Kodėl mums reikia daugiau pokalbių akis į akį?
Kaip socialinių tinklų triukšme vėl atrasti tikro ryšio, supratimo ir pagarbos vertę bendraujant gyvai.
- Bendraujant internetu lengva reikšti nuomonę, bet sunkiau išlaikyti pagarbą ir supratimą.
- Pokalbiai akis į akį padeda pamatyti žmogų už nuomonės, ugdo empatiją ir gilina ryšį.
- Nors susidurti su kitokia nuomone gali būti nepatogu, tai skatina asmeninį augimą ir praplečia akiratį.
- Atviri klausimai („kaip?“, „kodėl?“) ir nuoširdus domėjimasis kitu padeda geriau suprasti skirtingus požiūrius.
Socialiniai tinklai leidžia mums mygtuko paspaudimu pasidalinti pačiomis įvairiausiomis, kartais net labai prieštaringomis nuomonėmis. Patogu mesti iššūkį kitiems ar ginti savo vertybes slepiantis už ekrano, tačiau tokia aplinka dažnai veda prie nesusikalbėjimo, nužmoginimo ar didesnio šiurkštumo, nei norėjome parodyti. Tai verčia susimąstyti: ar mūsų polinkis bendrauti internetu netrukdo mums įsitraukti į gyvus pokalbius jautriomis, karštomis temomis?
Atviros, gyvos diskusijos, kartais vadinamos „apskritojo stalo“ pokalbiais, gali būti kur kas vertingesnis ir asmeniškesnis būdas aptarti skirtingus požiūrius. Temoms, reikalaujančioms daugiau laiko ir jautrumo, tokie pokalbiai primena, kad už kiekvienos nuomonės slypi žmogus su jausmais, patirtimi ir istorija, kurios verta išklausyti.
Dalyvauti tokiose asmeniškose, kartais net konfrontuojančiose diskusijose gali būti sudėtinga. Ypač jei žinome, kad susidursime su žmogumi, kuris mums nepritaria ar laikosi visiškai priešingos pozicijos. Galbūt vengiame tokių situacijų, nes mums reikia daugiau laiko apmąstymams, geriau dėliojame mintis rašydami, o gal vien mintis apie būtinybę kalbėtis su oponentu kelia nerimą. Be to, kartais fizinis atstumas gyvą diskusiją paverčia beveik neįmanoma.
Tačiau pagalvokime, kas mums labiau padeda augti ir plėsti akiratį – nuolatinis buvimas tarp tų, kurie mums visada pritaria, ar galimybė būti išklausytiems, bet kartu ir iššauktiems tų, kurie mąsto kitaip?
Jei taip lengvai filtruojame tai, ką norime girdėti, kaip galime išmokti sustiprinti savo pozicijas, patikrinti įsitikinimus ir suprasti tuos, kurie su mumis nesutinka? Atviros diskusijos gali būti neįkainojamos – jos padeda įvertinti savo požiūrį į temas, kurias galbūt ignoruotume, ir išgirsti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai kitokie. Galime nustebti atradę, kad jie iš tiesų yra labai panašūs, artimi ir gali padėti mums patiems suabejoti ar, atvirkščiai, įtvirtinti savo nuostatas.
Kaip galėtume paskatinti daugiau tokių tikslingų, asmeniškų ir atvirų grupinių pokalbių? Jei norite surengti tokią diskusiją ar joje dalyvauti, štai keli patarimai:
Perkelkite diskusiją iš virtualios erdvės
Jei tema iškyla ar pokalbis prasideda internete, pasiūlykite suinteresuotiems žmonėms susitikti gyvai ar kitoje asmeniškesnėje aplinkoje (pvz., vaizdo skambutis, jei skiria atstumas). Rinkitės aplinką, kurioje galėtumėte susitelkti į temą, o ne jaustumėtės spaudžiami „pasirodyti“ ar linksminti minios (nebent diskusija ir yra skirta platesnei auditorijai, ir visi dalyviai su tuo sutinka).
Apsvarstykite moderatoriaus poreikį
Nebūtinai visai diskusijai, bet bent jau tam tikrais etapais, neutralus vedėjas (moderatorius) gali labai padėti išlaikyti pokalbio kryptį. Jis gali paskatinti kalbėti tylesnius dalyvius, padėti valdyti emocijas, stebėti laiką (pvz., jei kas nors dominuoja diskusijoje), apibendrinti mintis, ieškoti sutarimo taškų ar tiesiog priminti visiems apie pokalbio tikslą ir vertę.
Prisiminkite: visos nuomonės lygios
Kiekvienas galime skirtingai vertinti, ar nuomonės yra faktai, ar jos yra tik „juodos arba baltos“, „teisingos arba klaidingos“. Tačiau pagrindinis atviros diskusijos tikslas turėtų būti aiškumo siekis ir erdvės sukūrimas skirtingiems požiūriams į temą. Pasistenkite suprasti kiekvieno dalyvio patirtį ir kaip ji veikia jo ar jos požiūrį.
Klauskite atvirai ir pagarbiai
Klausimai, prasidedantys „Kaip?“ ir „Kodėl?“, skatina išsamius, atvirus atsakymus. Klausiant lengva nuskambėti skeptiškai ar kaltinančiai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo tono. Galime nuoširdžiai domėtis, ką galvoja kiti, neatsisakydami savo pozicijos.
Nuoširdžiai domėkitės kitokia perspektyva
Jei nejaučiame susidomėjimo, priminkime sau, kokia nauda slypi galimybėje sužinoti ką nors naujo ar pamėginti suprasti kitą žmogų. Jei diskusijoje dalyvauja mūsų draugai, toks pokalbis gali atskleisti ir padėti geriau suprasti jų asmenybės aspektus, kurių anksčiau nepastebėjome.
Nesitikėkite būtinai prieiti prie išvados
Atvirose diskusijose nebūtinai visi dalyviai pabaigoje sutars. Realybė tokia, kad ne visi išgirs tai, ką norėtų išgirsti. Tačiau svarbiausia, kad visi jaustųsi išklausyti, o jų indėlis į pokalbį būtų vertingas.
Atviros, pagarbios diskusijos yra puikus būdas surinkti ir įvertinti skirtingas nuomones, ypač iš tų, kurie yra aistringi, informuoti ir nori dalintis konkrečia tema. Jei socialiniai tinklai yra tik įrankis mūsų santykiams palaikyti, tuomet toks bendravimo stilius turėtų galiausiai sugrąžinti mus prie gyvo bendravimo ir jo vertės suvokimo.
Ką manote jūs? Ar mūsų visuomenei reikia daugiau tokių pokalbių akis į akį? Kokiomis temomis?
