Santykiai, kai moteris vyresnė: meilė be amžiaus cenzo?
Pliusai, minusai ir visuomenės požiūris į santykius, kuriuose moteris gerokai vyresnė už vyrą.
- Santykiai, kai moteris gerokai vyresnė už vyrą, vis dar susiduria su visuomenės stereotipais.
- Privalumai: moters branda, jaunesnio partnerio energija, mažesnis spaudimas santykiuose, galimybė kurti savo taisykles.
- Galimi iššūkiai: skirtingi gyvenimo tikslai, socialinis spaudimas, „mamos“ vaidmens rizika, interesų ir draugų ratų skirtumai, senėjimo aspektai.
- Sėkmingų santykių pagrindas – abipusė pagarba, susidomėjimas, trauka ir bendra kryptis, o ne amžiaus skaičiai.
Klasikine prasme „mezaliansas“ reiškė skirtingo socialinio statuso žmonių santuoką. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje šis žodis vis dažniau vartojamas kalbant apie didelį amžiaus skirtumą. Ypač – kai moteris vyresnė už vyrą gerokai, tarkim, dešimčia ar daugiau metų. Tokios poros sukelia daug diskusijų, pasmerkimo ir… susižavėjimo. Vieniems tai – iššūkis visuomenei, kitiems – mados tendencija. Bet už antraščių ir stereotipų visada yra gyvi žmonės, jų jausmai, santykių privalumai ir sunkumai, su kuriais jiems tenka susidurti.
Panagrinėkime: kas slypi už santykių, kai vyras gerokai jaunesnis, ir ar tokios sąjungos tikrai pasmerktos – o gal, priešingai, turi daugybę privalumų?
Kodėl tokie santykiai vis dar kelia klausimų?
Santykių su dideliu amžiaus skirtumu jau seniai nieko nestebina. Tačiau kai kalbama apie jaunesnį vyrą, ypač pastebimai jaunesnį – vis dar įsijungia išankstiniai nusistatymai. Moteris tokioje poroje dažnai susiduria su klausimais:
- „Ar jis tikrai tavęs neišnaudoja?“
- „Esi tikra, kad jam reikalinga būtent tu, o ne tiesiog patyrusi moteris?“
- „Nebijai, kad vieną dieną jis išeis pas jaunesnę?“
Visuomenė nėra įpratusi matyti moters „vyresniojo partnerio“ vaidmenyje, ypač jei ji atrodo jauna, yra sėkminga ir jai nereikia gelbėtojo. Vis dėlto tokie santykiai – ne užgaida, o sąmoningas pasirinkimas, turintis savų pliusų ir minusų.
Privalumai, kai moteris vyresnė
- Moters branda ir savarankiškumas. Moteris po 35–40 metų dažniausiai jau žino, ko nori iš gyvenimo. Ji nežaidžia spėlionių, neieško „tėvelio“ ar „rėmėjo“, jai nereikia patvirtinti savo vertės per vyrą. Tai daro santykius ramesnius ir gilesnius.
- Jaunesnio partnerio gaiva ir energija. Vyrai, jaunesni 10–15 metų, dažnai į moters gyvenimą įneša naujo vėjo. Jie lankstesni, atviresni pokyčiams, dažnai – fiziškai aktyvūs, emociškai gyvybingi. Su jais lengva būti „čia ir dabar“, išbandyti naujus dalykus, keliauti, juoktis.
- Spaudimo nebuvimas (iš jo pusės). Vyras, pradėdamas santykius su vyresne moterimi, paprastai renkasi sąmoningai. Jis neatsitiktinai atsidūrė šalia – jam įdomi būtent tokia moteris: su patirtimi, asmenine istorija, išmintimi. Vadinasi, mažesnė rizika, kad jis bandys „perauklėti“, slopinti ar lyginti.
- Skirtingi vaidmenys – pagal susitarimą. Tokia pora gali gyventi pagal savo taisykles. Kažkuris dirba, kažkuris mokosi. Moteris gali būti įkvepianti mentorė, arba atvirkščiai – abu partneriai vystosi lygiagrečiai. Viskas priklauso nuo susitarimų, o ne nuo socialinių šablonų.
Iššūkiai, kuriems verta pasiruošti
- Skirtingi gyvenimo tikslai. Kartais moteris jau praėjo etapą, kai norėjosi vaikų, karjeros kūrimo, taupymo. O vyras tik pradeda šį kelią. Skirtingi gyvenimo etapai gali susidurti interesais: jis nori vaiko – ji jau nebeplanuoja; jis nori gyventi kitoje šalyje – ji ką tik įsirengė jaukius namus.
- Socialinis spaudimas. Net pačios tvirčiausios poros kartais pavargsta nuo žvilgsnių, apkalbų ir smerkimo. Ypač sunku, jei tenka susidurti su nesupratimu šeimoje: vyro mama nepriima „pagyvenusios marčios“ arba draugai netiki jausmų nuoširdumu. Reikia mokėti nubrėžti ribas.
- Vaidmenų pasikeitimo rizika („mama“). Jei moteris prisiima „mamos“ vaidmenį, rūpindamasi, organizuodama ir spręsdama viską už abu, didelė nuovargio ir perdegimo tikimybė. O vyras gali pradėti tai priimti kaip savaime suprantamą dalyką, nevystydamas savyje suaugusiojo pozicijos ir atsakomybės.
- Skirtingi interesai ir socialiniai ratai. Amžius – tai ne tik skaičiai, bet ir kultūrinis fonas. Moteris ir vyras gali turėti skirtingą muzikinį skonį, mėgstamus filmus, knygas, pomėgius vien todėl, kad augo skirtingais dešimtmečiais. Jį žavi komiksai ir stand-up komedija, ją – teatrai ir parodos. Ji mėgsta jogą rytais, jis – naktinius pasivažinėjimus dviračiu.
Be to, ir draugų ratas gali skirtis: jos draugės – brandžios moterys su šeimomis, kurių vaikai jau paaugliai, o jo draugai – laisvi trisdešimtmečiai, aptarinėjantys startuolius ir vakarėlius. Tai savaime nėra problema, bet kartais gali sukelti „skirtingų pasaulių“, vienišumo ar net pavydo jausmą. Kad nesusidurtumėte su susvetimėjimu, svarbu mokėti priimti vienas kito interesus, bet kartu neaukoti savęs. 5. Pokyčiai su amžiumi. Moteris biologiškai sensta anksčiau. Kad ir kaip būtų išvystyta estetinė medicina, amžiaus niekas neatšauks. Svarbu, kad partneriai mokėtų šį kelią nueiti kartu, be priekaištų ir nusivylimų.
Tad ar verta? Meilė ar tik skaičiai?
Santykius, kai moteris vyresnė už vyrą 10–15 metų, vertinti kaip nepriimtinus ar drąsius? Iš tiesų – tai tiesiog pasirinkimas. Jis reikalauja didesnio sąžiningumo, brandos ir vidinės atramos. Bet jei poroje yra pagarba, susidomėjimas vienas kitu, fizinė trauka ir bendra gyvenimo kryptis – amžius tampa tik skaičiumi.
Meilė nežino paso duomenų. Ir jei šalia jūsų – žmogus, su kuriuo šilta, lengva ir įdomu, vadinasi, jūs jau laimėjote. Nepriklausomai nuo to, ką pasakys statistika ar kaimynė laiptinėje. O kas bus po 10 ar daugiau metų, nežino niekas iš mūsų. Įskaitant ir bendraamžių poras.
