Prasta nuotaika užkrečiama

„Mano tiesiog bloga nuotaika”, – tokius žodžius dažnai girdime iš kitų arba tariame patys. Bet kodėl „tiesiog”? Priežastis visada yra- niūrumu galime užsikrėsti.

Mokslininkų nuomone, teigiamos ar neigiamos emocijos iš vieno žmogaus perduodamos kitam kaip sloga ar gripas. Nuotaikomis dažnai keičiasi patys artimiausi žmonės: tėvai, vaikai, sutuoktiniai ir draugai. Tiesa, prasta nuotaika visada užkrečiama greičiau negu gera. Niūri nuotaika ne tik sugadina dieną, bet ir pakeičia tarpusavio santykius, savęs vertinimą. Dažnai paniurstame ne dėl rimtų dalykų, o dėl prasto oro, maisto, paprasčiausių smulkmenų. Būna dienų, kai nė patys nežinome, kokia musė mums įkando?

Ar įmanoma išvengti blogos nuotaikos? Kaip išsiugdyti gebėjimą sutelkti dėmesį į tai, kas teikia geras emocijas?

Nepalenkiama valdovė- nuotaika

Kas gi yra nuotaika? Tai bendra emocinė būsena, tam tikru metu valdanti žmogaus psichikos procesus ir elgesį. Tobulindami save, galime išsiugdyti ir savo nuotaiką. Nuo ko pradėti? Pirmiausia pabandykime save suprasti. Ar gerai save pažįstame? Ar mokame teisingai vertinti savo poelgius?

Stebėkime, kaip kalbame. Kai viskas gerai, balsas skamba gražiai, natūraliai. Bet vos tik kas nors nutinka, pasikeičia ir balsas. Jis tampa pernelyg aukštas, pereina tiesiog į „gaidiškas“ natas, arba atvirkščiai- „sėda“, pasidaro gergždžiantis, sugniuždytas. Vadinasi, balsas- mūsų būsenos indikatorius, padedantis teisingiau įvertinti save. Jei visą laiką sektumėte balso tembrą, būtų ne tik paprasčiau valdyti save, bet ir įdomiau. Tai tarsi savotiškos emocijų ugdymo pratybos.

Akys- sielos veidrodis, o veidas atspindi visą žmogų. Vis dėlto, kaip dažnai šis veidrodis tampa kreivas, atspindi perdėtą rimtumą, savo asmens svarbumą, neprieinamumą.

Vos tik nusijuokiame, iškart palengvėja, o susirūpinus atsėlina liūdesys. Pasirodo, mimikos raumenys gali valdyti vienokių ar kitokių hormonų išsiskyrimą. Užsirūstinus išsiskiria adrenalinas, liūdesio ir baimės tarnas, nusišypsojus padaugėja kito hormono- endorfino, teikiančio pasitikėjimo savimi. Žinoma, visą laiką šypsotis būtų nenatūralu, tačiau ir malonią išvaizdą galima ištobulinti. Be abejo, tai pavyksta ne iš karto. Tačiau sistemingų pastaugų dėka pamažu keisis ne tik veido išraiška, bet ir nuotaika, manieros.

Mūsų liūdesį paprastai atspindi nuleisti pečiai, nukarusios rankos, akyse- baimė arba apatija.

Daugelį priežasčių, žalojančių psichiką, lemia tam tikri asmenybės bruožai, kuriuos įveikti labai sunku. Tai liguista savimeilė, egoizmas, įtarumas, pavydas, valdingumas, perdėtos ambicijos, karjerizmas. Toks žmogus skriaudžia save kaip kokį priešą. Kai nervų sistema pernelyg jautri, patartina klausytis švelnios, lėtos muzikos.

Kaip nepasiduoti emocijoms?

Stebėkite savo judesius, rankų padėtį. Apskritai rankos daug byloja apie mūsų išgyvenimus, jausmus. Nerimaujant jos tai konvulsingai susikibusios, tai sugniaužtos į kumščius, arba atvirkščiai- nervingai juda, lyg kažin ką perinkinėtų.

