Mityba

Pelėsinis sūris: delikatesas su nauda ir rizika

Nuo naudos sveikatai iki galimų pavojų – viskas, ką reikia žinoti apie sūrį su mėlynuoju ar baltuoju pelėsiu.

Atkreipkite dėmesį
  • Pelėsinis sūris turi naudingų medžiagų (kalcio, baltymų, penicilino), galinčių teigiamai veikti sveikatą, nuotaiką ir virškinimą.
  • Per didelis kiekis gali sukelti virškinimo problemų, alergiją; nėščiosioms, maitinančioms ir vaikams vartoti itin atsargiai arba vengti.
  • Egzistuoja aiškios kontraindikacijos, kada šio sūrio reikėtų atsisakyti (pvz., alergija penicilinui, grybelinės ligos, nutukimas).
  • Svarbiausia – saikas: sveikiems suaugusiems rekomenduojama neviršyti 50g per dieną; pirmą kartą ragauti mažais kiekiais.

Ne kiekvienam prie širdies specifinio aromato ir skonio sūrio gabalėlis su melsvomis ar baltomis gyslelėmis. Vis dėlto šis, dažnai prancūzišku delikatesu vadinamas, produktas vertinamas ne tik dėl savo išskirtinių skonio savybių. Nedaugelis žino apie tikrąją pelėsinio sūrio maistinę vertę, jo teikiamą naudą ir galimą žalą. Panagrinėkime atidžiau šį „aristokratišką“ produktą.

Kuo naudingas pelėsinis sūris?

Šio daugeliui neįprasto produkto pagrindas – įprastas pienas. Dažniausiai gamintojai naudoja karvės pieną, tačiau kartais pasitelkiamas ir ožkos ar avies pienas. Visos šio pieno produkto rūšys turi pieno riebalų (nuo 30 iki 60%), baltymų ir organizmui būtinų aminorūgščių: valino, histidino, arginino ir kt. Taip pat jame gausu svarbiausių mikroelementų – kalcio ir fosforo.

Įdomu tai, kad, manoma, jog kalcis iš tokio „aristokratiško“ sūrio žmogaus organizme įsisavinamas net geriau nei iš paprasto pieno. Taigi, pats sūris savaime turi tam tikrą maistinę vertę, o specialiai ant jo „užaugintas“ pelėsis tik prideda gydomųjų savybių. Medžiaga penicilinas, kurią gamina ir kurios gausu daugumoje pelėsio rūšių, pasižymi antimikrobiniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

Taigi, reguliarus „prancūziško aristokrato“ vartojimas:

  • Padeda normalizuoti hormonų pusiausvyrą.
  • Teigiamai veikia psichoemocinę būklę, skatindamas serotonino gamybą, padėdamas įveikti lėtinį stresą, nuovargį bei mažindamas nemigos riziką.
  • Padeda skystinti kraują ir veikia kaip širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.
  • Turi lengvą jauninamąjį poveikį, aprūpindamas organizmą regeneruojančiomis medžiagomis.
  • Padeda normalizuoti virškinimą, ypač gerina žarnyno veiklą.
  • Gerai aprūpina organizmą baltymais (pavyzdžiui, pora „Bri“ sūrio griežinėlių gali suteikti tiek pat baltymų, kiek standartinis mėsos ar žuvies gabalėlis).

Būtent todėl į klausimą, ar naudingas sūris su pelėsiu, galima atsakyti teigiamai. Dėl gausybės naudingų savybių šis produktas gali būti vertingas vyrams, moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir net paaugliams, žinoma, vartojant saikingai. Pelėsinis sūris nauda ir žala – tema, reikalaujanti atidaus įvertinimo.

Galimi pavojai ir kam reikėtų vengti

Nepaisant minėtų privalumų, daugelis žmonių vis dar skeptiškai vertina šį produktą ir domisi, ar pelėsinis sūris nėra žalingas. Iš tiesų, vartojant šį skanėstą slypi tam tikri pavojai. Pavyzdžiui, nesilaikant rekomenduojamų kiekių, galima susidurti su žarnyno problemomis, nes gali sutrikti mikroflora ir prasidėti disbakteriozė. Tokiu atveju gali paūmėti ir kitos lėtinės virškinamojo trakto ligos.

Be to, tas pats pelėsinis sūris, vartojamas per gausiai, gali sukelti alerginę reakciją: dažniausiai tai gali rodyti individualų penicilino netoleravimą arba pasireikšti pirmą kartą ragaujant šį neįprastą pieno produktą.

Minkštuose pelėsiniuose sūriuose esančios listerijų bakterijos gali provokuoti infekcinių ligų vystymąsi, todėl jų nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms. Šių mikroorganizmų poveikis gali sukelti karščiavimą, pykinimą, temperatūros pakilimą ir net rimtas vaisiaus vystymosi patologijas. Ta pati listeriozė gali grėsti ir vaikams iki 10 metų, nes tokiame amžiuje imuninė sistema dar per silpna ramiai toleruoti tokių bakterijų buvimą organizme.

Net ir visiškai sveikiems suaugusiems žmonėms vartojant šį skanėstą būtinas saikas: nesilaikant rekomenduojamų kiekių galima priaugti svorio, nes minkštieji sūrio produktai yra kaloringi (vidutiniškai apie 300–400 kcal 100 gramų!).

Galimos kontraindikacijos

Galima išskirti keletą rimtesnių kontraindikacijų, kuomet šio delikateso į savo meniu įtraukti nevertėtų:

  • Individualus penicilino ir laktozės netoleravimas.
  • Grybelinės ligos (pienligė ir kt.).
  • Bronchinė astma.
  • Neurodermitas.
  • Artritas ir poliartritas.
  • Nutukimas.
  • Padidėjęs cholesterolio kiekis.
  • Polinkis į tinimą (dėl didelio druskų kiekio sūriuose su mėlynuoju ir žaliuoju pelėsiu).
  • Lėtinės virškinamojo trakto ligos.
  • Nėštumo ir žindymo laikotarpis.
  • Amžius iki 12 metų.

Suaugusiems žmonėms, neturintiems jokių kontraindikacijų, taip pat nereikėtų piktnaudžiauti šiuo specifiniu produktu. Nerekomenduojama suvalgyti daugiau nei 50 gramų „aristokratiško“ sūrio per dieną. Be to, jei produktą ragaujate pirmą kartą, geriau pradėti nuo neutraliausio varianto su baltuoju pelėsiu – pavyzdžiui, „Bri“ – ir suvalgyti vos 20 gramų per dieną. Toks atsargumas padės išvengti galimos audringos organizmo reakcijos dėl individualių ypatumų.

Populiariausios rūšys ir jų ypatumai

Nors kilmingojo delikateso rūšių yra daugybė, parduotuvių lentynose dažniausiai aptinkame keletą populiariausių.

nuotrauka unsplash

„Rokforas“ (Roquefort): Plačiai žinomas „aristokratas“ su žaliuoju (mėlynuoju) pelėsiu, gaminamas iš avių pieno. Jo priešuždegiminės savybės ypač vertinamos esant sąnarių uždegimams ir podagrai. Reguliarus šios rūšies vartojimas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, lėtinti audinių senėjimo procesus. Gurmanams gerai žinoma šio sūrio su mėlynuoju pelėsiu nauda ir žala. Šis produktas gerina kraujo krešėjimą, o jame esančios ypatingos bakterijos saugo organizmą nuo kancerogenų ir gali trukdyti onkologinių ligų vystymuisi. Be to, delikatesas padeda normalizuoti emocinę būklę, kovojant su stresu. Peptidais turtingas sūris su mėlynuoju pelėsiu pasižymi antitromboziniu ir antioksidaciniu poveikiu, teigiamai veikia imuninę sistemą, kaulų audinių augimą ir laikomas stipriu afrodiziaku.

nuotrauka pixabay

„Gorgoncola“ (Gorgonzola): Šis itališkas mėlynojo pelėsio sūris, gaminamas iš karvės pieno, pasižymi pikantišku, kartais aštriu skoniu ir, priklausomai nuo brandumo, kremine arba trapesne tekstūra. Kaip ir kiti mėlynieji sūriai, jis yra B grupės vitaminų, kalcio ir fosforo šaltinis. Manoma, kad pelėsio kultūros gali padėti virškinimui.

nuotrauka pexels

„Dorblu“ (Dor Blue): Tai vokiškas mėlynojo pelėsio sūris iš karvės pieno. Dažnai apibūdinamas kaip švelnesnio skonio ir kremiškesnis nei kiti mėlynieji sūriai, todėl puikiai tinka tiems, kas tik pradeda pažintį su šia sūrių kategorija. Jam būdingos bendrosios mėlynųjų sūrių naudingosios savybės – baltymų, kalcio šaltinis.

nuotrauka freepik

„Bri“ (Brie): Šis sūris su baltuoju pelėsiu turtingas vitamino A, kuris gerina regėjimą ir skatina kolageno gamybą, taip lygindamas raukšles ir jaunindamas odą. Be to, būtent ši rūšis turi minimalų laktozės kiekį, todėl nedideliais kiekiais ją gali ragauti tie, kas turi problemų su šio angliavandenio įsisavinimu.

nuotrauka unsplash

„Kamamberas“ (Camembert): Ši rūšis su kilniuoju baltuoju pelėsiu turi beveik visus B grupės vitaminus ir ypač rekomenduojama moterims menopauzės laikotarpiu.

Mėgautis saikingai – auksinė taisyklė

Pelėsinis sūris nauda ir žala – tai balansas, kurį lemia vartojimo kiekis ir individualios organizmo savybės. Jei nėra kontraindikacijų, saikingai vartojamas pelėsinis sūris gali praturtinti jūsų racioną ir suteikti naudingų medžiagų. Tačiau svarbu neperžengti rekomenduojamų normų ir atidžiai stebėti savo organizmo reakciją, ypač ragaujant pirmą kartą.

Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker