Meditacija- ką apie ją reikia žinoti

Kai viskas krinta iš rankų, kai tave supantys žmonės- net artimiausi!- erzina, kai nebegali suvaikyti savo minčių, rask valandėlę meditacijai- ramiam pabuvimui „čia ir dabar”.

Kas yra meditacija? Visiško fizinio atsipalaidavimo būsena, kai dėmesys sutelktas į vieną tašką. Neaišku? Pasakysime kitaip: meditacija šiek tiek primena snūduriavimą, kai kūnas visai atsipalaiduoja. Skirtumas tas, kad medituojant tavo sąmonė niekur „nenuplaukia”. Ji lieka „čia ir dabar”.

Yra daug būdų pasiekti tokią būseną. Paprasčiausia medituoti patogiai atsisėdus ir sutelkus dėmesį į tam tikrą vaizdą. Svarbiausia- visiškai atsipalaiduoti ir nepamiršti kontroliuoti kvėpavimą. Jis turi būti lygus ir gilus.

Meditacija turi daugybę privalumų. Pirmiausia- tai veiksmingas būdas nusiraminti ir susikaupti. Kasdien kelias minutes skyrusi meditacijai ilgainiui įgusi išlaikyti blaivų protą, nepasiduoti emocijoms, išvengti streso konfliktinėje situacijoje ir net įveikti fizinį skausmą.

Medituodama išmoksi atsipalaiduoti…

Užsiėmusiam žmogui keliolika minučių sėdėti ramiai, nieko neveikiant, iš tikrųjų sunku. Tačiau pabandyti verta. Nors kartą patyrusi saldžią visiško atsipalaidavimo būseną, norėsi tai vėl pakartoti. Tik neaptink ir netrukus įgysi labai pravarčių įgūdžių: tau tereikės kelis kartus lėtai ir giliai įkvėpti, prisiminti malonų atsipalaidavimą, kurį patiri medituodama, ir tikrai atsilaikysi prieš stresą, kurį gali sukelti konfliktas darbe, nemalonumai namuose, vaiko verksmas, net fizinis skausmas.

… susikaupti

Medituodama išmoksi ne tik atsipalaiduoti, bet ir susikaupti, tarsi „suimti” savo mintis į rankas. Tokia savikontrolė, t.y. mokėjimas gyventi ne praeitimi ar ateitimi, o čia ir dabar, neišnyksta ir po seanso.
Paimkime, pavyzdžiui, paprasčiausią mankštą. Apie ką galvoji per aerobikos užsiėmimus ar mankštindamasi rytais? Dažniausiai- apie būsimus dienos darbus arba kaip ištiesusi kojas ilsėsiesi, kai šita „kankynė” baigsis. O gal tiesiog pavydi toms, kurias gamta apdovanojo dailia figūra ir kurioms nereikia šitaip „vargti”? Mesk tokias mintis iš galvosi įsijausk į tai, kas vyksta tavo organizme: į kvėpavimą, kiekvieną raumens judesį, pajusk įtampą visame kūne. Ir tai bus savotiška meditacija, padėsianti suvokti dabarties momento žavesį. Be to, kai sportuodama galvosi, ką darai, o ne leisi mintims klaidžioti nežinia kur, rečiau patirsi traumų.

Nauda, kurią gausi kasdien medituo­dama, kur kas didesnė už tas keliolika poilsio minučių. Medituo­jant „švarėja” sąmonė, išmokstama kitaip pažvelgti į save ir aplinkinius.

Valgydama taip pat gali pritaikyti meditacijos įgūdžius. Prieš sėsdama prie stalo išjunk televizorių, pasidėk į šalį išmanųjį telefoną ir galvok tik apie maistą, kurį tuo metu valgai. Koks jo skonis, kvapas, spalva, konsistencija. Nuo stalo pakilsi pasisotinusi (bet ne persivalgiusi), be to, jausiesi atsipalaidavusi ir pailsėjusi- kaip po tikro meditacijos seanso. O gal pradėsi atidžiau rinktis produktus, sveikiau maitintis?

Kas trukdo medituoti?

