Kaip moteriai siekti karjeros

Moteris visada teisi. Tačiau joks vadovas nepakęs pavaldinio, kuris visada teisus. Nepaisant to, tarp moterų yra tokių, kurios padaro greitą ir stulbinančią karjerą, vadovauja didelėms kompanijoms.

Moterims nelengva siekti karjeros. Yra nemažai gerų specialisčių, kurioms intrigos, rūpinimasis vaikais bei šeima, vyrų nenoras užleisti svarbias pareigas ir šimtai kitų svarbių priežasčių sukliudė pakilti karjeros laiptais.
Vadovės šeima ir vaikystė

Harvardo verslo kolegijos psichologė R. Hewit apklausė didelių JAV kompanijų prezidentes, viceprezidentes ir stambių padalinių direktores. Jos tyrimų duomenys patikimai liudija, kad būsimos vadovės užaugo panašiose šeimose.

Net trys ketvirtadaliai apklaustųjų, kurios tapo vadovėmis, buvo vyriausios arba vienturtės savo tėvų dukterys.

Kone visos busimosios vadovės vaikystėje artimai bendravo su tėvu, kartu su juo darė visa, kas paprastai laikomos vyrų užsiėmimu, t.y. žvejojo, buriavo, skraidė ir t t.

Šių moterų, padariusių profesinę karjerą, ir tėvai, ir motinos turėjo aukštąjį išsilavinimą. Pažymėtina, kad jų motinos, nors pačios ir nesiekė profesinės karjeros, bet po universiteto baigimo toliau mokėsi, įgydavo įvairių žinių.

Iš busimųjų vadovių tėvai reikalavo gero mokymosi. Antra vertus, jie suteikdavo didelę laisvę renkantis mokyklą, dalykus, į kuriuos norėta gilintis.

Busimųjų vadovių polinkis lyderiauti išryškėjo gana anksti ir buvo šeimos palaikomas. Jos aktyviai dalyvavo įvairiose jaunimo organizacijose, o net pusė jų pačios įkūrė kokį nors jaunimo susivienijimą.

Karjeros pradžia

Visos apklaustos JAV kompanijų vadovės kruopščiai planavo savo karjerą bei ateitį. Dar universitete jos pasistengdavo surinkti žinių apie daugelį kompanijų, o per vasaros atostogas išbandydavo save įvairiose veiklos srityse.

Kai kurioms nepavydavo iš karto rasti perspektyvų darbą. Tada jos atsisakydavo net ir neblogai apmokamų, bet neperspektyvių pareigų, neleidžiančių siekti didesnio atlyginimo ir atsakomybės.

Busimųjų vadovių profesinės karjeros strategija skyrėsi nuo padariusių karjerą vyrų strategijos. Vyrai, planuodami savo kilimą darbe, visų pirma galvoja apie asmenines ir kompanijos perspktyvas, o moterys atsižvelgia ir į tiesioginio viršininko galimybes.

Vyras linkęs konkuruoti su viršininku, moteris- jam padėti. Todėl šiam ar šiai darant karjerą patikima pagalbininkė irgi įgyja didesnę valdžią. Suprantama, ne visi vadovai linkę skatinti pavaldinius, sudaryti savo komandą.

Kai kurie vertina pavaldinius vien kaip lengvai pakeičiamus verslo mašinos sraigtelius. Moters intuicija padeda juos atpažinti ir nesusieti savo karjeros su tokiu viršininku.

Moteriška pagalba viršininkui, rūpinimasis jo sėkme lengvai gali peraugti į švelnesnius jausmus. Tai pagrindas santuokai arba staigiam šuoliui į geriau apmokamas pareigas.

Jomis, deja, profesinė karjera dažniausiai ir baigiasi.

Vadovaujantis postas, bent jau verslo sferoje, kaip teigia Harvardo verslo kolegijos psichologė R. Hewit, vien per artimus ryšius su įtakingais vyriškiais neįgyjamas.

Tai ji aiškina gana paprastai: galvodamas apie artimą draugę verslininkas įsivaizduoja pramogas ir atlygį už jas, o galvodamas apie vadovavimą kompanijai svarsto kandidatų į vadovus dalykiškumą, lojalumą, veiklumą, todėl geba atskirti savo asmeninį gyvenimą nuo kompanijos interesų.

Karjeros kliūtys

Didžiausia kliūtis karjerai paprastai yra ne kas kita, o norinčios ją padaryti moters nuostatos.
Vokiečių psichologė A.Enkelmann nurodo šias moteriai būdingas mąstymo ir veiksmo klaidas, kurios kliudo jai užimti reikšmingesni postą.

Pirmoji klaida

Moterys pernelyg domisi išskirtinių profesijų, kurių siekiant itin svarbus patrauklumas bei išvaizda (aktorių, manekenių), atstovių gyvenimu ir nesąmoningai bando jų elgesį kopijuoti savo profesinėje veikloje.

Vyrai irgi gali sekti sportininkų arba aktorių pavyzdžiu, rinkdamiesi drabužius, automobilius, drauges, gyvenamąją vietą, tačiau tuo nesirems planuodami savo kaip inžinieriaus arba vadybininko karjerą.

Antroji klaida

Moterys vėliau nei vyrai ryžtasi daryti karjerą. Dažnai net įgijusi profesini išsilavinimą moteris vis dar nėra apsisprendusi, ar jai labiau patiktų užsidirbti ir tobulėti kaip profesionalei, ar apsiriboti šeima, vaikų auklėjimu, o gal ji norėtų mėginti derinti abu šiuos dalykus. Todėl ji pasyviai paklūsta aplinkybėms, o ne pati jas kuria.

Vyrai paprastai nuo mažumės žino, jog turės dirbti ir uždirbti tam, kad išlaikytų save ir šeimą. Taigi jie nesvarsto, ką pasirinkti, o Ieško geriausios profesinės galimybės.

Trečioji klaida

Moterys pernelyg sieja karjerą su savirealizacija, savo gabumų atskleidimu, asmenybės tobulėjimu. Vyras karjerą įsivaizduoja taip: siekti prestižinių ir gerai apmokamų pareigų.

Ketvirtoji klaida

Berniukai anksti įsitikina, kad tam, jog laimėtum, reikia veikti kartu su kitais, bet patikimais berniukais. Žaisdami futbolą ar krepšinį galvoja apie komandą, kuri sieks pergalės. Jie žino, jog nors komandos narys nėra malonus pašnekovas, bet jis yra geras žaidėjas, todėl bus priimtas.

Tuo tarpu mergaitės renkasi drauges, su kuriomis malonu bendrauti ir plepėti, o užaugusios ir bendradarbes renkasi vadovaudamosios simpatija.

Penktoji klaida

Moterys ir vyrai skirtingai žvelgia i riziką. Vyrui rizika- galimybė laimėti arba pralaimėti. Jis apskaičiuoja, ką gali išlošti ir ką gali pralošti, jei jam atrodo, jog sėkmė tikėtina- rizikuoja. Tuo tarpu moterys dažniausiai bet kokią rizika laiko blogiu ir jos vengia.

Kaip moteris tampa vadovu

Jau minėta JAV psichologė R. Hewit rašo, jog daugelis moterų po 10- 15 metų darbo baigia savo profesinį kilimą. Ji aprašo kelis būdingus moterims profesinės karjeros variantus.

Pirmasis variantas

Moteris labiau rūpinosi šeima negu karjera. Todėl negalėjo pakankamai jėgų skirti profesijai ir rinkosi mažiau atsakingą darbą, kurį stengėsi kruopščiai atlikti. Jai tai pavyko. Ji tapo puikia kitų nurodymų vykdytoja. Vykdytoja ji ir liks.

Antrasis variantas

Moteris atsisakė šeimos, pasišventė darbui. Stengėsi visu kuo būti panaši i vyrą, įsižeisdavo, jei kas pagirdavo jos šukuoseną arba figūrą, apsidžiaugdavo, jei kas ištardavo: “Mąstai kaip vyras”. Norėjo visu kuo būti panaši į tiksliai apskaičiuojantį išlaidas ir pajamas kompiuterį.

Ji gali vadovauti ir vadovauja nedideliam kompanijos padaliniui. Jos darbu vadovybė patenkinta.

Jos nepaskirs į aukštesnes pareigas, nes jai trūksta fantazijos ir išradingumo.

Sulaukusi 40- 45 metų tokia vadovė supras, kad jos profesinė sėkmė nėra didelė, o kaina už ją buvo tikrai nemaža.

Tada taps dar pedantiškesnė ir bus perkelta į pareigas, kuriose reikia tvarkyti dokumentus ir nebūtina bendrauti su žmonėmis.

Didžiausias ir jai geriausias pasiekimas- taps archyvo viršininke. Sėkmingesnis variantas- nors ir vėlai, bet ištekės. Taps kiek atlaidesnė pavaldiniams ir gal dar truputi pakils karjeros laiptais.

Sėkmingiausias variantas

Moteris sutiks ir pamils vyrą, kuris ją vertins, palaikys ir pritars jos siekiams. Pasirinks darbą, kuriame jos noras padaryti karjerą bus laikomas privalumu ir kuriame jai leis kelti kvalifikaciją.

Moters vadovai supras, kad rūpindamiesi pavaldinių karjera jie rūpinasi ir tuo, jog ateityje vadovaujančius postus užimtu jų draugai.

Aplinkiniai manys, jog moteriai, pradėjusiai darbą tokioje kompanijoje, pasisekė. Taip pat jai pasisekė ir kuriant šeimą, kuri nekliudė, o remė jos siekius.

Kartais ir pati moteris manys, kad jai tiesiog pasisekė.

Bet kaip teigia psichologė A. Enkelmann, tapusiai didelės kompanijos vadove moteriai pasisekė pirmiausiai dėl to, kad ji visada ryžtingai atsisakydavo jos netenkinančio, neperspektyvaus darbo.