Kol anytos nepažįsti, tekėti nežadėk…

Rengiatės tekėti ir manote, kad pakankamai gerai pažįstate savo išrinktąjį?.. O ar susimąstėte, kokią įtaką sužadėtinio gyvenime turėjo (ir tebeturi!) jūsų busimoji anyta? Gal ši moteris, norėdama ilgiau prie savęs išlai­kyti sūnelį, per daug jį išpaikino? Ar neteks vėliau gai­lėtis, kad ištekėjote už nepataisomo egoisto ir garbė­troškos?

Jeigu jums pavyks perprasti busimosios anytos ir jos sūnaus tarpusavio santykius, džiaukitės- pirmųjų vedybinio gyvenimo nesėkmių, galima sakyti, jau išvengėte!

Štai keletas jaunikių tipų.

„Užsispyrėlis”. Į savo mamos nerimastingus telefono skambučius jis paprastai atsako tik kiek palaukęs. Arba skambina jai tik jūsų ginamas. Jo asmeninis gyvenimas- „valstybinė paslaptis”. Nenuostabu, kad toks vyras su būsimąja anyta supažindins tik prieš pat vestuves (ar tuoj po jų). Jo nuomone, mamai nebūtina žinoti, kaip ir ką jis įsimylėjo, ką toliau ketina daryti. „Užsispyrėlis” su motina elgiasi kaip nervingas trylikametis paauglys. Šis vyras nepaiso to, kad ji jau seniai suprato, jog sūnus suaugo.

Pasistenkite būti maloni būsimajai savo anytai. Ji tikisi, kad padėsite sušvelninti įtampą tarp jos ir sūnaus. Beje, įsidėmėkite ir dar vieną dalyką- dviejų moterų, susivienijusių prieš jį, draugystės „užsispyrėlis” gali ir nepakęsti.

„Romus kankinys”. Jo santykiai su mama taip pat gana sudėtingi. Jį graužia didžiulė kaltė. Mat būdamas vaikas, jis nepajėgė pateisinti mamytės lūkesčių, o dabar, suaugęs, jau nebega­li (nebesupranta jų, neturi tam laiko ir pan.). Anot motinos, sūnus ją dažnai palieka likimo valiai. Ji tikisi iš savo atžalos visokeriopos paramos (sūnus privalo būti ir jos asmeninis vairuotojas, ir santech­nikas ir elektrikai ir buhalteris…). Mat anksčiau toks šimtadarbis buvo jos vyras. Dabar sūnus privalo jį atstoti.

Jei būsimoji anyta atmeta svetimųjų pagalbą manydama, kad tik sūnus gali įsukti elektros lemputę, verta susimąstyti. Kai šis iš tikrųjų negalės atlikti, vargšė imsis pati sukti lemputę, rizikuo­dama išsinarinti ranką ar koją. Tada vėl kaltas liks „mielas sūnelis”. Jo sąžinės graužatis palies ir jus…

„Mamos kavalierius„. Šiuo atveju sūnus mamai-tarsi sim­patija. Jam patinka šis vaidmuo. Mamos nuomone, sūnus- nuostabiausias vy­ras pasaulyje. Ir jis tuo linkęs tikėti. „ Kavalierius” lydi mamą į teatrą, žaviai elgiasi su visomis jos draugėmis (šios, žinoma, taip pat jį labai myli ir nepa­miršta pažerti komplimentų).

Mama labai skeptiškai žiūri į kiekvieną naują savo sūnaus pažintį (juk matė jau ne vieną dailią panelę, tačiau visos tik pasirodydavo ir vėl pranykdavo). Jei partnerė motinai pasirodo pavojinga (kėsinasi ištekėti už jos sūnaus), būsimoji anyta ima laidyti aštrias strėlytes būsimosios marčios adresu. Ir, žinoma, suke­lia sūneliui abejonių. Abi jo mylimos moterys tikriausiai nenori bartis. 0 gal nori? Jis pradeda apeliuoti į draugės supratingumą ir protą („Toks jau tos mano mamos būdas. Neprieštarauk jai”.).