Kai nuotaika gera, jos ramiai ilsisi, jokių nereikalingų judesių.

Atkreipkime dėmesį ir pasistenkime kontroliuoti savo rankas tada, kai esame susijaudinę.

Mūsų liūdesį paprastai atspindi nuleisti pečiai, nukarusios rankos, akyse- baimė arba apatija. O juk dažnai būna, kad, atrodytų, viskas gerai, bet mes tarsi baiminamės parodyti savo gerą nuotaiką, kalbame prislopintu balsu, žvilgsnis apsiblausęs, veidas niūrus. Kas blogai? O gi pamažu gera nuotaika pati nuo mūsų pabėgs, psichinė būsena pakis ir atitiks mūsų išorę. Mokykimės elgtis kitaip. Net jeigu ir labai sunku, nepasiduokime emocijoms, pasistenkime išlikti orūs ir vidumi, ir išore. Sistemingai treniruokime savo būseną, veido išraišką, balsą, elgesį- visa, kas turi įtakos gerai nuotaikai.

Kas gi yra gera nuotaika? „Kai viskas gerai sekasi“. – pasakė maža mergaitė. Teigiamų emocijų patiriame pažiūrėję gera spektaklį, apsilankę parodoje, susitikę su gerais draugais. Net laukimas kažin ko ypatingo, įdomaus, reikalingo gali praskaidrinti nuotaiką. Arba ne. Kodėl?

Daug priklauso nuo mūsų fizinės būsenos. Tas pats veiksnys vienu atveju gali būti neutralus, mes jo paprasčiausiai nepastebėsime, o kitu atveju- sukels pyktį, nuliūdins. Neskubėkite nervintis, apsiniaukti, emocinis stabilumas ir susijęs elgesys- išugdomas. Sugebėjimas valdytis, tramdyti savo jausmus organizmui kainuoja labai brangiai. Tačiau mes galime išmokti į visa, kas vyksta, reaguoti teisingiau, racionaliau.

Ar tai reiškia mokytis būti emociškai neutraliam, neišgyvenančiam dėl niekų, tapti egoistine asmenybe, galvojančia tik apie savo nuotaiką? Žinoma, ne. Tačiau apie racionalų požiūrį į save, apie psichinės sveikatos higieną galvoti būtina.

Geriausiai „nuodus“, kurių mums įšvirkščia blogos emocijos, naikina darbas sode, bėgiojimas, pasivaikščiojimai. Tada nervinės įtampos perteklius išliejamas raumenų kanalais bei nepakenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.

Kuo užgožti liūdesį

Ar pastebėjote, kad sunkią minutę, kai sielą draskyte drasko, tarsi pati ranka nesąmoningai siekia tešlainio ar puodelio aromatingos kavos? Gurkšnis, antras ir maloni šiluma, nusruvenusi kūnu, visus rūpesčius ir kartėlį nustumia į „antrą planą“. Naujausi tyrimai rodo, kad maistas turi tiesioginį poveikį smegenų veiklai, reguliuojančiai žmogaus nuotaiką. Išties skanus kąsnelis, kuriuo stengiamės užgožti savo nepasitenkinimą, be jokių išlygų pakelia nuotaiką. Tačiau tai laiki­na, vėliau viskas lieka kaip buvę.

Nustatyta, kad visi angliavandeniai veikia raminamai. Jie gerokai padidina insulino kiekį organizme, o šis skatina serotonino gamybą smegenyse. Seroto­ninas- medžiaga, pasižyminti ramina­mosiomis savybėmis. Žinoma, būtų nai­vu manyti, kad sušveitę lėkštę košės ar­ba kaloringą bandelę, įveiksime stresą. Tačiau po kurio laiko jaudulys praeis, ir galėsime kur kas blaiviau žvelgti į susi­klosčiusią padėtį. Mokslininkų nuomone, angliavandenių poveikis pajuntamas po 2 valandų, tad vakarienę derėtų val­ gyti apie 19 val., o ne prieš miegą. Be to, angliavandenių turinčių maisto produk­tų nederėtų maišyti su tais, kurie turtingi riebalų ir baltymų. Mišrus maistas gali iš dalies ar net visiškai neutralizuoti tei­giamą serotonino poveikį.

