Vitaminai: kaip saugos diržai mūsų organizmui

Nuolat girdime kalbų apie vitaminus ir pačios juos vartojame, šventai tikėdamos – taip reikia. Įsivaizduokite saugos diržus automobilyje. Jie neapsaugo nuo avarijos, bet jai įvykus, gali išsaugoti gyvybę. Tą patį galima pasakyti ir apie vitaminus.

Ką vitaminai „veikia“?

Jau pats žodis „vitaminas“ reiškia „gyvybės aminas“. Pirmasis buvo atrastas vitaminas B1. Vitaminai – organiniai anglies, vandenilio ir deguonies, kai kada – azoto arba fosforo turintys junginiai. Dabar suskaičiuojama 14 vitaminų, be jų, dar yra į vitaminus panašių medžiagų. Vitaminai mūsų organizmui be galo svarbūs – tai mums nuolat kartojama. Kalama į galvą, kad be jų neįmanoma gyvybė.

Ką gi „veikia“ tie vitaminai, jei jie tokie svarbūs? Mūsų organizme vyksta milijonai cheminių reakcijų – kaip miniatiūriniame chemijos fabrike. Tas reakcijas skatina specialūs biokatalizatoriai, vadinami fermentais. Jų sudėtyje yra vitamino, tiesa, kitokio, nei mes gauname valgydami maistą. Fermentai reguliuoja biochemines reakcijas, kurių metu organizmas susmulkina maistą: suskaido baltymus, paversdamas aminorūgštimis, riebalus – gliceroliu ir riebalų rūgštimis, angliavandenius – gliukoze. Štai tokias medžiagas mūsų žarnynas jau gali įsiurbti, jos patenka į audinius ir ten jau įsijungia į apykaitą, suskyla į anglies dioksidą ir vandenį ar virsta kitais junginiais. Šias reakcijas katalizuoja fermentai, kurių sudėtyje būtinai turi būti vitaminų. Tam tikri vitaminai būtini genetinės ląstelės medžiagos, eritrocitų ir kitų ląstelių hormonų gamybai. Be vitaminų, šitam „fabrikėliui“ dar reikia mikroelementų. Kartu su vitaminais jie sudaro fermentus. Štai kodėl populiariausi vitaminų ir mikroelementų dariniai. Nuo visos šios „cheminės laboratorijos“ priklauso ne tik mūsų gera savijauta, bet ir graži išvaizda.

Kai vitaminų stinga

Kadangi didžiumos vitaminų organizmas pats negali sintezuoti, jų turi patekti su maistu. Yra patvirtintos tam tikros dozės, priklausančios nuo įvairių sąlygų. Tačiau šiuo metu opi problema – žmogus jaučia vitaminų stygį, ir dažniausiai ne vieno, bet kelių. Toks negalavimas vadinamas hipopolivitaminoze. Jį diagnozuoti nėra lengva, nes nėra jokių specifinių požymių.

Esant hipovitaminozei:

• Kamuoja nuovargis, silpnumas, mieguistumas;
• Žmogus gali būti imlesnis ligoms;
• Sumažėja atsparumas peršalimo, odos ligoms;
• Gali paūmėti esamos ligos.

Stingant vitaminų gali prasidėti ir konkreti liga. Be to, iš istorijos žinome, kaip trūkstant vitaminų žūdavo ištisos laivų įgulos, kariuomenės, skorbutas mirtinai nukamuodavo keliautojus.

Mitybos įpročiai ir vitaminų trūkumas

Aišku, geriausi vitaminų sandėliai – žalumynai. Idealu, jei žmogus galėtų ištisus metus valgyti tik šviežias daržoves ir vaisius. Deja, tai neįmanoma. Žiemą šiltnamyje be saulės užaugintos salotos, agurkai tikrai negali atstoti saulės atokaitoje prinokusių savo „kolegų“. Iš šiltų kraštų atvežti arba nuo vasaros rūsiuose išsaugoti vaisiai bei daržovės tikrai nėra visaverčiai. Taigi mums visiems ištisus metus reikia papildomai vartoti vitaminų. Na, nebent rugpjūtį ir rugsėjį galime atidėti į šalį vitaminų indelius.

Beje, skanindami produktus, tarsi ir gerindami jų kokybę, mes sėkmingai šaliname iš jų ir vitaminus. Kai verdame, kepame, produktai netenka daug naudingų medžiagų. Paprasčiausias pavyzdys – baigusios virti bulves, vandenį, kuriame jos virė, išpilame lauk, kartu išliedamos visus vitaminus, mineralines medžiagas. Daržoves ir visa kita geriausia virti specialiuose induose, savo sultyse, kad neišgaruotų vertingos medžiagos.

