Meilužės dalia: 5 priežastys, kodėl jos vertos užuojautos
Dažnai smerkiamos, bet ar tikrai jų gyvenimas rožėmis klotas? Kitoks požiūris į moteris, atsidūrusias meilužės vaidmenyje.
- Meilužės dažnai gyvena nuolatiniu laukimu ir tuščiais pažadais, aukodamos savo brangų laiką ir viltis.
- Emocinės sūpuoklės tarp trumpalaikės laimės ir ilgo laukimo bei streso neigiamai veikia jų psichinę sveikatą.
- Jos neturi tokių socialinių ar finansinių teisių kaip žmonos, dažnai yra izoliuotos ir priverstos slėpti savo jausmus bei santykius.
- Tokie santykiai reikalauja nuolatinio prisitaikymo, savo poreikių ir tikrojo „aš“ slėpimo.
Mūsų visuomenėje dažnai nemėgstama kalbėti apie tai, kad moterų, atsidūrusių meilužės vaidmenyje, dalia nėra pavydėtina. Esame įpratę jas smerkti, manydami, kad joms atitenka tik grietinėlė – meilė, dėmesys, dovanos… Tačiau meilužės gyvenimas anaiptol nėra toks rožėmis klotas. Pažvelkime į tai iš kitos, rečiau aptariamos pusės.
1. Veltui švaistomas gyvenimas ir laukimas
Statistika negailestinga: vyras, turintis romaną „šone“, gali jį tęsti metų metus, žadėdamas meilužei amžiną meilę, o iš tiesų kruopščiai saugodamas santykius su žmona. Jis gali pasakoti, kad santykiai su žmona seniai išsisėmę, nėra sekso ir supratimo. Bet realybėje pietus jam gamina žmona, ji lygina marškinius, skalbia drabužius, juo rūpinasi. Būtent jai jis neša algą, su ja eina į svečius ir keliauja atostogauti.
Meilužės užduotis – klausytis nesibaigiančių pažadų ir laukti svetimo vyro vizito. Neištikimus vyrus dažnai tenkina jų buitis ir šeimos tvarka. Žmona jiems visų pirma yra artimas draugas, kuriuo galima pasikliauti, todėl jie neskuba keisti įprasto gyvenimo ir išeiti pas meilužę, su kuria tiesiog gerai ir neįpareigojančiai leidžia laiką. Pradėti gyvenimą iš naujo – tokiam žygdarbiui ryžtasi ne kiekvienas; dauguma renkasi gyventi su žmona, periodiškai aplankydami meilužę. O jei ši moteris išeis – atsiras kita.
2. Emocinės sūpuoklės ir vidinė sumaištis
Galima drąsiai teigti, kad meilužė išgyvena kur kas daugiau streso nei žmona. Ištekėjusi moteris turi statusą, pareigas ir, žinoma, teises. O ką turi meilužė? Dažniausiai svajones ir fantazijas, kurioms, tikėtina, nelemta išsipildyti, ir ji tai giliai širdyje puikiai supranta.
Kam ji skiria savo laiką? Mylimo žmogaus laukimui! Valio, jis rado laiko ją aplankyti. Tą akimirką, kai jis ateina, ji jaučia laimę. Bet kiek trunka ši laimė? Valandą, dvi… O tada jis skuba namo pas žmoną. Ji puikiai suvokia, koks trumpalaikis jos džiaugsmas, todėl kaskart po susitikimo su vedusiu meilužiu ji patiria stresą, emocinį nuosmukį.
Emocinės sūpuoklės – taip psichologijoje vadinama ši būsena. Kai kurios moterys tampa priklausomos nuo tokių sūpuoklių, nuolat išgyvendamos pakilimus (džiaugsmą susitikus) ir nuopuolius (ilgėsį išsiskyrus). Deja, tai neigiamai veikia jų psichinę sveikatą. Nuolatinis stresas gali lemti užsitęsusią depresiją, nuotaikų kaitą, žemą savivertę ir kitus nemalonius simptomus.