Kad meditacija duotų apčiuopiamos naudos, reikėtų kasdien skirti nors kelias minutes. Čia ir visa bėda! Ką jau ką, o rasti priežasčių, dėl ko galėtume ko nors nedaryti, mes visos mokame! Vienai trūksta laiko, antrai- noro, trečia turi rūpesčių, apie kuriuos negali negalvoti. Tačiau meditacijos technika įvairi, todėl nesunku rasti tau tinkantį būdą. Gali tiesiog susikaupusi pasėdėti tyloje. Jei netelpi savame kailyje, pabandyk vadinamąją budistinę meditaciją: lėtai eik ratu, skaičiuodama žingsnius. Jeigu nepatinka ausyse spengianti tyla, nusipirk kasetę su gamtos garsais. Medituok iš ryto, vakare ar per pietų pertrauką. Žodžiu, drąsiai eksperimentuok, kol rasi, kas tau tinka.

Rask sau tinkantį būdą

Nėra vieno „teisingo” medi­tacijos būdo. Pasinaudok šiais paprastais patarimais ir ilgainiui atrasi savąjį.

Kvapas. Išsirink tau patinkančio kvapo eterinį aliejų ir prieš kiekvieną meditacijos seansą patepk juo viršutinę lūpą bei smilkinius. Vėliau tau labai pravers susidaręs „sąlyginis refleksas”: tas kvapas bet kurioje situacijoje veiks raminamai. Kai būsi labai susijaudinusi, užteks tik pauostyti.

Laikas. Šitaip pasėdėk 15- 20 minučių. Iš pradžių gali užsnūsti. Nesirūpink! Vadinasi, esi pavargusi. Pabudusi toliau medituok. Geriausia tai daryti prieš valgį. Jei taip neišeina, pavalgiusi luktelėk keletą valandų.

Kvėpavimas. Sutelk dėmesį į kvėpavimą, bet nesistenk jo keisti. Užsimerk- bus lengviau susikaupti. Visiškai atpalaiduok apatinį žandikaulį, bet lik susičiaupusi. Stenkis galvoti apie kvėpavimą, kai tik pajusi, kad mintys nukrypo kitur (o taip tikriausiai atsitiks!).

Garsai. Gali medituoti visiškoje tyloje. Tačiau labiau patyrę „medituotojai” teigia, kad daug maloniau klausytis specialių muzikos įrašų. Jie užgožia aplinkos garsus: kaimynų šuns lojimą ar automobilio ūžesį už lango. Be to, su namiškiais galima susitarti, kad tokie garsai tebūnie ženklas, kad tavęs negalima trukdyti. Klausytis meditacinės muzikos patogu ir todėl, kad kas penkias minutes paprastai pasigirsta garsesnis varpelių tilindžiavimas. Gali labiau susikaupti, nes nereikia galvoti, kiek laiko praėjo, ir žvilgčioti į laikrodį.

Vieta. Susirask vietą, kur tavęs niekas netrukdys- nei namiškiai, nei telefono skambučiai, nei televizoriaus garsas. Atsisėsk taip, kad jaustumeisi patogiai. (Tradicinė poza sukryžiavus kojas ne visoms patogi. Nieko baisaus, jei įsitaisysi kitaip. Svarbu, kad galėtum atsipalaiduoti.) Rankos tegul ilsisi ant kelių.

Nesitikėk ypatingų pojūčių jau po pirmojo meditacijos seanso. Meditacija pirmiausia- malonus poilsis. Tegul tai tampa įpročiu. Ilgainiui pastebėsi, kad medituodama niekada nesijauti taip pat. Vadinasi, jau išmokai išgyventi dabarties akimirką. Ji unikali ir nebepasikartos!

Meditacijos nauda

Rytų šalyse medituojama jau tūkstančius metų. Vakariečiai apie meditaciją sužinojo tik XX amžiuje. Ir, prieš panirdami į šią neįprastą sąmonės būseną, pragmatiškai ištyrė jos naudą. Paaiškėjo, kad meditacija:

• retina kvėpavimą ir širdies plakimą, mažina kraujo spaudimą. Dėl to susidaro vadinamasis „relaksacinis efektas”;
• atpalaiduoja raumenis;
• mažina streso hormonų koncentraciją kraujyje;
• stiprina imunitetą;
• suteikia geresnį poilsį nei popiečio miegas.