Kaip vaikas tampa savarankiškas?

Kuičiatės virtuvėje? Vis tie nesibaigiantys darbai darbeliai… Staiga šmėkšteli mintis- kurgi dingo mažylis, ko gi jis nutilo? Gal jam kas nors nutiko?

Pasirodo visai be reikalo būgštaujate. Jūsų mažiukas ramiausiai žaidžia tik jam suprantama kalba šnekučiuodamasis pats su savimi. Tegul! Kaip tik šiuo metu formuojasi jo savarankiškumas.

„Tomukas- pirmasis vaikas šei­moje. Mudu su vyru buvome labai rū­pestingi tėvai: nė minutėlei nepalikdavome savo mažylio be priežiūros. Iš tiesų taip elgėmės ne iš būtinybės, o grei­čiausiai dėl to, kad visą laiką norėjome būti kartu su sūnumi. Skaičiau jam knygeles, mudu kalbėjomės vaikišku telefonu, statėme iš kubelių pilis ir žai­dėme slėpynių.

Kai gimė dukrytė, visas mūsų auk­lėjimas tarsi apsivertė aukštyn kojo­mis. Mes tikrai jų labai mylime, skiriame, berods, nė kiek ne mažiau dėmesio, tačiau pastebime, kad mūsų metinukė mergytė dažnai nori pabūti viena: ji gali ištisą pusvalandį kuistis kamputy­je, nereikalaudama jokio dėmesio. Ji ramiausiai varto storą sulankstomą knygutę, įdėmiai įsistebeilydama į kiekvieną paveiksliuką ir mažu piršte­liu vedžiodama storas raides. Galbūt labai skirtingi vaikų charakteriai? Vienas- ramaus, taikaus, sakyčiau, lėto būdo, o kitas- priešingai: nepastovus, nenuorama, nenustygstantis vietoje”.

Vystantis vaiko savarankiškumui, be abejo, didelę reikšmę turi ir tai, kelintas jis vaikas šeimoje.
Pasak psichologų, mokydamasis būti savarankiškas, mažylis kaupia patirtį ateičiai- ugdo pasitikėjimą savo jėgomis. Žaisdamas vienas, mažylis mokosi susikaupti. Jis suvokia save kaip atskirą, nuo mamos ir tėčio nepriklausanti, žmo­gų, galintį savarankiškai mąstyti ir nu­spręsti. Taip pamažu formuojasi jo asme­nybė.

Tėvams vaiko savarankiškumas- di­delė palaima: mama pagaliau gali užbaigti pradėtus darbus ar tiesiog minutėlę at­sipūsti, tėtis- ramiai paskaityti žinias.

Bet nemanykite, kad apkrovę vaiką ryškiaspalviais žaislais ar pasodinę prie mirgančio televizoriaus ekrano ugdote jo savarankiškumą. Daiktai negali tapti ge­riausiais vaiko draugais. Leiskite vaikui žaisti, o patys būkite kur nors netoliese. Tegul mažylis jaučiasi esąs saugus ir kar­tu mėgaujasi laisve.

Žaisdami su vaiku stenkitės neuž­gožti jo iniciatyvos, būkite šalia ir kartu- vaiko šešėlyje. Leiskite jam pačiam išsi­rinkti žaislą ir elgtis su juo taip, kaip la­biausiai patinka. Perdėm emocinga ma­ma, kuri pirmoji skuba statyti pilį ar pa­spausti mašinytės pedalą, tiesiog trukdo mažyliui žaisti. Atminkite, kad visiškai neverta nerimauti, o juolab kištis į mažy­lio pasaulį, kai jis ramių ramiausiai pūpso kampe. Vaikutis- mažasis žmogus- ku­ria savo DIDELĮ pasaulį.

Jeigu vos dingus mamai iš akiračio mažylis pravirksta, vadinasi, jis tikrai dar nemoka būti vienas, teks kantriai ir nuo­ sekliai mokyti jį savarankiškumo.

„Labai privargau su savo mažąja. Dainorai- metukai. Ji NIEKO nelei­džia daryti: nuolat tipena iš paskos, verkšlena, reikalauja dėmesio. Žodžiu, visą laiką pinasi po kojomis.

Vieną dieną surinkau visus mėgs­tamiausius Dainoros žaislus ir sukro­viau į didelę dėžę. Kodėl? Ogi, kad tie žaislai vaikui nepabostų! „Ypatingąją” dėžę atidarydavau tik tuomet, kai no­rėdavau, kad mažylė pabūtų viena, o aš galėčiau ramiai išvirti pietus ar tiesiog minutėlę atsikvėpti”.

Atminkite, kad valandėlei palikda­mos vaiką vieną, tikrai jo nebaudžiate. Priešingai- jūs leidžiate jam būti žingeidžiam ir nepriklausomam.

Keli svarbūs patarimai

• Palaukite, kol vaikas užsižais, o tuomet ramiai jam paaiškinkite, kad jūs turite būtinų užsiėmimų. Tiesiog pasitraukite nuo mažylio keletą žingsnių ir tuoj pat sugrįžkite atgal. Šiuos „manevrus” kartokite keletą dienų: vaikas suvoks, kad jūs niekur nedingstate, esate netoliese. Žmogutis jausis saugus ir neturės dėl ko nerimauti: juk mama visada sugrįžta. Greitai jis tiesiog nebereaguos į mamos „dingau” ir ramiausiai sau žais. Jūs galėsite 10- 15 min. užsiimti savo darbais, o jis- savo.
• Atminkite- dukrytė ar sūnelis visada turi žinoti, kad jo mama yra kažkur netoliese. Stebėkite, ar dažnai pakėlęs galvutę mažylis akutėmis ieško mamos. Jeigu jūs esate gretimame kambaryje, retkarčiais prieikite prie mažy­lio ir paglostykite jo galvelę. Tai gražiausi tylos žodžiai: „Vaikeli, aš- čia pat, aš tave labai myliu”.
• Jeigu galite, įrenkite atskirą vaikų kambarį arba bent dalį kambario. Išneškite nereikalingus ir pavojingus daiktus- tegul lieka saugi ir erdvi vaiko žaidimo teritorija.
• Ypač rūpinkitės pirmuoju vaiku. Perdėtas tėvų dėmesys ir globa trukdo vystytis vaiko savarankiškumui. Be abejo, gimus šeimoje antrajam vaikui, dėmesys vyresnėliui sumažėja- jis padalijamas perpus. Atsiradus broliui ar sesei, atsiranda dviejų vaikų kompanija. Tačiau žinokite, kad vaikas- indivi­dualybė. Todėl nors retsykiais pasistenkite, kad vaikai pabūtų atskirai: raskite kiekvieną dominančių užsiėmimų. Vaikai tiesiog truputėlį pailsės vienas nuo kito, o paskui mieliau bendraus tarpusavyje.