Mama ir toliau mėgaujasi menkindama partnerę ir keldama į aukštybes sūnelio privalumus. Mėgaujasi ir sūnus, nes jam patinka mamos žavėjimasis juo. Taigi tas „mamos kavalierius”- tikrai dar mažas berniukas, o ne subrendęs vyras.

„Mamos numylėtinis„. Pažįstamas tipas! Ma­mytė, kiek tik leidžia jėgos, lepina sūnų- lygina jam marškinius, valgydina skaniausiais valgiais, žodžiu, prižiūri tarsi gležną egzo­tišką augalėlį.
Kita moteris- būsimoji nuotaka- į šiuos „nuoširdžius” ma­mos ir sūnelio santykius gali Įsiterpti tik tada, jei irgi stengsis visur patarnauti nepakartojamam sužadėtiniui. Ir tai – dar ne vis­ kas. Merginai derėtų gerai pamąstyti, ar verta rodyti savo kulina­rinius su gebėjimus. Juk jos laukia arši anytos konkurencija, kuria, be abejonės, negalės atsidžiaugti jis- mamos numylėtinis…

„Emancipuotas sūnūs” (labai retai sutinkamas tipas). Jis rūpinasi mama, o ji sūnumi. Abiejų santykiams būdinga pagarba ir meilė. Ir mama, ir sūnus sugeba susilaikyti nuo neprašyti) patarimų . Jie tarsi seni geri draugai.
Su tokiu vyru jums bus lengva. Jam žmona- vienintelė, pati nuostabiausia moteris pasaulyje.

Ko tikėtis?

Nei „užsispyrėlio , nei „romaus kankinio ” vaikystė nebuvo džiugi – jiems trūko mamos artumo. Ji nebuvo jų ramstis nelaimėje. Galbūt motiną tuo metu kamavo depresija, nusivylimas. Arba ji buvo per daug reikli sūnui…

„Užsispyrėlio” ir „romaus kankinio” vyro tipas kelia merginoms nepasitikėjimą. Užuot pasiūlęs savo išrinktajai stiprų petį- tvirtą gyvenimo atramą. B šis vyras išlieka mažas, nuolat pagalbos prašantis berniukas. Jis ilgisi meilės ir… nuolat ja abejoja. Didysis jausmas, kurio taip trokšta, jį ir stipriai gąsdina, todėl būsimasis jaunikis ieško partnerės, kuri jo netvilkytų karštu jausmu.

Laiminga santuoka su „užsispyrėliu” ar „romiu kankiniu” įmanoma tik tada, jei būsite kantri, itin jam pakanti bei dėmesinga. Kad vyras nepiktnaudžiautų jūsų gerumu, išmokite atsiriboti nuo jo kaprizų ir pasistenkite kelti nuosaikius reikalavimus.

Nors ir „mamos kavalierius”, ir „mamos numylėtinis” šiek tiek nesubrendę, jie nėra beviltiški. Šie vyrai savo sąmonėje susikūrė teigiamą moters paveikslą. Tai suteikia jiems galimybę per keletą metų subręsti (žinoma, jei sutiks šaunią partnerę!).

Išrinktoji privalo būti šiek tiek panaši į motiną, taigi turi mokėti arba nuolat žavėtis būsimuoju vyru, arba jį lepinti. Geriausia, žinoma, ir viena, ir kita. Vis dėlto patartina, lyginant su anyta, tą gėrėjimąsi ir lepinimą šiek tiek apriboti.

Dar gudriau pasielgsite (savaime suprantama, tik dėl akių ), jei leisite anytai „ išlaikyti ankstesnes pozicijas” savo sūnaus širdyje ir išpildysite jo s slaptą troškimą: žavėsitės ja pačia. Taigi negailėkite anytai komplimentų, dovanokite jai gėlių, saldumynų. Ji taip pat lengvai apvyniojama apie pirštą kaip ir sūnus. Jis, beje, neblogas jūsų laimikis- moka mylėti moteris (tiesa kartais kelias vienu metu).