Dviveidė karma: man sėkmė, kitiems – pamokos?
Tikime, kad geri darbai mums atneš sėkmę, o štai kitiems kartais linkime sulaukti karminio „teisingumo“. Kodėl taip yra?
- Tikėjimas karma paplitęs, nes suteikia pasauliui teisingumo ir nuspėjamumo jausmą.
- Tyrimai rodo, kad savo karmą linkstame matyti pozityviai, o kitų nelaimes – kaip pelnytas „pamokas“.
- Šis savanaudiškas, dviveidis karmos suvokimas kyla iš noro gerai galvoti apie save ir tikėti teisingumu.
- Nors karmos idėja gali veikti pozityviai, svarbu kritiškai vertinti savo polinkį teisti kitus.
Tūkstančius metų žmonės tikėjo, kad geri darbai galiausiai atneš sėkmę, o blogi poelgiai neliks nenubausti – karma visus pasivys. Karmos idėjos žavesys slypi paprastame pažade: daryk gera, ir geri dalykai tau nutiks, o tiems, kurie nesilaiko moralės normų, galios priešingas principas. Kitaip tariant: ką pasėsi, tą ir pjausi. Ar tikrai taip paprasta?
„Tai gana paplitęs įsitikinimas – bent jau bendra idėja, kad egzistuoja didesnė jėga už žmonijos ribų, tarsi kosminė tvarka, užtikrinanti, kad ilgainiui geriems žmonėms nutinka geri dalykai, o blogiems – blogi,“ sako Cindel White, Jorko universiteto Toronte socialinės ir asmenybės psichologijos docentė, ilgą laiką tyrinėjanti karmos fenomeną. Nepaisant to, kad daugybė žmonių tiki šia antgamtine sistema, mokslininkai vis dar mažai apie ją žino, įskaitant tai, „kaip šis įsitikinimas atrodo jų kasdieniame gyvenime, kaip jie dėl to jaučiasi ir kaip apie tai mąsto,“ priduria ji.
Būtent todėl, gegužės 1 d. žurnale „Psychology of Religion and Spirituality“ publikuotame tyrime, White su kolegomis nagrinėjo, kaip žmonių psichologinės motyvacijos skatina jų tikėjimą karma. Jie atrado gana savanaudišką skirtumą, kaip būtent šie požiūriai pasireiškia: kai žmonės galvoja apie savo pačių karmą, ji dažniausiai būna teigiama. Bet kai svarsto, kaip karma veikia kitus? Na, tarkime taip – daugelis mano, kad kai kas tikrai to nusipelnė ir gavo vertingą „pamoką“.
Karmos trauka: kodėl ja tikime?
Karmos samprata šaknis įleidusi daugelyje Azijos religinių tradicijų, tokių kaip induizmas ir budizmas, tačiau ji paplito ir kitur, įskaitant nereligingas bendruomenes. Pastaraisiais metais ji tiesiog užtvindė popkultūrą: Taylor Swift, Chappell Roan, JoJo Siwa ir kiti atlikėjai išleido dainas karmos tema. Swift savo kūrinyje gerąją karmą lygina su viskuo – nuo savo vaikino iki katės, murkiančios ant kelių, nes ją myli. „Karma – atpalaiduojanti mintis,“ – dainuoja ji. „Ar nepavydi, kad tau ji tokia nėra?“
Kultūrinis polinkis į dieviškąjį teisingumą susijęs su mūsų troškimu tikėti, kad etiškas ir atjaučiantis elgesys bus apdovanotas – tai reiškia, kad visi turime tam tikros įtakos savo likimui. „Žmonės nori jausti, kad jų gyvenimas yra teisingas,“ sako White. „Jiems patinka, kai žmonės elgiasi sąžiningai vieni su kitais, ir kai jie mano, kad pasaulis veikia nuspėjamai, o žmonės gauna tai, ko nusipelnė.“ Tikėjimas karma gali padėti lengviau ištverti nesėkmes ir kitus iššūkius, priduria ji, nes kažkuriuo metu geras elgesys tikrai bus apdovanotas.
