
Tikriausiai ir taip aišku, kad nederėtų pradėti narplioti santykių, kai iš ryto skubate j darbą, kai verkia vaikai…
Asmenybės žeminimas
Niekada neniekinkite savo partnerio. Stengiatės sutelkti visą dėmesį į jo „neurotišką” elgesį ir išteškiate gyvenimo draugui, kad jis- kvailas? Be reikalo! Tuo nieko nepasieksite! Žinokite: jūs ne galite pakeisti partnerio charakterio savybių, tačiau šiek tiek pakoreguoti jo elgesį vis dėlto įmanoma. Taigi nenusiminkite!
Smūgis žemiau juostos
Jei partneriui, pavyzdžiui, nepavyko iš karto įstoti į pasirinkta aukštąją mokyklą, nesakykite jam: „Aš nė nesitikėjau, kad tu sugebėsi įstoti, nes mokslams niekada nebuvai gabus”. Toks komentaras lik paaštrins situaciją.
Ašaros
Moterys verkia dažniau negu vyrai. Ašaros gali būti natūralios ir… suvaidintos. Ne paslaptis, kad silpnoji lytis ašaromis kartais naudojasi ir kaip tam tikra kovos priemone. Jei vyras pajus, kad jį sąmoningai norima paveikti ašaromis, pasipiktins. Ašaros neturėtų tapti ginklu, priverčiančiu partnerį atsisakyti savo nuomonės arba nusileisti.
Partnerio kaltinimas Nešaukite ant partnerio ir visą laiką nepriekaištaukite jam: „Tai tavo kaltė!” Neįmanoma įteigti partneriui, kad jis – amžinas visų kivirčų kaltininkas. Abiem pusėms privalu prisiimti savąją atsakomybės dalį dėl dažnų nesutarimų.
Pergalė bet kuria kaina
Jūs nepajėgsite (supraskite, nėra jokio reikalo) laimėti kiekvieno ginčo. Gal partneris karštuoju momentu ir sutiks su jumis, tačiau jo pagieža neišnyks – juk privertėte nusileisti. Taigi tik laiko klausimas, kada vėl pradėsite kivirčytis.
Tikroji pykčio priežastis
Jūsų partneris kartais gali taip pasakyti (arba pasielgti), kad akimirkssnį įniršite. Prieš atsikirsdama (dėl ko vėliau labai gailėsitės), paklauskite savęs: .Kodėl dėl taip smarkiai pykstu? Ar todėl, kad labai nepatiko, ką išgirdau (arba pamačiau)? O gal mano pykčio priežastis vis dėlto visiškai kita?”
Nustatyti tikrąją pykčio priežastį labai svarbu sprendžiant bet kurį ginčijamą klausimą. Jei nepajėgsite suvokti savo pykčio priežasties, partneris manys, kad per daug smulkmeniškai į viską reaguojate. Žinodama savo pykčio priežastį pajėgsite daug konstruktyviau ginčytis, galėsite išsiaiškinti tai, kas jums rūpi.
Kalbėjimas savo vardu
Tarkime, jums paskambino vyrai pasakė, kad negalės iš darželio pasiimti vaikų, nes darbe iškilo neatidėliotinų svarbių reikalų. Kaip jūs elgiatės!) Supykstate ir pradedate priekaištauti: „Visada tik apie save ir tegalvoji. Visiškai neįmanoma tavimi pasitikėti!”
Jei šitaip „aiškinsitės” santykius, visiškai nenuostabu, kad išprovokuosite vyrą: jis pradės gintis arba… pulti. Teisingiau būtų su savo partneriu aiškintis šitokiu stiliumi: „Būtų nuostabu, jei savo rūpesčius darbe įstengtum pranešti iš anksto. Jaučiuosi bjauriai – susierzinau. Mat ir aš privalau užtrukti darbe. Gaila vaikų, nes pasiimsiu juos gerokai vėliau nei paprastai”. Po tokio pasiaiškinimo vyras suvoks, kad pykstate dėl susidariusių nepatogumų. Jei ginčydamasi nuolat kaltinsite vyrą, kivirčo išvengti bus sunku. Jei kalbėsite tik apie savo išgyvenimus, įtampa tikrai atlėgs. Taigi stenkitės griebtis taikios taktikos. Jei pajėgsite tai padaryti, nenustebkite, kad vieną gražią dieną partneris ims ir atsiprašys jūsų.
Derybų menas
Derybų meno pagrindas – atidus klausymasis. Abu ginčo dalyviai turėtų atidžiai įsiklausyti, ką vienas kitam sako. Žmonės paprastai teigia, kad jie dėmesingai klausosi kilo asmens argumentų, o ištikrųjų tik ir laukia galimybės pertraukti.
Vienas iš būdų, įrodančių, kad jūs savo partnerio dėmesingai klausotės, yra vadinamoji atspindėjimo taktika. Tarkim, jūsų priekaištais besimėtantis vyras trumpam stabtelėjo įkvėpti oro. Nedelskite ir įsiterpkite: „Kiek suprantu, tu sakai, kad…” Ir pakartokite viską, ką partneris kalbėjo. Tokios taktikos privalumas jūsų vyras supras, kad klausotės jo (partneris netgi turės galimybę pasitikslinti, ar viską supratote). Taigi visiškai tikėtina, kad imsite susikalbėti.
Dar kita derybų meno paslaptis išsiugdyta tinkamiausio laiko ginčui nuojauta. Jūs tiesiog turite jausti, kada galima pradėti aiškintis santykius, o kada – ne.
Jei ginčas tapo betiksle kova, liaukitės ginčytis. Nusiraminkite ir paskelbkite paliaubas!
Jei norite su partneriu išsiaiškinti bet kurį „kibirkščiuojantį” klausimą, išmokite pralaimėti. Juk jūsų tikslas kompromisas. Jis gali suteikti laimę abiem pusėms.