Paverskime sodą poilsiaviete
Sodas vis dažniau tampa ne daržovių auginimo, bet poilsio vieta, tad jo neįmanoma įsivaizduoti be įvairiaspalvių gėlynų.
Tėvai ar seneliai po darbo ar savaitgaliais greičiausiai skubėdavo į kolektyvinį sodą arba užmiesčio sodybą ravėti daržų, laistyti daržovių. Dabar tokių entuziastų vis mažiau, nors padirbėti sode iš tiesų malonu, toks darbas gryname ore šiltuoju metų laiku puikiausiai gali atstoti sporto klubą.
Juo labiau kad išlieto prakaito rezultatas- ne tik pramankštinti raumenys, sudegintos kalorijos, bet ir savomis rankomis sukurta jauki aplinka.
Vis dažniau sodai ir užmiesčio sodybos tampa poilsio vieta. Tad daržovių lysves keičia vejos ir gėlynai; gražioje aplinkoje ir patiems maloniau atsipūsti po savaitės darbų, ir draugų pasikviesti ne gėda.
Puošnūs gėlynai su žydinčiomis vasarinėmis bei daugiametėmis gėlėmis, kvapiosiomis rožėmis ar kukliomis ramunėmis- neatskiriama tokio sodo dalis. Įvairių spalvų ir atspalvių augalai kuria sodo „veidą”, stebina grožiu ir harmonija.
Ne tik jūs, bet ir sodas turi stilių
Iš pirmo žvilgsnio labai paprasta papuošti gėlyną: žydinčios gėlės gražios, tad nėra čia ko daug galvoti- pasodinai jų vienoje, kitoje vietoje, ir po kurio laiko džiaukis gležnais pumpurais, besiskleidžiančiais žiedais.
Jei turite idealią intuiciją ar tiesiog stebuklingą grožio jausmą, gal ir sukursite jaukų sodą. Bet didesnė tikimybe, kad jūsų sodyba taps gražių žydinčių augalų chaosu, o ir pačios gėlės vargu ar gerai jausis pasodintos nelabai joms tinkamose vietose.
Nepamirškite kelių svarbiausių dalykų:
- pirmiausia gėlynai turi derėti su jūsų sodo stiliumi: griežto stiliaus sode gėlių lysves taip pat bus tikslių architektūrinių formų, tiesios arba kampuotos, jų pakraščiai kartos keliukų, sodo ribų ir pastatų linijas; laisvo stiliaus soduose gėlynai tarsi išdrinka vejoje, susilieja su krūmais;
- gėlės turi derėti tarpusavyje: žydėjimo laiku ir trukme, spalvomis, aukščiu; nuobodžiai rugsėjo mėnesį atrodys gėlių lysvė, kurios visi žiedai jau nužydėję; tad pirkdamos gėles atkreipkite dėmesį į jų žydėjimo laiką: tegul nužydėjusius žiedus netrukus pakeis naujai besiskleidžiantys; taip atidžiai suderinus gėles galima džiaugtis nuo gegužės iki rugsėjo ar net spalio pradžios žydinčiu gėlynu
- gėlės, kaip ir visi augalai, geriausiai vešės joms tinkamiausiose vietose: drėgnesnėje ar sausoje vietoje, saulėkaitoje ar paunksnėje. Atrodo, neįmanoma suderinti tiek reikalavimų? Bet taip sudėtinga viskas gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Antra vertus, dėl džiuginančio akį ir draugių pavydą keliančio gėlyno verta pasistengti.
Tapyba gėlėmis
Pirmiausia pabandykite popieriuje sukurti savo svajonių gėlyną- tiesiog nubraižykite jo eskizą. Parinkusios tinkamą vietą, nupieškite planą
- Suskirstykite būsimą gėlyną ploteliais, kiekvieną jų užsodinsite vienos rūšies gėlėmis.
- Pabandykite jį nuspalvinti- kokių spalvų gėlės geriausiai derės tarpusavyje.
