Kuo iš tiesų kenkia gazuoti gėrimai?

Saldūs gazuoti gėrimai – kola, įvairūs limonadai, vaisvandeniai – daugeliui yra įprastas atsigaivinimo būdas karštą dieną, neatsiejamas švenčių ar vakarėlių atributas, o kai kam – net kasdienis įprotis. Dažnai numojame ranka į perspėjimus apie jų žalą, galvodami: „juk tai tik cukrus ir vanduo“, „viskas galima su saiku“, „bent jau dietiniai gėrimai yra geriau“. Tačiau dietologai, mitybos specialistai ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vieningai perspėja: reguliarus šių gėrimų vartojimas daro kur kas didesnę ir įvairiapusiškesnę žalą mūsų sveikatai, nei daugelis įsivaizduoja. Kuo iš tiesų kenkia gazuoti gėrimai ir kodėl jų vartojimą vertėtų smarkiai apriboti arba išvis pamiršti?

Saldusis pavojus: kokia tikroji žala?

Pagrindinės problemos, susijusios su saldžių gazuotų gėrimų vartojimu:

1. Milžiniškas cukraus kiekis (ir jo pasekmės): Tai turbūt akivaizdžiausia ir geriausiai žinoma problema. Vienoje standartinėje (0,33 l) skardinėje populiaraus gazuoto gėrimo gali slėptis net 8-10 ar daugiau arbatinių šaukštelių cukraus (apie 35-40 gramų)! Tai dažnai viršija visą Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą maksimalią pridėtinio cukraus paros normą suaugusiam žmogui (kuri yra apie 25 gramus arba 6 arbatiniai šaukšteliai). Toks cukraus kiekis sukelia visą grandinę neigiamų pasekmių:
   • „Tuščios“ kalorijos: Gazuoti gėrimai suteikia daug kalorijų, tačiau neturi praktiškai jokių organizmui naudingų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralų, skaidulų.
   • Svorio augimas ir nutukimas: Skystos cukraus kalorijos nesuteikia tokio sotumo jausmo kaip kietas maistas, todėl jų labai lengva suvartoti per daug. Organizmas nesunaudotą cukraus perteklių efektyviai paverčia riebalais ir kaupia juos. Tyrimai nuolat patvirtina tiesioginį ryšį tarp saldžių gėrimų vartojimo ir padidėjusios svorio augimo bei nutukimo rizikos.
   • II tipo diabeto rizika: Staigūs gliukozės kiekio kraujyje šuoliai po saldžių gėrimų išgėrimo verčia kasą gaminti didžiulius kiekius insulino. Ilgainiui tai gali sukelti ląstelių atsparumą insulinui ir išsekinti kasą, taip smarkiai padidinant II tipo diabeto išsivystymo riziką. Tyrimai rodo, kad žmonės, reguliariai vartojantys 1-2 skardines saldžių gėrimų per dieną, turi net 26% didesnę riziką susirgti II tipo diabetu.
   • Širdies ir kraujagyslių ligų rizika: Reguliarus didelio cukraus kiekio vartojimas siejamas su padidėjusiu trigliceridų („blogųjų“ riebalų) kiekiu kraujyje, „blogojo“ cholesterolio (MTL) padidėjimu, aukštesniu kraujospūdžiu ir lėtinio uždegimo procesų skatinimu organizme. Visa tai didina širdies priepuolio, insulto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
2. Rūgščių ataka dantims: Šie gėrimai yra dvigubas smūgis dantų sveikatai. Juose gausu ne tik cukraus (kuris yra pagrindinis maistas ėduonį sukeliančioms bakterijoms), bet ir rūgščių: angliarūgštės (suteikiančios burbuliukus), fosforo rūgšties (ypač kolos tipo gėrimuose), citrinos rūgšties. Šios rūgštys tiesiogiai ardo (tirpdo) dantų emalį – kietąjį apsauginį danties sluoksnį. Dėl to dantys tampa jautresni, labiau pažeidžiami ėduonies, gali atsirasti dantų erozijos. Svarbu: rūgštys emalį ardo nepriklausomai nuo to, ar gėrime yra cukraus, todėl ir becukrės („dietinės“) versijos kenkia dantims! Patarimas: jei visgi geriate gazuotų gėrimų, darykite tai per šiaudelį (kad sumažintumėte kontaktą su dantimis), po to praskalaukite burną vandeniu ir nevalykite dantų iškart (palaukite bent 30 min., nes rūgščių suminkštintas emalis yra jautresnis pažeidimams).