„Karma ir kiti antgamtiniai įsitikinimai verčia manyti, kad egzistuoja aukštesnės jėgos, užtikrinančios, jog ilgainiui gausi tai, ko nusipelnai,“ teigia White. „Tai gali suteikti optimizmo ir nuraminti, kad galiausiai viskas susiklostys kuo puikiausiai.“
Savanaudiškas požiūris į karmą
Savo naujame tyrime White komanda atliko keletą eksperimentų su daugiau nei 2000 žmonių, kurių paprašė parašyti apie karminius įvykius savo ar kitų žmonių gyvenime. Dauguma žmonių (86%) pasirinko rašyti apie tai, kas nutiko jiems patiems, ir iš šių žmonių beveik 59% aprašė teigiamą patirtį – jų manymu, tai buvo karmos rezultatas. Mažesnė White tyrimo dalyvių dalis (14%) pasirinko rašyti apie tai, kas nutiko kitiems žmonėms – ir net 92% jų susitelkė į neigiamą patirtį, sukeltą blogos karmos.
Kitame eksperimente žmonėms buvo liepta rašyti apie tai, kas nutiko arba jiems patiems, arba kam nors kitam. Apskritai, 69% rašiusiųjų apie save sutelkė dėmesį į teigiamą karminę patirtį, o tik 18% tų, kuriems buvo pavesta rašyti apie ką nors kitą, minėjo teigiamą patirtį. Išvada buvo aiški: karma yra gera, kai galvojame apie tai, kaip ji veikia mūsų pačių gyvenimus, ir linkusi dalinti „pamokas“ kitiems.
Rezultatai patvirtina idėją, kad mes visi esame psichologiškai motyvuoti suvokti save kaip „dorybingus ir nusipelniusius sėkmės,“ kaip teigia tyrimo autoriai, „ir suvokti kitus žmones kaip teisingų bausmių už jų nusižengimus gavėjus.“
„Žmonės apskritai yra gana motyvuoti vertinti save teigiamai ir galvoti apie įvairius dalykus savo gyvenime taip, kad jie atrodytų teigiamoje šviesoje,“ sako White. „Galite gerai jaustis apie save, galvodami, kad kontroliuojate gerus dalykus, kurie jums nutinka, ir galite jaustis užtikrintai dėl savo ateities, jei manote, kad dabar galite daryti gerus dalykus, kad sukurtumėte gėrį savo ateities „aš“.“
Tikėtina, yra keletas paaiškinimų, kodėl mes sutelkiame dėmesį į karminę bausmę (arba „pamokas“), svarstydami, kaip karma veikia kitus žmones. Iš dalies mes nejaučiame stipraus poreikio vertinti kitus žmones teigiamai. „Yra daugybė priežasčių, kodėl norite labiau pasitikėti savimi, matydami save teigiamoje šviesoje, tačiau mes neturime tokios pačios motyvacijos sutelkti dėmesį į pozityvumą kitų žmonių gyvenime,“ sako White. Kitų žmonių neigiamų patirčių aiškinimas kaip karminės bausmės, priduria ji, patenkina mūsų teisingumo motyvą – arba natūralų polinkį tikėti, kad žmonės gauna tai, ko nusipelnė.
Karmos tyrinėjimų ateitis
White toliau tyrinėja karmą, įskaitant tai, ar karminis mąstymas skatina jus elgtis dosniau su kitais žmonėmis, ir ar dėl to esate labiau ar mažiau linkę jiems padėti ar juos bausti. Kol kas atrodo, kad karmos idėjos laikymasis prieš akis turi „gana teigiamų pasekmių,“ sako ji – nors kai kurie žmonės pernelyg fiksuojasi ties karminėmis bausmėmis kitiems.
„Visa tai yra dalis didesnių antgamtinių įsitikinimų sistemų paveikslo, kur tai daug duoda žmonių gyvenimui ir gali padėti jiems geriau jaustis dėl tam tikrų dalykų,“ teigia ji. „Bet tai nėra universalus gėris kiekvienoje situacijoje.“