- Pažymėkite gėlių žydėjimo laiką: sode ilsėsitės gerą pusmetį, vargu ar rasite tiek laiko
- žydinčių gėlių, tad pasirūpinkite, kad nužydėjus vienoms gėlėms jas pakeistų šalia besiskleidžiantys žiedai.
- Pagalvokite ir apie gėlių aukštį: ar šalia žydinčios aukštaūgės neužgoš žemaūgių kaimynių.
- Turėdamos tokį planą, keliaukite į parduotuvę ir pasirinkite tinkamų gėlių ar jų sėklų. Rinkdamosi nepamirškite atsižvelgti į gėlių auginimo sąlygas- ar jos gerai jausis jūsų parinktoje vietoje.
Klombos, rabatės ar pavieniai augalai?
„Derinti” gėlyną prie sodo stiliaus padės elementari informacija apie tai, kokių gėlynų apskritai būna.
Klombomis vadinami taisyklingos geometrinės formos gėlynai. Jie gali būti ovalo, rato, kvadrato, rombo formos. Dydis- nuo metro iki dešimties.
Tokie gėlynai paprastai sodinami gerai iš visų pusių matomoje vietoje. Jiems dažniausiai parenkami vienmečiai arba dvimečiai augalai.
Klombos gali būti primenančios kilimą, užsodintos vieno aukščio augalais, gali kilti aukštyn kaip piramidės. Jei renkatės ši variantą, viduryje sodinkite aukščiausius augalus, pakraščių link žemesnius.
Jei nusprendėte klombą įrengti vidury vejos, nepamirškite, kad gėlės turi būti 10- 15 cm už ją aukštesnės.
Rabatės– labiausiai paplitęs gėlynų tipas. Jas galima vadinti gėlių lysvėmis. Jos paprastai būna pailgo stačiakampio formos. Rabatės plotis gali būti nuo 40 cm iki dviejų metrų, o ilgis- du tris kartus ilgesnis už plotį.
Rabatės gali būti vienpusės ir dvipusės- pagal tai, kur jas „įkurdinsite”. Pirmosiomis grožėsitės tik iš vienos pusės. Tokie gėlynai paprastai sodinami prie namo, terasos, tvoros.
Jei rabatė didesnė, galima jai parinkti kelių rūšių gėlių. Jeigu jų aukštis skirtingas, prie sienos sodinkite aukščiausias, o pakraštyje žemiausias, kad didžiosios kaimynės jų neužgožtų.
Jei rabatę galima apžiūrėti iš abiejų pusių, aukščiausias gėles sodinkite viduryje, mažesnes- iš kraštų. Gėlės rabatėse sodinamos eilėmis, galima taikyti ir šachmatų lentos kvadratėlių principą.
Augalų grupės. Mažiau impozantiškus ar smulkesnius žydinčius augalus galima sodinti nedidelėmis grupelėmis, salelėmis. Paprastai parenkamas nelyginis augalų skaičius- trys, penki, septyni.
Tai gali būti vienos ar skirtingų rūšių augalai. Žiedai gali būti vienos spalvos, o gali stebinti kontrastų įvairove.
Pavieniai augalai. Stambesnius impozantiškus žydinčius augalus galima sodinti ir po vieną. Jie bus tikrai įdomus ir originalus sodo akcentas. Tik palikite aplink juos pakankamai erdvės, kad niekas netemdytų jų žavesio. Paprastai tokie augalai sodinami vejoje ar žalių krūmų fone.
Bordiūras (apvadas)– siaura augalų juosta, įrėminanti takelius, puošianti vejas. Jie paprastai būna 10- 50 cm pločio: viena ar keliomis eilėmis sodinama iki trijų rūšių gėlių. Tokiems gėlynams paprastai parenkami neaukšti žydintys gėlių kereliai. Tinka vienmečiai ir daugiamečiai augalai. Tvarkingi bordiūrai ne tik puošia sodą, bet ir suteikia jam tobulą vaizdą. Viskas, visos detalės sudėliotos.