Psichologija

Gyvenimo spalvos- kokios jos?

Mums nuolat ko į nors trūksta- vitaminų, kalorijų, teigiamų emocijų. O ar kada nors susimąstei, kad paprasčiausiai gali trūkti… spalvų? Pasirodo, dėl prastos savijautos, sumažėjusio darbingumo, apatijos, nemigos kalta gali būti mus supanti pilkuma. Juk tai, ką regi akys, veikia mūsų psichiką.

Spalva ir skonis

Spalvos skirstomos ne tik į šiltas ir šaltas, bet ir į saldžias, rūgščias, karčias, aitrias. Tuo sumaniai naudojamasi reklamuojant atitinkamas prekes.

Pavyzdžiui, auksaspalvis alus tamsiai mėlyname fone nesąmoningai kelia troškulį. Abrikosų, persikų, koralų atspalviai žadina apetitą. Beje, ši spalvų savybė kartais panaudojama ne tik atitinkamam skoniui paryškinti.

Tarkim, daugelio konditerijos fabrikų sienos r nudažytos melsvai žalia spalva, kad bent kiek slopintų aplink tvyrantį saldumą. Žinoma, kad kai kurie geltonos spalvos atspalviai… pykina, todėl tokie niekada nenaudojami lėktuvų salonuose.

Spalva ir kvapas

Tam tikrų kvapų asociaciją su atitinkamomis spalvomis išnaudoja ir kosmetikos, ypač parfumerijos, gamintojai. „Kvapniausia” laikoma rožinė spalva.

Spalva ir klausa

Jeigu sėdėsi patalpoje, kurioje dominuoja oranžiniai tonai, ir klausysi švelnios melodingos muzikos, oranžinė spalva „sušvelnės”- atrodys gelsvai oranžinė.

Skambant niūriai arba trankiai muzikai, raudona spalva atrodo sodresnė, nei iš tiesų yra. Mėlynai arba rudai išdažytos sienos slopina patalpų akustiką, o vyraujanti raudona paaštrina klausą: jeigu patalpa triukšminga, tas triukšmas atrodo didesnis nei yra iš tikrųjų.

Spalva ir svoris

Oranžinės spalvos daiktai atrodo kompaktiškesni, tankesni, nei iš tiesų yra. Raudonos spalvos- ilgesni ir sunkesni. Jeigu nepatingėtum atlikti eksperimentą ir vieną šalia kito pastatytum du visiškai vienodus lagaminus (arba dėžes)- baltą ir juodą, įsitikintum, kad juodas lagaminas atrodo gerokai sunkesnis už baltąjį. Šia spalvų savybe gali pasinaudoti norėdama paslėpti figūros trūkumus. Tik nepamiršk, kad balti drabužiai optiškai ne tik „lengvina”, bet ir „didina”.

Image by Freepik

Spalva ir laikas

Kai aplink matai daug raudonos spalvos, laikas, rodos, eina lėčiau nei iš tikrųjų. O kai tave supa mėlyna spalva, atvirkščiai,- valandos lekia daug greičiau. (Gal todėl atostogos prie jūros taip greitai baigiasi?)

Spalva ir šiluma

Jei sienos nudažytos raudona spalva, atrodo, kad kambaryje 4- 5 laipsniais šilčiau nei išdažytame oranžine spalva, ir net 8- 9 laipsniais šilčiau nei melsvų ar žalsvų atspalvių patalpoje. Tai įrodyta eksperimentu. Jį atliekant paaiškėjo dar vienas įdomus dalykas: visi eksperimento dalyviai labai atsargiai tipeno rausva spalva nudažytomis grindimis. Paskui tos pačios grindys buvo perdažytos rudai. Tuomet visi pradėjo vaikščioti tvirtais žingsniais.

Spalva ir darbingumas

Protinę veiklą skatina geltona spalva. Raudonos ir melsvai žalios spalvų deriniai didina bendrą darbingumą. Pavargusi geriausiai pailsėsi žalsvame fone su keliomis oranžinės spalvos detalėmis. Nori sužinoti, kokios spalvos labiausiai ramina? Pabandyk iš kambario, kuriame vyrauja geltona spalva, pereiti į mėlynai išdažytą patalpą! Turbūt nė nereikia sakyti, kokia spalva tinkamiausia miegamajam? Aišku, mėlyna! Įrodyta, kad melsvi atspalviai ramina, mažina padidėjusį kraujospūdį, gydo nemigą.

Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker