Ar įmanoma gyventi su bambekliu?

Jis vis burba, niurzga, prie­kaištauja? Nuo­lat nepatenkintas? Iš anksto žino, kad nepa­siseks? Viskas aišku! Jūsų vyras- bambeklis. Beje, pa­vadinusi jį kniaukliu, mur­mekliu, zyzliu ar niurzga, taip pat nesuklystumėte. Nes kaipgi kitaip apibūdinti žmogų, kuris įsivaizduoja, esą prieš jį nusiteikęs visas pasaulis? Gydytojai blogai gydo, mokytojai negerai moko, teisėjai neteisingai teisia, o taksistai nemoka žmoniškai vežti…
Kad ir ką besistengtu­mėte daryti, kad ir kaip norėtumėte įtikti, bambek­liui viskas atrodo blogai.
Kaipgi šis niurneklis at­rodo? Gunktelėjęs, visada susiraukęs, veidą nuolat iškreipusi nepa­sitenkinimo grimasa. Atrodo, kad jis ge­ranoriškai ant savo pečių užsivertė visas pasaulio negandas ir nebegali linksmin­tis. Netgi išgirdęs juokingą anekdotą (kai visi leipsta iš juoko), bambeklis įsten­gia šyptelėti puse lūpų. Mat gyvenimo džiaugsmą jis vertina kaip kvailumą! Ap­linkiniai- nevykėliai, jų intelektas- žemas, sąmojai lėkšti.

Toks yra bambeklis! Jis šiek tiek pri­mena nuskriaustą, į mamos sijoną įsiki­busį vaiką. Šis amžinasis zyzlys nori pa­bėgti nuo jį globojančios mamytės, nori kovoti su ja, tačiau… vis stveriasi už išga­ningojo sijono. Nes taip yra saugiau reikšti savo jausmus, dalytis mintimis ir apibrėžti asmeninės atsakomybės ribas.

Bambekliai dažniausiai išauga šeimose, kuriose tvyro pesimizmas, neviltis. Blogiausia, kad ši savybė perduodama iš kartos į kartą…

Kai bambeklis veda, motinos vietą užima žmona.
Ar įmanoma gyventi su tokiu vyru? Kol partneris pretenzijas reiškia tik… visam pasauliui, nėra dar taip beviltiškai blogai. Kai pradeda negailestingais priekaištais vanoti save, padėtis komplikuojasi: depresija- ne už kalnų. Jeigu norite apsaugoti vyrą, atsisakykite motinos vaidmens. Ar pasiryšite taip rizikuoti? Mat partneris, „susitaikęs” su savimi, gali emociškai nutolti nuo jūsų… Tada depresija jau ims kamuoti jus pačią.

Gyvenimas su niurzga ne visada baigiasi skyrybomis, nes iš esmės bambeklis- geras partneris. Ištikimas, nes iš anksto apsvarsto visus santuokos pliusus ir minusus. Nesimuša (nes ag­resiją išlieja žodžių srautu!). Kanais flir­tuoja su svetimomis moterimis, tačiau vos tik flirtas ima peraugti į rimtesnius ir atsakingesnius santykius, atsitraukia. Mat bambeklis bijo, kad gyvenimas su naująja partnere gali būti blogesnis nei su ankstesniąja. Todėl renkasi jau žinomą, „kasdieninį” blogį. Nebent moteris tokį niurzgantį ir zyziantį vyrutį imtų ir apvyniotų apie pirštą („Man ir toks geras!” – kai kurios pateikia ir tokių argumentų).
Rami moteris išmoksta stoiškai pa­kęsti bambeklį, o pati daro tai, kas jai pa­tinka. („Kalba? Tegu kalba! O aš toliau blynus kepsiu… Bambeklis ir liks bam­beklis!”)

Ar galima rasti išeitį, jei suvoki, kad gyveni su bambekliu? Galima: arba išsiskirkite, arba prisitaikykite. Yra dar ir trečias kelias – pa­mėginkite kreiptis į psicho­logą. Tačiau bambeklis nie­kada neis pas jį pats. Dažniausiai tik žmona (kai jau nebegali daugiau kentėti!), panaudojusi visus savo di­plomatinius sugebėjimus, nusiveda vyrą konsultuotis. Murmeklis partneris nesu­geba pažvelgti į save iš ša­lies. Lengviausia jį „pagy­dyti” tada, kai likimas jam siunčia kokį nors išmėgi­nimą.

Senstantį niurzglį ge­riausia pastūmėti vaikų link. Jie pralinksmina ir suteikia jo gyvenimui gaivumo. De­ja, vaikams niurzglį tėvą da­žniausiai būna sunku pakęs­ti- jis nesuteikia laisvės. Pavyzdžiui, draudžia aštuoniolikmetei dukrai eiti į dis­koteką (nes kas nors ją gali pavaišinti narkotikais, pa­grobti, nugirdyti, išprievar­tauti ir pan.). Savo vaikus toks tėvas laiko amžinais nesubrendė­liais, kuriuos nuolat reikia globoti.
Bambeklis neturi draugų (geriausiu atveju- tai pažįstami). Iš žmonių jis tiki­si tik blogio. Geranoriškai nusiteikusius kolegas, kaimynus laiko intrigantais („Ką gi tas laiptinės kaimynas rezga, kad toks malonus ir lipšnus?”). Paprastai bambek­liai būna solidūs, tačiau nekūrybingi dar­buotojai. Preciziškai atlieka savo darbą (deja, tik tą, kuris jiems pavestas).

Mūsų patarimas: gyvendama su juo, užsikimškite vata ausis ir… darykite savo!

Bambeklius galima suskirstyti į tam tikrus tipus:

„Liūdnasis pradinukas”. Visi vaikai žaidžia, o jis sėdi atsiskyręs, nes jam niekas nepatinka. Jis atėjo žaisti jau iš anksto taip nusiteikęs. Jeigu „liūdnasis pradinukas” nesėkmingai ves (patirs net kelerias skyrybas), tikrai ims tvirtinti: „Nebėra pasaulyje tikrų moterų!” Kiekvieną naujai sutiktą panelę ar ponią jis negailestingai kritikuos ir stengsis įžvelgti vien neigiamus jos bruožus.

„Nesubrendėlis”. Jis viską idealizuoja ir viską vertina per daug rimtai ir schematiškai. Jeigu moteris, tai būtinai- švelnumo įsikūnijimas, romantiška ir nedrąsi. Jeigu bankininkas, tai išpuoselėtos išvaizdos, solidus ir turtingas. Skau­džiai nusivilia, jeigu gyvenimas neatitinka jo „scenarijaus” . Pasidaro labai nepa­tiklus.

„Išmintingasis”. Šio tipo bambeklis pasaulį stebi iš tam tikro atstumo ir… ciniškai nusiteikęs. Pavyzdžiui, išgirdęs gražiai, sklandžiai ir išmintingai savo mintis dėstančią moterį, jis būtinai pagalvoja: „Išties puikiai kalbi, tačiau ar tikrai tokia šventa ir esi?”

„Nusivylėlis”. Šiam tipui priklauso senstantys bambekliai. Grožis blanksta, sveikata šlyja, pasaulis tampa nusivylimų šaltiniu. Savo jaunystės laikus prisime­na kaip žmonijos aukso amžių. Dabar- viskas blogai. „Nusivylėlis” tam pakan­dus, piktas ir priekabus. Kai pamato gatvėje jauną apsikabinusią porelę (o jeigu dar besibučiuojančią!), nusispjauna ir pradeda niurzgėti apie viso pasaulio pasilei­dimą…