Sukčių triukai: ką privalo žinoti kiekviena?

Turbūt ne viena esate gavusi keistą SMS žinutę apie laimėtą prizą, įtartiną el. laišką neva iš banko ar sulaukusi netikėto skambučio su prašymu patvirtinti asmens duomenis. Šiais laikais, kai technologijos tobulėja žaibišku greičiu, sukčiai taip pat nesnaudžia – jų metodai tampa vis gudresni ir įtikinamesni. Todėl labai svarbu žinoti, kokius triukus jie naudoja, kad galėtume laiku juos atpažinti ir apsisaugoti.

Dažniausiai pasitaikantys sukčių triukai:

Sukčiai dažniausiai apeliuoja į mūsų emocijas arba bando išnaudoti pasitikėjimą institucijomis. Štai keletas jų „firminių“ metodų:

1. Skubos ir spaudimo kūrimas: Vienas populiariausių triukų – įtikinti jus, kad veikti reikia ČIA ir DABAR. „Paskutinis šansas!“, „Jūsų paskyra bus užblokuota per 2 valandas!“, „Pasiūlymas galioja tik šiandien!“ – tokios frazės skirtos tam, kad neturėtumėte laiko pagalvoti, pasitarti ar patikrinti informacijos. Sukčiai tikisi, kad spaudžiami imsitės neapgalvotų veiksmų.
   • Patarimas: Jei jaučiate spaudimą veikti skubiai, ypač jei tai susiję su pinigais ar asmens duomenimis – sustokite. Tai pirmas pavojaus signalas.
2. Emocinė manipuliacija: Sukčiai meistriškai žaidžia mūsų jausmais:
   • Baimė: Gąsdinimai apie neva nulaužtas paskyras, nepadengtas skolas, pradėtus tyrimus ar problemas su teisėsauga („Skambiname iš policijos/VMI/Sodros…“). Tikslas – išgąsdinti ir priversti paklusti reikalavimams.
   • Godumas: Pažadai apie neįtikėtinai lengvą ir greitą praturtėjimą, loterijų laimėjimus, milžiniškas investicijų grąžas. Jei skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra.
   • Užuojauta: Sukčiai gali apsimesti aukomis, prašyti paramos neegzistuojančioms labdaros organizacijoms arba kurti romantiškus santykius internetu (romantiniai sukčiai), o vėliau prašyti finansinės pagalbos dėl išgalvotų nelaimių.
3. Apsimetinėjimas (institucijomis, įmonėmis, asmenimis): Sukčiai dažnai apsimeta tais, kuriais pasitikime: banko darbuotojais, valstybinių institucijų atstovais, siuntų tarnybų kurjeriais, žinomų parduotuvių ar technologijų kompanijų („Microsoft“, „Apple“) darbuotojais. Jie gali naudoti suklastotus logotipus, siųsti el. laiškus iš panašiai atrodančių adresų ar net suklastoti telefono numerį, rodomą jūsų ekrane (angl. spoofing).
   • Patarimas: Niekada aklai nepasitikėkite skambinančiuoju ar laiško siuntėju. Jei kyla abejonių, patys susiraskite oficialius įstaigos kontaktus (pvz., jų interneto svetainėje) ir paskambinkite pasitikslinti.
4. Fišingas (angl. Phishing): Tai bandymas „išžvejoti“ jūsų prisijungimo duomenis, banko kortelių informaciją ar kitus jautrius duomenis siunčiant apgaulingus el. laiškus, SMS žinutes (smishing) ar nukreipiant į suklastotas interneto svetaines, kurios atrodo kaip tikros (pvz., banko, el. parduotuvės).
   • Patarimas: Niekada nespauskite įtartinų nuorodų ir neatidarinėkite priedų, gautų iš nežinomų siuntėjų. Atidžiai tikrinkite siuntėjo adresą ir nuorodos adresą (užvedus pelę ant nuorodos, bet jos nespaudus). Atkreipkite dėmesį į gramatikos, stiliaus klaidas laiškuose.
5. Avanso reikalavimas: Jums pranešama apie didelį laimėjimą, palikimą ar itin palankią paskolą, tačiau norint tai gauti, reikia iš anksto sumokėti nedidelį „administracinį“, „draudimo“ ar „mokesčių“ mokestį. Sumokėjus šį mokestį, pažadėtieji pinigai taip ir neatkeliauja, o sukčiai dingsta.
6. Techninės pagalbos sukčiai: Ekrane netikėtai iššoka pranešimas apie neva aptiktą virusą ar kritinę kompiuterio klaidą, raginantis skambinti nurodytu numeriu. Atsiliepę „specialistai“ dažnai prašo nuotolinės prieigos prie jūsų kompiuterio ir reikalauja sumokėti už neegzistuojančių problemų „taisymą“.

Kaip apsisaugoti? Pagrindinės taisyklės:

• Būkite skeptiškos: Ypač dėl netikėtų pasiūlymų, prašymų ar grasinimų.
• Neskubėkite: Skirkite laiko informacijai patikrinti.
• Saugokite savo duomenis: Niekada neteikite asmeninės informacijos (prisijungimo kodų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų) telefonu, el. paštu ar SMS žinute. Bankai ir kitos rimtos institucijos niekada to neprašo.
• Tikrinkite informaciją: Jei sulaukiate skambučio ar laiško neva iš žinomos institucijos, patys susiraskite jos oficialius kontaktus ir susisiekite.
• Neatidarinėkite įtartinų nuorodų ir priedų.
• Naudokite sudėtingus slaptažodžius: Ir skirtingus skirtingoms paskyroms. Įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA), kur įmanoma.
• Atnaujinkite programinę įrangą: Operacinės sistemos ir antivirusinės programos atnaujinimai dažnai apima apsaugą nuo naujausių grėsmių.
• Praneškite: Jei susidūrėte su sukčiais ar įtariate sukčiavimą, praneškite policijai, savo bankui ir platformai, kurioje tai įvyko.

Pabaigai

Sukčių auka gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus ar išsilavinimo. Svarbiausia – išlikti budrioms, nepasiduoti spaudimui ir visada kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Žinojimas yra geriausia gynyba. Pasidalinkite šia informacija su savo artimaisiais – kartu mes stipresnės!