3. Be teisių ir visuomenės paraštėse
Meilužė nuolat yra „už žaidimo ribų“. Žmonos turi daugiau teisių ir, jomis naudodamosi, visada gali ko nors reikalauti. Ar gali reikalauti meilužė? Ne. Meilužės nekvies į šeimos šventes ar artimų draugų susibūrimus. Daugiausia, ko ji gali tikėtis – retkarčiais išvykos į gamtą vyrų kompanijoje ar vakarienė dviese su apsilankymu viešbutyje. Ir jokių bendrų nuotraukų socialiniuose tinkluose – juk kas nors gali pamatyti!
Kalbant apie finansus, vedusiam vyrui prioritetas visada bus jo namai ir šeima. Gerai, jei meilužis turtingas ir gali dovanoti dovanas, padėti finansiškai. O jei su pinigais prasčiau? Teks nuolat klausytis istorijų ir tuščių pažadų. Reikalauti meilužė negali, nes tada ji bus palaikyta išskaičiuojančia, materialiste, palaikančia santykius su vedusiu tik dėl pinigų. O žmona visada pareikalaus ir gaus savo, nes ji – teisėta sutuoktinė.
4. Nuolatinis prisitaikymas ir kaukė
Vyras pradeda romaną su meiluže dažniausiai vienu tikslu – pailsėti nuo šeimos, pramogauti, paįvairinti gyvenimą. Jis viską turi, tiesiog nori neįpareigojančio sekso, meilės ir pripažinimo. Jei meilužė pradeda „įtempti“ situaciją savo poreikiais, su ja geriau atsisveikinti, nes pretenzijų ir kaltinimų jis gali paklausyti ir namuose.
Vadinasi, moteris, sutinkanti su tokiais santykiais, savanoriškai nustumia savo poreikius į šalį. Jei jos kas nors netenkina – ji tyli. Reikia vaizduoti gerą nuotaiką, juk jis taip retai atvažiuoja, kam jam žiūrėti į susiraukusį veidą ir matyti ašaras? Argi jis dėl to rado laisvą vakarą? Tik santuokoje abi pusės ieško kompromisų, o santykiuose su svetimu vyru kompromisų visada ieškos meilužė. Tai reiškia, kad tenka meluoti sau ir nuolat taikytis prie žmogaus, turinčio kitą gyvenimą.
5. Prarasti draugai ir vienatvės šešėlis
Santykių su svetimu vyru paprastai neafišuoja. Meilužė negali supažindinti mylimojo su tėvais ir artimais draugais. Tėvai vargu ar džiaugsis, kad jų dukrą tiesiog naudoja seksualiniams malonumams. O tikri draugai atkalbinės nuo tokių santykių.
Ištekėjusios draugės nekvies į svečius, nes meilužės statusas ne pačiu geriausiu būdu apibūdina žmogų. Kad neprarastų svarbių ryšių, meilužėms dažnai tenka meluoti artimiems žmonėms. Į savo santykius jos įsileidžia tik tas, kurios pačios yra perėjusios kažką panašaus ir gali pasidalinti patarimu. Moteris, nusprendusi užmegzti romaną su vedusiu vyru, savanoriškai pasmerkia save socialiniam vakuumui: ji nuolat laukia ir meluoja artimiesiems, o tai reiškia – yra visiškai viena, palikta su savo mintimis. Meilužės gyvenimas dažnai kupinas vienatvės.
Pasirinkimas ar spąstai?
Kiekviena situacija individuali, tačiau svarbu suprasti, kad meilužės gyvenimas retai būna toks, kokį piešia romantiškos fantazijos. Dažnai tai kelias, kupinas emocinio skausmo, netikrumo ir vienatvės. Prieš žengiant tokį žingsnį ar esant tokioje situacijoje, verta gerai įvertinti visas galimas pasekmes ir kainą, kurią gali tekti sumokėti.
