Kaip išvaryti iš širdies depresiją: supraskime ir įveikime

Taip, tikriausiai atspėjote: kalbėsime apie depresiją. Žmonės dėl jos ne visada kreipiasi į gydytojus, ne visada ir žino, kuo serga.

Depresijos paplitimas

Prieš gerą dešimtmetį depresijos statistika skelbė, jog šią negalią patiria kas penkta moteris ir kas dešimtas vyras. Šiandien stipriosios lyties „melancholikų“ yra ne ką mažiau nei moterų. Tačiau vyrai juk nebūtų vyrai, kad leistųsi į kažkur įrašomi… Tad aišku, kad ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio statistika ne visuomet rodo realiąją padėtį.

Susirgti šia liga tam tikros įtakos turi skirtingas lyčių vaidmuo ir padėtis visuomenėje. Taip pat nemažos reikšmės turi kiekvienos lyties genai ir hormonai. Sergančiųjų depresija daugiau tose šalyse, kuriose žmonės dar nesuspėjo prisitaikyti prie naujos politinės santvarkos, kur vyksta konfliktų, siaučia epidemijos, terorizmas, rimtos gamtos stichijos…

Sezoninė depresija

1993 metais JAV į ligų klasifikacijos sąrašą buvo įrašyta dar viena depresijos rūšis, kurios priežastys iki tol nebuvo surašytos „protingose“ knygose. Tai vadinamoji sezoninė depresija. Kai kurie žmonės ima prasčiau jaustis dėl metų kaitos, kai akys vietoje ryškios šviesos regi pilką dangų ir dar pilkesnius praeivių veidus. Toks pilkasis sezonas mūsų krašte paprastai trunka nuo rugsėjo iki balandžio. Medikai sako, kad rudenį ir pavasarį depresija serga labai daug žmonių, tik ne visi tai supranta.

Skandinavijos šalių mokslininkai, pirmieji pradėję tirti šią depresijos rūšį, ją pavadino „pilkąja depresija“. Nepaisant grėsmingo pavadinimo, ši depresijos rūšis nėra grėsminga. Pilkoji depresija gydoma ne vaistais, o ryškios baltos šviesos seansais, kurie per vieną procedūrą trunka 2–3 val. Kad ligonis pajustų pastebimą pagerėjimą, dažnai užtenka 5- 6 tokių procedūrų. Sunkesniais atvejais ligoniams patariama daryti ir „namų darbus“.

Į namų darbus paprastai įeina: blausių elektros lempučių keitimas galingesnėmis, užuolaidų, staltiesių, tapetų (jei tamsūs) keitimas šviesesniais; būtina klausytis mėgstamos muzikos, kuri ne tik gerina nuotaiką, išblaško liūdnas mintis, bet ir skatina optimizmą bei pasitikėjimą savo jėgomis. Tinkama muzika ne vienam žmogui padėtų atsikratyti nepagrįstos baimės ir sumažinti psichologinę įtampą. Įrodyta, kad efektas sustiprės, jei ligonis pats gros, dainuos arba pagal malonią muziką šoks. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su psichologu ar neuropatologu.

Ar verta gydytis valerijonu?

Nuo seno žmonės valerijonu gydėsi tuomet, kai apimdavo nemiga, bloga nuotaika, skaudėdavo galvą, neįprastai daužydavosi širdis. Šiandien šio vaisto nuo „visų nervų ligų“ beveik nebevartojama. Mat atsirado efektyvesnių vaistų, turinčių ne tik raminamąjį, bet ir gydomąjį poveikį (pavyzdžiui, antidepresantai, skirti depresijai gydyti). Žinoma, kai kada padeda ir valerijonas, ypač ligos pradžioje arba esant lengvai formai. Prieš vartojant valerijono šaknų antpilą, ekstraktą ar tabletes, reikėtų žinoti, kad šio augalo preparatų dažniausiai skiriama padidėjus nerviniam dirglumui, sergant širdies ir kraujagyslių sistemos neuroze, atsiradus skrandžio ir žarnyno spazmams bei esant lengvos formos nemigai. Trumpai – valerijono preparatai skirti centrinės nervų sistemos dirglumui mažinti, išvaduoti nuo spazmų, bet ne nuo depresijos.

Netesilaikant medicinoje priimtų žaliavos paruošimo ir vartojimo normų, galima susirgti dar sunkesne depresija (nepriklausomai nuo jos rūšies) ir prarasti darbingumą. Be to, šis augalas nevartotinas sergant miksedema (skydliaukės liga), esant mažam arteriniam kraujospūdžiui, sergant kai kuriomis raumenų ir smegenų žievės ligomis.

Kaip išmokti džiaugtis

Nei garsusis Rytų gydytojas Avicena, nei pagaliau praėjusio šimtmečio pradžios gydytojai ir mokslininkai nežinojo natūralių euforijos, beribio džiaugsmo ir optimizmo mechanizmų, kurie įsijungia be alkoholio, narkotikų ir panašių medžiagų poveikio. Tokios medžiagos atrastos neseniai ir apie jas sakoma, kad dalyvauja smegenų ir nervų medžiagų apykaitoje. Svarbiausia šioje sistemoje – hormonai ir neuropeptidai, kurie milijardų ląstelių tinklą naudoja kaip areną, kurioje gimsta teigiamos emocijos.

Šiuolaikiniai psichofiziologai laimę apibūdina kaip paprastą biocheminį procesą. Žodžiu, visiems teigiamiems pojūčiams reikalingos tik trys aminorūgštys (iš 22) – fenilalaninas, tirozinas ir metioninas. Priešingai nei aminorūgštys, esančios raumenyse ir jungiamuosiuose audiniuose, šios trys psichoaktyvios medžiagos per trumpą laiką stipriai pagerina nuotaiką.

Dvi savaitės – ir ligos kaip nebūta

Mokslininkai įrodė, kad norint pagerinti nuotaiką, nebūtina organizmą aprūpinti dideliu kiekiu baltymų, nes raumenų baltymas slopina psichoaktyvias medžiagas. Kas tuo metu atsitinka aminorūgštims? Jos susigrūda prie smegenų kraujo barjero, viena kitai užbarikaduodamos kelią. Kad per dvi savaites depresijos neliktų nė kvapo, mokslininkai siūlo paprastą receptą: 30 proc. padidinti minėtų aminorūgščių (fenilalanino, tirozino ir metionino) kiekį.

Fenilalaninas šiame procese atlieka ypatingą vaidmenį. Iš jo gaunamas galutinis produktas – „laimės skleidėjas“ noradrenalinas. Ši biosintezė smegenų ir nervų ląstelėse akimirksniu vyksta tik tada, kai ten susikaupia pakankamai fenilalanino arba tirozino.

Nustatyta, kad gaminantis vadinamiesiems laimės hormonams, svarbų vaidmenį atlieka vitaminas C, magnis ir manganas. Jei nemėgstate vitaminų, valgykite produktų su šiomis medžiagomis. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g „Rugelio“ duonos, organizmas gauna apie 4 mg mangano (tai minimali paros dozė).

Depresija ir žemas kraujospūdis

Pasitaiko, kai depresija prikimba prie žemą kraujospūdį turinčio žmogaus arba į depresiją panašių simptomų atsiranda vien dėl per žemo kraujospūdžio. Tokiu atveju neverta be saiko gerti stiprios kavos, netinka ženšenio ir panašūs stimuliuojantys preparatai. Geriau pradėkite daugiau judėti, būkite lauke, plaukiokite, prisiminkite ir kontrastingo vandens dušą. Seniai išbandyta priemonė nuo depresijos, nemigos, nuovargio ir kitų nemalonumų – šilta vonia, ypač su vaistingaisiais augalais, druskomis.

Geriamajame vandenyje turi būti ličio

Pastebėta, kad tose vietovėse, kurių geriamajame vandenyje yra pakankamai ličio (litis – minkštas, plastiškas metalas, perpus lengvesnis už vandenį), žmonės rečiau serga depresija, įvairiomis psichikos ligomis, apskritai būna linksmesni ir ramesni (retesni agresijos atvejai). Ličio esama kai kurių rūšių mineraliniame vandenyje, jūros druskoje, augaluose (augalų antžeminėse dalyse ličio esama daugiau nei šaknyse). Pakankamai ličio turi burokėliai, bulvės, pomidorai.

Ar jonažolė paseno?

Ilgai liaudies medicinoje jonažolių preparatais buvo sėkmingai gydoma depresija (jau vien todėl, kad netrukdė vairuoti automobilio). Tačiau prieš gerą dešimtmetį (po Černobylio katastrofos) šią vaistažolę pradėta rekomenduoti vartoti tik išoriškai, nes augalas kaupia radioaktyviąsias medžiagas. Šiandien Lietuvoje radioaktyvumas nėra toks didelis, kad jonažolės netiktų kaip vidinis vaistas. Jonažolių neturėtų vartoti ir tie, kurie skundžiasi užkietėjusiais viduriais, padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Be to, šis augalas retkarčiais (ypač pavasarį) gali padidinti šviesiaodžių žmonių jautrumą saulės spinduliams.

Vitaminai ir vėl pagelbės

Žmonės, kurie nuolatos patiria stresų, liguistai visur skuba, išgyvena viso pasaulio bėdas arba yra iš tėvų paveldėję liūdną būdą, o ypač tie, kurie turi bendravimo sunkumų, turėtų susirūpinti depresijos profilaktika. Rekomenduotina šiek tiek didesnėmis dozėmis (aptariama su gydytoju arba vaistininku) vartoti folio rūgšties, B grupės, C, H (biotinas) vitaminų bei cinko, kalcio, geležies ir magnio turinčių maisto produktų. Sergant depresija netinka kava, nes vartojant ilgą laiką prie jos priprantama. Jei per dieną išgeriate 8 arba daugiau puodelių kavos, organizmas apnuodijamas kofeinu. Kai toks žmogus negali išgerti kavos, jį apima įkyrus žiovulys, prasideda sloga, pykinimas, galvos skausmas, nervingumas ir net depresija.

Paprastas testas, į kurio klausimus atsakius teigiamai, galima įtarti, kad sergama depresija:

1. Nemiga arba liguistas mieguistumas.
2. Prastas apetitas, mažėja svoris; didelis apetitas – didėja svoris.
3. Didelis fizinis aktyvumas arba pasyvumas.
4. Dingo pasitenkinimas įprastu darbu ir interesas jį atlikti bei sumažėjo seksualinis aktyvumas.
5. Energijos trūkumas, nuolatinio nuovargio pojūtis.
6. Dažnai apima neviltis, savigrauža.
7. Sunkiau galvoti ir susikaupti.
8. Nuolat dingteli minčių apie mirtį ir savižudybę.

Jei iš aštuonių simptomų sau prisitaikėte bent 4–5 – didelė tikimybė, kad esama depresijos požymių. Didelė tikimybė, bet nebūkite visiškai tikra, ir dar – norint tvirčiau pasakyti, kad tikrai sergama depresija, šie simptomai turėtų būti fiksuojami ne trumpiau kaip mėnesį (dar geriau, kai ligą diagnozuoja gydytojas!). Bet jei nuolat kamuoja mintys apie mirtį ir savižudybę, kitų simptomų paisyti nebereikia – užtenka pastarojo, kad pasiryžtumėte kreiptis į psichiatrą.

Avicena depresiją gydė melisa: natūralūs būdai įveikti liūdesį

Avicena (970-1037), pažinęs ir aprašęs per tūkstantį gydomųjų augalų, visų rūšių depresijas gydydavo vaistinių melisų preparatais. Ši vaistažolė plačiai vartojama ir šiandien.

Gydymas vaistažolėmis:

Jeigu gydytojas nenurodo kitaip, sergant lengva depresijos forma, savaitę geriamas antpilas, paruoštas taip:

• 2 šaukštai susmulkintų sausų melisos lapų suberiami į termosą, užplikomi puslitriu verdančio vandens, sandariai uždaroma.
• Po 8–10 val. antpilas perkošiamas.
• Geriama po stiklinę 3 kartus per dieną.

Antrąją savaitę taip pat termose plikomas paprastųjų raudonėlių žolės antpilas:

• 3 šaukštai susmulkintos sausos žaliavos užplikomi puslitriu verdančio vandens.
• Po valandos perkošiama.
• Geriama po stiklinę 3 kartus per dieną. Stiklinę antpilo galima pasaldinti šaukšteliu medaus (cukrus netinka).

Svarbu: Vaistinių melisų ir paprastųjų raudonėlių preparatai nevartotini esant užkietėjusiems viduriams bei sergant hipertonija. Antpilus būtina gaminti kasdien. Šaldytuve juos galima laikyti ne ilgiau kaip 48 valandas.