Mineralo paslaptis

Anglų mokslininkai atliko eksperi­mentą, kuriame dalyvavo 50 moterų ir vyrų. Jų maisto racione kasdien buvo mineralo seleno, gerinančio nuotaiką.

Pastebėta, kad eksperimento pabaigoje dvasinę pusiausvyrą ir ramybę atgavo net tie dalyviai, kurie iš pradžių buvo itin niūriai nusiteikę.

Jeigu jūsų racione mažai seleno, reikia vartoti daugiau liesos jautienos, vištienos, nesmulkintų kruopų. Seleno poveikį visai dienai pastebėsite suvalgę porciją salotų su tunu ir riekelę baltos duonos, lėkštę avižinės košės ir gabalėli jautienos ar vištienos. Visa tai galima pakeisti graikiniais riešutais ir razinomis.

Kaip susikurti gerą nuotaiką

Išmokite nugalėti jaudulį, sure­guliuoti savo psichinį krūvį, įveikti blogą nuotaiką. Kontroliuokite savo jausmus.

Visapusiškai išanalizuokite sujau­dinusią situaciją ir įsitikinkite, kad nerimavote nepagrįstai.

Pasistenkite iš nesėkmės patirti naudos. Pavyzdžiui, nepavyko nusi­pirkti bilieto į koncertą ar susitikti su geru draugu. Nepradėkite dėl to rauky­tis. Gal yra koks nors svarbus darbas, kurį vis atidėliojate? Atsirado puiki proga jo imtis. Dar nebuvote naujame kino teatre? Apsilankykite. Visada ra­site ką veikti.

Neužmirškite, kad lengviau, pa­prasčiau būna, kai šypsotės, nes tada suaktyvėja tie fiziologiniai mechanizmai, kurie kelia nuotaiką.

Susijaudinus kvėpavimas pasida­ro nelygus, neritmingas. Pamėginkite įkvėpti (vienas- du) ir iškvėpti (vienas- du- trys- keturi). Kartokite kelis kartus. Stebėkite savo balsą, visada stenkitės kalbėti vienodai, ramiai, be aukštų gaidų.

Esti situacijų, kai savo valios jė­gas reikia itin sutelkti. Pamėginkite griežtai įsakyti sau: „Aš privalau!
Skriaudą reikia nugalėti, pamiršti!“

Įsidėmėkite! Didžiulis srautas ner­vinių impulsų, patenkančių į galvos sme­genų žievę atliekant fizinius pratimus, pa­deda nugalėti neigiamas emocijas.

Kolekcionuokite, megzkite, pieš­kite, siūkite, stovinėkite, darykite tai, ką mėgstate, pagaliau plepėkite su kaimynėmis apie niekus- tai puikus būdas nu­galėti stresą, geros nuolaikos šaltinis.

Jeigu manote, kad geriau dirbti naktį, o dieną verta miegoti, labai klys­tate. Žmogaus organizmui svarbus tam tikras ritmas. Visa, kas kenkia miegui, kenkia ir nervams.

Pamėginkite kuo dažniau sukur­ti šventę sau ir kitiems. Tegul ir nedide­lę, tegul ir be progos. Maža staigmenėlė bendradarbiui, draugui, sutuoktiniui ar vaikams suteiks džiaugsmo jums pa­tiems. Džiaugsitės daugiau negu jie, ta­čiau teigiamų emocijų gausite visi.

Padovanokite sau kokią nors smulkmeną ar gražų niekutį, nepagai­lėkite laiko nueiti į koncertą, spektaklį, susitikti su senu geru bičiuliu. Ypač jei vienam namuose liūdna. Būkite trupu­tėlį egoistiški ir labiau vertinkite save. Tuomet ir kiti jus vertins.

Jeigu tikrai labai liūdna, išsiverki­te. Neišlietos ašaros ardo organizmą.