Kita, mitybos specialistų požiūriu, problema – maisto rafinizacija, jo valymas, gryninimas. Baltutėlis cukrus, rafinuoti aliejai, aukščiausios kategorijos miltai – besistengdami išvalyti kenksmingas medžiagas, neretai pašaliname ir dalį vitaminų, mineralinių medžiagų.

Kaip išsirinkti tinkamiausius vitaminus

Atėjus į vaistinę akys raibsta nuo įvairiausių vitaminų buteliukų, pritaikytų, atrodo, visiems galimiems gyvenimo atvejams. Kaip išsirinkti tinkamiausius? Beveik visuose polivitaminuose yra palaikančios visų vitaminų dozės kartu su mikroelementais. Jei neturite jokių konkrečių nusiskundimų, rinkitės bet kuriuos polivitaminus. Jei tik baigėte vienos bendrovės gamintus vitaminus, vėliau rinkitės kitų farmacijos kompanijų gaminius. Paprastai vienos tabletės arba žirniuko užtenka visai dienai. Vitaminus geriausia išgerti baigiant pietauti, nes būtent pavalgius organizmui reikės daugiausia fermentų, kad galėtų viską sutvarkyti. Gerti polivitaminus prieš pietus neverta – kone visuose yra vitamino C, kuris skatina apetitą. Beje, jei kamuoja kažkoks negalavimas, reikėtų rinktis konkrečius polivitaminus, skirtus vyrams, moterims, kenčiantiems nuo streso, arba panašius. Nereikėtų pamiršti ir maisto produktų su įvairiais vitaminais ar mineralinėmis medžiagomis. Parduotuvių lentynose rasite aliejaus arba kiaušinių su karotinu (jis puiki priemonė vėžio profilaktikai), jogurto su selenu ir panašiai.

Kiek vitaminų reikia?

Naivu būtų tikėtis, kad prarijusi ne vieną, o tris dienos vitaminų dozes, moteris bus triskart sveikesnė. Organizmas nemėgsta kažko gauti labai daug ir staiga. Jam ir mums kasdien vitaminų reikia tiek, kiek reikia nuolat. Nesitikėkite, kad mėnesį pavartojusi gana daug vitaminų, kurį laiką galėsite atsikvėpti. Žmogus – ne kupranugaris, jo organizmas nekaupia maisto medžiagų badmečiui.

Ar vitaminų perteklius pavojingas?

Pavyzdžiui, kad pasigamintų dienos normą vitamino D, žmogus turi 15 minučių būti saulės atokaitoje. Bet tikrai neapsirūpinsite šiuo vitaminu visai žiemai, jei vasarą paplūdimyje nusideginsite iki žaizdų. Kas per daug, tas nesveika. Ši paprasta tiesa galioja ir kalbant apie naudinguosius vitaminus. Jei per didelį vitamino C kiekį organizmas paprasčiausiai pašalins, tai per didelės kitų vitaminų dozės gali rimtai pakenkti. Vienas tokių – vitaminas A. Ypač atsargiai jį vartoti turėtų nėščios moterys, nes per dideliais kiekiais vartojamas šis vitaminas skatina apsigimimus. D vitamino taip pat nereikėtų perdozuoti. Tik neišsigąskite – paprastai ant pakuotės užrašoma polivitaminų dienos dozė, tad jos ir užteks. Problemų gali kilti tuomet, kai ją gerokai padidinsite.

Kada vitaminai ypač reikalingi?

Galbūt pasirinkti tinkamus polivitaminus bus kiek paprasčiau, žinant, ką kuris vitaminas „veikia“:

• Vitaminas E – labai svarbus antioksidantas;
• Kraujodarą stiprinti padės vitaminai B12, B6, folio rūgštis;
• 97 proc. suaugusiųjų gydo dantis, vaikai lankytis stomatologo kabinete pradeda anksčiau nei mokykloje, o tuo tarpu dantis sustiprintų vitaminai A, D, C, jodas, geležis, amino rūgštys;
• Nesusirgti peršalus gali padėti vitaminas C.

Kam būtina vartoti vitaminų papildomai:

• Neišnešiotiems arba dirbtinai maitinamiems kūdikiams;
• Vaikams ir paaugliams;
• Maitinančioms ir nėščioms moterims – joms ypač reikia geležies ir folio rūgšties;
• Moterims po menopauzės – ypač kalcio ir vitamino D;
• Moterims, vartojančioms kontraceptines priemones;
• Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, ypač rekomenduotini vitaminai B6, B12 ir D;
• Dirbantiems įtemptą darbą;
• Rūkantiesiems;
• Vartojantiems daug alkoholio – rekomenduojama daugiau tiamino, folio rūgšties, vitaminų A ir D;
• Sergantiems infekcinėmis ligomis;
• Sergantiems virškinimo sistemos ligomis;
• Sergantiems lėtinėmis ligomis.