3. „Dietiniai“ gėrimai be cukraus – ne išeitis! Manymas, kad renkantis gėrimus su dirbtiniais saldikliais išvengiama žalos, yra klaidingas. Nors juose nėra cukraus kalorijų, moksliniai tyrimai kelia vis daugiau klausimų dėl dirbtinių saldiklių (aspartamo, sukralozės, acesulfamo K ir kt.) poveikio:
   • Galimas neigiamas poveikis žarnyno mikrobiotai: Kai kurie tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali sutrikdyti gerųjų žarnyno bakterijų pusiausvyrą, o tai susiję su įvairiomis sveikatos problemomis.
   • Galimas poveikis metabolizmui ir apetitui: Diskutuojama, ar jie negali paradoksaliai trikdyti normalios gliukozės apykaitos, apetito reguliavimo mechanizmų ar net skatinti potraukį tikriems saldumynams. Kai kurie tyrimai sieja dirbtinai saldintų gėrimų vartojimą su padidėjusia II tipo diabeto ir metabolinio sindromo rizika.
   • Padidėjusi insulto ir demencijos rizika: Nors reikia daugiau tyrimų, kai kurios didelės apimties studijos nustatė nerimą keliančias sąsajas tarp reguliaraus dietinių gėrimų vartojimo ir padidėjusios insulto bei demencijos (įskaitant Alzheimerio ligą) rizikos. Manoma, kad tai gali būti susiję su kraujagyslių pažeidimais ar lėtiniu uždegimu smegenyse.
   • Nežinomas ilgalaikis poveikis: Daugelio dirbtinių saldiklių ilgalaikio vartojimo pasekmės vis dar nėra iki galo ištirtos.
4. Kiti „priedai“ ir jų poveikis:
   • Fosforo rūgštis (ypač kolose): Pernelyg didelis fosforo kiekis mityboje, ypač jei gaunama nepakankamai kalcio, teoriškai gali trikdyti kalcio apykaitą ir neigiamai veikti kaulų sveikatą, didinant osteoporozės riziką.
   • Kofeinas (kolose, energetiniuose gėrimuose): Gali trikdyti miegą, didinti nerimą, sukelti širdies permušimus, didinti kraujospūdį, o staiga nutraukus vartojimą – sukelti abstinencijos simptomus (galvos skausmą, nuovargį).
   • Dažikliai ir konservantai: Kai kurie dirbtiniai dažikliai ir konservantai gali sukelti alergines reakcijas jautriems žmonėms.
5. Ne drėkina, o atvirkščiai? Nors gazuoti gėrimai yra skystis, jie nėra geriausias pasirinkimas troškuliui malšinti ir organizmo skysčių balansui palaikyti. Dėl didelio cukraus kiekio organizmui reikia papildomo vandens jam metabolizuoti. O kofeinas veikia kaip diuretikas, skatindamas skysčių pasišalinimą. Todėl šie gėrimai tikrai neatstoja vandens, o kartais gali net prisidėti prie dehidratacijos.
6. Išstumia sveikesnius pasirinkimus: Geriant saldžius gazuotus gėrimus, dažnai vartojama mažiau naudingų skysčių – vandens, nesaldintos arbatos, pieno, natūralių sulčių (kurių taip pat reikėtų vartoti saikingai dėl cukraus kiekio).

Sveikesnės alternatyvos

Ką gerti vietoj saldžių gazuotų gėrimų? Geriausias pasirinkimas visada yra paprastas vanduo. Jį galima pagardinti citrinos ar žaliosios citrinos griežinėliu, agurko riekele, mėtos lapeliu, šaldytomis uogomis. Taip pat puikiai tinka nesaldinta žolelių ar vaisinė arbata (karšta ar šalta), natūralus mineralinis vanduo.

Pabaigai

Saldūs gazuoti gėrimai – tai produktas, neturintis praktiškai jokios maistinės vertės, tačiau keliantis didelę ir įvairiapusę riziką mūsų sveikatai: nuo antsvorio, nutukimo, dantų problemų iki padidėjusios rizikos susirgti II tipo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar net tam tikromis vėžio formomis. Net ir „dietinės“ jų versijos nėra nekenksmingos. Geriausias sprendimas jūsų sveikatai – kuo labiau riboti šių gėrimų vartojimą arba visiškai jų atsisakyti, renkantis vandenį ir kitas sveikesnes alternatyvas.