Odos priežiūra

Šviesiaplaukiai, saugokitės saulės

Lygiai saulėje nurudusi oda gražu, nors jau nebemadinga, o dėl galimybės kelias dienas pasipuikuoti nurudusia oda neverta rizikuoti grožiu, sveikata gal net ir gyvybe.

Saulė nepagaili ir karališkos odos

Prieš keliolika metų Norvegijos sosto įpėdinis Haakonas Vokietijoje lankėsi vienas, be žmonos. Šviesiaplaukė Mette Marit Tjessem Hoiby tuo metu ligoninėje gydėsi saulės nusvilintą veido odą. Saulės nudegimo žymės matėsi ir ant princo Haakono veido. Duodama interviu Vokietijos televizijai karališkoji pora neįvertino saulės ir prožektorių poveikio, o rezultatai- pasibaisėtini: Mette Marit diagnozuotas pirmojo ir antrojo laipsnio nudegimas, saulė pakenkė akies ragenai.

Kaitri saulė nesirenka ir neperspėja apie gresiantį pavojų, kaitina visus vienodai ir pasekmės, kaip supratote, gali būti labai rimtos. Medikai tvirtina, kad dėl nudegimų princesei dar gali grėsti pavojus.
Išeitys būtų dvi- arba vengti kaitrių saulės spindulių, arba kiek įmanoma apsaugoti odą nuo pražūtingo jų poveikio. Aišku, visiškai nuo saulės nepasislėpsi, to ir nereikia. Juk šiaip ar taip saulė ir šviesa- gyvybės nešėja, būtina ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei.

Saulė aktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą, skatina provitamino D, reikalingo kalcio pasisavinimui iš žarnyno ir kaulų stiprinimui, susidarymą organizme, grūdina odą.

Tačiau suplonėjęs ozono sluoksnis, menkiau apsaugantis nuo ultravioletinių spindulių, skaudžios piktnaudžiavimo saule pasekmės verčia kalbėti, kaip apsisaugoti nuo persikaitinimo.

Image by Freepik

Tamsiaodžiams saulė mažai pavojinga

Odos reakcija į saulę būna dvejopa. Pirmoji, ankstyvoji- oda parausta.

Antroji, vėlyva, kai suaktyvinamas odos pigmentas, oda parunda. Labiausiai saulės turėtų vengti vaikai ir šviesiaplaukiai mėlynakiai, priskiriami pirmajam arba antrajam odos pigmentacijos tipams. Saulė mažiau pavojinga tiems, kurių oda priskiriama trečiajam ir ketvirtajam tipams.

Tai paaiškinti labai paprasta. Odos spalva priklauso nuo melanino, kurį gamina pigmentinės ląstelės. Melaninas saugo odą tarsi natūralus apsauginis kremas nuo saulės. Šis pigmentas sugeria ir atspindi nuo odos paviršiaus saulės spindulius. Kuo jo daugiau, tuo odai saugiau. Tik gaila, kad baltaodžio ląstelės negali jo labai daug pagaminti, tuo tarpu tamsi oda jo pagamina kur kas daugiau, nors pigmentinių ląstelių abiejų rasių atstovai turi vienodai. Tad juodaodžiai praktiškai nežino, kas yra odos vėžys, baltieji juo serga dešimt kartų dažniau.

Skaudžios paplūdimio pasekmės

Patirti saulės vonių malonumai kaupiasi ir po kurio laiko labiausiai saulės nuvargintose vietose (veide, galvoje, plaštakose, nugaroje) gali išsivystyti odos vėžys.

Ilgalaikis buvimas saulėje gali sukelti medikų vadinamus šviesiuosius, paviršinio odos sluoksnio (epidermio) piktybinius odos vėžius- bazaliomą ir plokščioje epitelio vėžį. Jie pastebimi kaip odoje didėjantys mazgeliai, linkę išopėti ar pleiskanojančios dėmelės.

Kelis kartus labai smarkiai nudegę saulėje labiau rizikuojame susirgti melanoma. Ji vystosi iš supiktybėjusių odos ląstelių, dažniausiai (30- 70 proc. atvejų) atsiranda kaip apgamas, kuris plečiasi, didėja.

Melanomos riziką padidina:

  • genetinis paveldimumas;
  • daug (daugiau nei dvidešimt) apgamų odoje;
  • dažnai pasikartojantys stiprūs nudegimai saulėje.

Kuo žmogus anksčiau kreipiasi į gydytoją, tuo didesnė tikimybė išgydyti šias ligas.

Tad jei esate šviesiaodė, jei ant odos ryškėja daug apgamų, nepatingėkite kartkartėmis apžiūrėti odą. Atkreipkite dėmesį į kojas (juk dažnai saulėtomis dienomis švytuojate trumpu sijonėliu ar šortais), netgi padus.

Apgamą ar besikeičiančią pigmentinę dėmę derėtų parodyti gydytojui, jei:

  • darinys nesimetriškas;
  • nelygūs kraštai;
  • netolygi darinio spalva;
  • jo diametras didesnis nei 6 mm.

Jei pastebėjote bent tris paminėtus požymius, kreipkitės į medikus.

Išmokite saugiai elgtis saulėje

  • nesikaitinkite vidudienį (11 -13 val.), kai saulės spinduliai patys aktyviausi;
  • būkite saulėje su saulės akiniais, plačiabryle skrybėle ar kepuraite;
  • nepamirškite, kad plačiabrylė skrybėlė suteikia didesnį šešėlį veidui, ausims ir net sprandui, skirtingai nei kepuraitė su snapeliu. Na, o lenkti (prie smilkinių prigludę ) akiniai geriau apsaugo akis;
  • nepamirškite apsauginių kremų nuo saulės;
  • odą prie saulės pratinkite pamažu, venkite smarkių nudegimų, kai oda stipriai parausta ir ją peršti. Ypač saugokite nuo kaitrių saulės spindulių mažylius. Mokslininkai įrodė, kad anksčiau populiarios kalbos apie būtinybę kuo ilgiau laikyti vaikus saulėje, norint išvengti rachito, nepagrįstos. Mažyliams užtenka būti saulėje 20 minučių, ir tai kas antrą dieną. Ir ne kaitintis nuogiems, o tiesiog pabėgioti neapsaugotu nuo saulės veidu ir rankytėmis.

Ką daryti persikaitinus

Patarimai, kaip išvengti smarkaus nudegimo, daugmaž žinomi, bent jau pagrindinis- nebūti saulėje labai ilgai išsirengus, ypač vidurdienį. Bet atostogos tokios trumpos, ir taip norisi po jų pasipuikuoti rusva odos spalva. Tad kelios minutės saulėje virsta keliasdešimčia, o vakare belieka graužtis nagus: į jus veidrodyje žvelgia beviltiškai raudona būtybė, nuo menkiausio prisilietimo perštinčia oda. Jei pasielgėte taip neapdairiai, jums reikėtų:

  • •paieškoti raminamųjų priemonių vaistinėje, pavyzdžiui, pantenolio- baltos purškiamos putos gerokai apmalšins odos karšti;
  • vaistininkas gali pasiūlyti Ir kitų odos priežiūros priemonių, skirtų naudoti po kaitinimosi saulėje;
  • išbandyta liaudies medicinos priemonė-rūgpienis arba kefyras.

Nudegusi oda tik iš pradžių atrodo gražiai, o netrukus ima pleiskanoti, sausėti, lupasi, tad bet kuriuo atveju jai reikia skirti ypatingą priežiūrą, palepinti specialiais aliejais, losjonais ar pieneliais.

Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker