Ar augalai valo orą namuose?
Kankina nuolatinė nemiga, sloga, galvos skausmai? Gali būti, kad kenkia formaldehidas, kuris „garuoja” nuo naujos sofos, kiliminės dangos ar popierinių rankšluosčių. Užuot skubėjusi į vaistinę, užsuk į… gėlių parduotuvę.
Pasirodo, net namuose, įsitaisiusi patogiame fotelyje, negali jaustis saugi. Čia tavęs tyko daugybė cheminių elementų- beveik visa Mendelejevo lentelė. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 30 % namų oro neatitinka normų. Dažnai oras butuose net 10 kartų daugiau užterštas nei lauke. Tradicines plytas ir medį išstūmė dirbtinės medžiagos, plastikas ir drožlių plokštės. Gaminant baldus naudojami klijai, lakai bei dažai, kuriuose gausu kenksmingų cheminių medžiagų, Be to, ir elektros prietaisai skleidžia kenksmingas chemines medžiagas (toluolą bei ksilolą). Net popieriniai rankšluosčiai ir vatos tamponėliai makiažui valyti yra „prisodrinti” formaldehidų.
Butai- termosai
Daugelyje butų nėra rekuperacinės ventiliacijos, o langai plastikiniai, dėl to šaltuoju laikotarpiu į patalpas patenka mažiau gryno oro, bute gerokai padidėja lakių nuodingųjų medžiagų koncentracija. Paskui skundžiamės chronišku nuovargiu, prasta savijauta ir galvos skausmais, įvairiomis alergijomis. Radiatorių išdžiovintas oras labai „palankus” kvėpavimo takų ligoms.
Mūsų namai darosi panašūs į termosus. Ką daryti? Gera išeitis- auginti daugiau gėlių. Jas renkantis verta atsižvelgti į mokslininkų patarimus. Buvo atlikti specialūs tyrimai. Tirta 50 rūšių vazoninių augalų, kreipiant dėmesį į tokias jų savybes: kaip veiksmingai iš oro šalinamos kenksmingosios medžiagos, kaip greitai garinamas vanduo, ar augalą nesunku prižiūrėti.
Augalai valo ir drėkina orą
Gėlės ne tik puošia butą. Net mažiausi augalėliai šalina anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Bet tai dar ne viskas. Paaiškėjo, kad augalai absorbuoja ore esančias kenksmingas chemines medžiagas. Kai kurios jų sunaikinamos vykstant augalo cheminiams procesams, kitas suardo žemėje prie šaknų gyvenantys mikroorganizmai.
Atsirado skeptikų, tvirtinančių, kad augalas, sugėręs nuodingus junginius, po kurio laiko tuos nuodus išskiria atgal į aplinką. Bet kai mokslininkai ištyrė palmę Rhapis excelsa- ilgą laiką veikiamą formaldehidu (jo buvo prisodrinta sienų danga šalia augalo), pasirodė, kad augalas, laikui bėgant, gebėjo sugerti vis daugiau nuodingų garų.
Kiekvienas augalas skleidžia fitochemines medžiagas (vadinamas fitoncidais), atbaidančias priešus. Patirtis rodo, kad kambaryje, kuriame auga gėlės, mažiau bakterijų ir pelėsių grybelių nei patalpose, kuriose nėra žalumos. Tai nepaprastai svarbu mūsų sveikatai.
Taigi augalai bute- ne tik puošmena. Dėl jų kvėpuojame švaresniu, sveikesniu ir drėgnesniu oru.
Deguonies „fabrikėliai„
Daugiausia deguonies „pagamina” paparčiai ir singoniai. Trečioje vietoje- šeflera. Todėl jeigu mėgsti šilumą ir žiemą užsandarini visus langus, kambarius puošk būtent šiais augalais.
Natūralūs „drėkintuvai“
Daugiausia drėgmės į aplinką išskiria viksvuolės, gebenės, paparčiai ir palmės. Pavyzdžiui, 18 cm aukščio palmė Areca lutesceus per parą išskiria 1 l vandens.
Gyvieji „filtrai”
Daugiausia ore esančių cheminių medžiagų sugeria skindapai, difenbachijos, kambarinės chrizantemos, tikai, chlorofilai, dracenos. Nustatyta, kad 2- 3 išvardinti vazoniniai augalai (apie 24 cm aukščio) gali visiškai išvalyti 10 m2 kambario orą.