„Boomerasking“: Kai klausimas tėra pretekstas kalbėti

Ar kada nors pakliuvote į tokią situaciją: pašnekovas (galbūt vyresnis giminaitis, kolega ar net draugas) užduoda jums klausimą, rodos, nuoširdžiai domėdamasis jūsų patirtimi – pavyzdžiui, „Kaip sekėsi atostogos?“ arba „Ką įdomaus dabar veiki darbe?“. Jūs jau pasiruošiate pasakoti, bet nespėjus ištarti nė kelių sakinių, pašnekovas pertraukia: „O, tai priminė man, kai AŠ buvau…“ arba „Ai, panašiai ir man buvo, tik…“ – ir netrukus visas pokalbis ima suktis tik apie jį ir jo patirtis? Jei linktelėjote galva, tikėtina, susidūrėte su reiškiniu, kuriam neseniai socialinėje erdvėje prilipo pavadinimas „Boomerasking“.

Kas tas „Boomerasking“? Požymiai

Nors pats terminas siejamas su „Baby Boomer“ karta (gimusia maždaug 1946–1964 m.) ir tam tikrais jai priskiriamais bendravimo stereotipais, svarbu pabrėžti, kad pats elgesio modelis nėra būdingas tik vienai amžiaus grupei. „Boomerasking“ – tai toks bendravimo būdas, kai:

1. Užduodamas klausimas kitam asmeniui, dažniausiai apie jo patirtį, nuomonę ar veiklą.
2. Nelaukiama išsamaus atsakymo (arba pertraukiama vos pradėjus kalbėti).
3. Pokalbis greitai ir meistriškai pasukamas link klausiančiojo patirties, pasiekimų ar istorijų, susijusių su užduoto klausimo tema.

Iš esmės, klausimas tampa ne įrankiu sužinoti apie kitą, o pretekstu pradėti kalbėti apie save.

Kodėl taip nutinka?

Prieš įsižeidžiant ar nurašant pašnekovą kaip egoistą, verta pagalvoti apie galimas tokio elgesio priežastis (kurios dažnai būna nesąmoningos):

• Nuoširdus entuziazmas: Kartais žmogus taip susižavi jūsų paminėta detale, kad negali susilaikyti nepapasakojęs panašios savo istorijos, taip bandydamas užmegzti ryšį per bendrą patirtį.
• Kitokie bendravimo įpročiai: Vyresnė karta galbūt buvo įpratusi bendrauti per istorijų pasakojimą, dalijimąsi patirtimi kaip pagrindinį ryšio kūrimo būdą.
• Noras pasidalinti „išmintimi“: Kartais tai gali būti bandymas (nors ir nevykęs) pasiūlyti patarimą ar pasidalinti savo „išmoktomis pamokomis“.
• Aktyvaus klausymosi stoka: Ne visi esame geri klausytojai. Kartais žmonės labiau susitelkia į tai, ką pasakys patys, o ne į tai, ką sako kitas.
• Neužtikrintumas: Paradoksalu, bet kartais noras kalbėti apie save gali kilti ir iš nedrąsumo ar nežinojimo, kaip palaikyti pokalbį kitomis temomis.

Poveikis: Kai jautiesi negirdima

Nors ketinimai gali būti ir geri, „Boomerasking“ poveikis dažniausiai yra neigiamas. Kai nuolat negalite pabaigti sakinio ar pasidalinti savo patirtimi, galite pasijusti:

• Negirdima ir nesvarbi: Atrodo, kad jūsų patirtis pašnekovui nerūpi.
• Frustruota ir suirzusi: Nuolatinis pertraukinėjimas erzina.
• Nenorinti dalintis: Jei žinote, kad vis tiek nebūsite išklausyta, kitą kartą galite tiesiog nebesistengti pasakoti.
• Pokalbis tampa monologu: Vietoj dialogo vyksta vieno žmogaus pasirodymas.

Kaip reaguoti?

Ką daryti susidūrus su tokiu bendravimo stiliumi? Variantų yra keli, priklausomai nuo situacijos ir jūsų santykio su pašnekovu:

1. Pabandykite suprasti intenciją: Jei tai artimas žmogus ir žinote, kad jis nėra piktavališkas, galbūt lengviau priimsite tai kaip jo būdą bendrauti, o ne asmeninį įžeidimą.
2. Švelnus nukreipimas: Kai pašnekovas padarys pauzę, pabandykite mandagiai grįžti prie savo temos: „Tai labai įdomu! O grįžtant prie mano kelionės, dar norėjau papasakoti apie…“
3. Mandagus pertraukimas (atsargiai): Jei pokalbis labai nukrypo ir jums svarbu pabaigti mintį, galite pabandyti mandagiai įsiterpti: „Atleiskite, kad pertraukiu, tik norėjau pabaigti mintį apie…“ (Naudokite atsargiai, kad nesukeltumėte konflikto).
4. Humoras: Kartais situaciją gali sušvelninti lengvas humoras: „Oho, leiskite ir man įkvėpti oro!“ (Sakykite su šypsena!).
5. Ribų nustatymas (artimiems santykiams): Jei toks bendravimo būdas nuolat kartojasi su artimu žmogumi ir jus skaudina, galbūt verta ramioje aplinkoje apie tai pasikalbėti, paaiškinant, kaip jaučiatės ir kad norėtumėte abipusiškesnio pokalbio.
6. Priėmimas ir lūkesčių koregavimas: Kartais, ypač su vyresniais giminaičiais ar tam tikro būdo žmonėmis, lengviausia tiesiog priimti jų stilių kaip duotybę ir nesitikėti gilaus dialogo tomis temomis. Pasirinkite, dėl ko verta kovoti.

Svarbiausia – supratimas ir pagarba

„Boomerasking“ ar panašus bendravimo stilius, kai klausimas tampa pretekstu papasakoti apie save, gali erzinti. Tačiau supratimas, kodėl taip gali nutikti, ir keli mandagūs būdai reaguoti gali padėti išlaikyti sklandesnį bendravimą ir išvengti nereikalingos įtampos. Svarbiausia – siekti abipusės pagarbos pokalbyje, kur kiekvienas turi galimybę būti išgirstas.