Kraujospūdis ir amžius: ką svarbu žinoti moteriai?
Nors kraujospūdžio gairės atnaujintos visiems suaugusiems, svarbu žinoti, kaip amžius ir lytis veikia širdies sveikatą bei kada rodmenys turėtų kelti nerimą.
- Normalus suaugusiųjų kraujospūdis yra <120/80 mmHg, tačiau rodmenys gali kisti priklausomai nuo individualių ypatybių.
- Moterims, ypač po menopauzės, kraujospūdis su amžiumi linkęs didėti dėl kraujagyslių standėjimo.
- Aukštas kraujospūdis didina širdies ligų riziką, o labai aukštas ar žemas gali reikalauti skubios pagalbos.
- Svarbu reguliariai tikrintis kraujospūdį ir konsultuotis su gydytoju dėl individualių normų ir gydymo.
Reguliarus kraujospūdžio tikrinimas namuose ar artimiausioje vaistinėje gali būti puikus būdas aktyviai rūpintis savo širdies sveikata. Tačiau kai matuojate spaudimą ne gydytojo kabinete, gali būti sudėtinga suprasti rodmenis, ypač jei nežinote, koks yra jūsų idealus diapazonas. Tad pasiaiškinkime, kas laikoma sveiku kraujospūdžiu ir kada verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kraujospūdžio ABC: ką reiškia tie skaičiukai?
Prieš gilinantis į normas, pravartu suprasti, ką iš tikrųjų matuoja kraujospūdžio aparatai. Jūsų kraujospūdis – tai kraujo jėga, kuria jis spaudžia arterijų sieneles, matuojama gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg).
- Viršutinis skaičius (sistolinis kraujospūdis): matuoja spaudimą arterijose, kai jūsų širdis plaka (susitraukia).
- Apatinis skaičius (diastolinis kraujospūdis): matuoja spaudimą arterijose, kai jūsų širdis ilsisi tarp dūžių.
Svarbu žinoti, kad 2017 metais Amerikos Širdies Asociacija ir Amerikos Kardiologijos Koledžas atnaujino kraujospūdžio gaires, kurios dabar taikomos visiems suaugusiems, nebeskirstant jų pagal amžiaus grupes. Štai naujausios ribos:
- Normalus: mažiau nei 120/80 mmHg
- Padidėjęs: sistolinis 120–129 mmHg IR diastolinis mažiau nei 80 mmHg
- 1 stadijos hipertenzija: sistolinis 130–139 mmHg ARBA diastolinis 80–89 mmHg
- 2 stadijos hipertenzija: sistolinis 140 mmHg ar daugiau ARBA diastolinis 90 mmHg ar daugiau
Kalbant apie žemą kraujospūdį, ribos nėra tokios griežtai apibrėžtos. Paprastai riba laikoma mažiau nei 90/60 mmHg, tačiau kai kurie žmonės natūraliai gyvena su žemesniu kraujospūdžiu ir jaučiasi puikiai.
Kai spaudimas šokinėja: pavojai sveikatai
Ką gi signalizuoja nukrypimai nuo normos?
- Žemas kraujospūdis gali reikšti sumažėjusį kraujo tekėjimą į organus, o tai gali sukelti galvos svaigimą ar net alpimą.
- Padidėjęs kraujospūdis (net jei dar ne hipertenzija) yra rizikos veiksnys išsivystyti aukštam kraujospūdžiui ir signalizuoja, kad reikalingi gyvenimo būdo pokyčiai – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė.
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija) ženkliai didina širdies ligų, kraujagyslių problemų, inkstų ligų ir kitų sveikatos sutrikimų riziką. Kai kraujas per ilgai per stipriai spaudžia arterijų sieneles, jis gali jas pažeisti, o tai didina rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies priepuolis, širdies nepakankamumas ar insultas, tikimybę.
Kraujospūdis ir amžius: kodėl moterims skaičiai keičiasi?
Nors bendros gairės yra universalios suaugusiems, svarbu atkreipti dėmesį, kad vidutinis kraujospūdis ir amžius yra susiję, ypač moterims. Specialistai pastebi, kad moterys po 65 metų turi didesnę aukšto kraujospūdžio riziką nei vyrai. Kodėl taip yra? Pagrindinė priežastis – senstant, ypač po menopauzės, moterų kraujagyslės natūraliai tampa standesnės, todėl kraujospūdis linkęs kilti.
Štai kaip vidutiniškai kinta moterų kraujospūdis:
- 40–59 metų amžiaus moterims: vidutiniai rodmenys dažnai būna apie 120-ųjų (sistolinis) ir 70-ųjų (diastolinis) mmHg.
- Nuo 60 metų ir vyresnėms moterims: vidurkis gali siekti apie 139/69 mmHg, kas pagal dabartines gaires jau laikoma aukštu kraujospūdžiu.
Tačiau gydytojai pabrėžia, kad gydant vyresnio amžiaus žmones, ypač turinčius ir kitų lėtinių ligų, svarbu rasti balansą. Kartais, siekiant suvaldyti kitas sveikatos problemas ar išvengti vaistų šalutinio poveikio, kraujospūdis gali būti paliekamas šiek tiek aukštesnis. Ne visada įmanoma ar net optimalu siekti, kad kraujospūdis būtų mažesnis nei 120/80 mmHg, ypač jei žmogus ilgą laiką gyveno su aukštesniais rodmenimis, nes pernelyg agresyvus kraujospūdžio mažinimas gali sukelti kitų problemų.
Kada skubėti pas gydytoją: pavojaus signalai
Jei kraujospūdį matuojatės pačios, svarbu tai daryti teisingai, nes rodmenys gali būti netikslūs. Tačiau jei nuolat fiksuojate nenormalius kraujospūdžio skaičius, būtina pasitarti su gydytoju. Kada kreiptis nedelsiant?
- Jei jūsų kraujospūdis nuolat viršija 130–139 mmHg (sistolinis) ir/arba 80–89 mmHg (diastolinis), reikėtų kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų galima imtis priemonių rodmenims sumažinti.
- Hipertenzinė krizė: Jei sistolinis kraujospūdis pakyla virš 180 mmHg arba diastolinis virš 120 mmHg, tai laikoma hipertenzine krize ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Negydoma tokia būklė gali sukelti širdies priepuolį, insultą ar kitas gyvybei pavojingas komplikacijas. Hipertenzinės krizės simptomai gali būti: neryškus matymas, krūtinės skausmas, sumišimas, pykinimas ir vėmimas, nereagavimas į dirgiklius, traukuliai, stiprus galvos skausmas ar dusulys.
- Labai žemas kraujospūdis: Kartais ir pernelyg žemas kraujospūdis gali reikalauti skubios medicininės pagalbos. Tai gali nutikti dėl dehidratacijos, kraujavimo, sunkių alerginių reakcijų, infekcijų ar vaistų šalutinio poveikio. Negydomas labai žemas kraujospūdis gali sukelti šoką ir organų funkcijos sutrikimus.
Mielosios, rūpinkitės savo širdimi! Reguliarus kraujospūdžio stebėjimas ir laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų ir džiaugtis energingu gyvenimu bet kokiame amžiuje.
