Saulės ir šilumos smūgis- kaip išvengti?

Ar reikia bijoti perkaitimo? Regis, jau Įsiklausome Į specialistų patarimus karštomis dienomis be saiko nesisvilinti saulėje. Net mada pripažįsta nesuskrudusį kūną. Tačiau rizikuojančių žmonių dar labai daug.

Tipiškas (kai viso kūno temperatūra pakyla daugiau kaip 40,5 laipsnio Celsijaus) smūgis 10-20 procentų atvejų baigiasi mirtimi. Tačiau tai nebūdinga Lietuvai, kurioje oras vis dėlto nebūna tragiškai karštas.

Saulės ir šilumos smūgis ga­li sukelti žymių įvairių žmogaus organų pakitimų.

Perkaisti ypač pavojinga:

• sergantiesiems sunkiomis lė­tinėmis ligomis,
• išsekusiems ligoniams,
• vaikams ir vyresniems žmo­nėms,
• karščiuojantiesiems dėl infek­cinių ligų, ypač jei ilgai būna­ma karštoje aplinkoje,
• storuliams ir tiems, kas turi skydliaukės sutrikimų.

Pirmieji požymiai

• susiję su centrinės nervų sistemos pažeidimais,
• veikiama ir kraujotakos siste­ma,
• padažnėja pulsas, kvėpavimas
• didėja širdies susitraukimo jė­ga,
• sutrinka sąmonė – apima van­gumas,
• svaigsta galva,
• silpnėja orientacija,
• gali būti traukulių,
• pykina, vemiama.

Paveikiama kraujo krešėjimo sistema, gali sutrikti elektrolitų, kalio, natrio, kalcio pusiausvy­ra, keičiasi kraujo rūgštinė terpė.

Smūgis ištinka ne tik saulėkaitoje

Šilumos smūgis gali ištikti nebūtinai dėl tiesioginio saulės poveikio: tai rizikinga ypač karštoje patalpoje, net ir ligonio palatoje!

Mieste lengviau apsisaugoti, paplūdimyje Irgi galime savimi pasirūpinti, o ką daryti kaimo ūkininkui, kai žemės darbai ne­laukia, kai per karščius – pati šie­napjūtė?

Karštųjų kraštų patirtis pa­prasta; vidurdienį, kai pati kait­riausia saulė, visi kur nors sle­piasi, sulenda patalpon. Žemdir­bys privalo skelbti sau 2-3 valan­dų pietų pertrauką. Atidėti dar­bus. Labai svarbu gerti pakankamai daug skysčių – ir prieš paten­kant į karštą aplinką, ir būnant jo­je.

Kylant kūno temperatūrai organizmas stengiasi išspindu­liuoti energiją. Nereiktų storai rengtis, geriau rinktis šviesius drabužius. Dėvėti galvos apdan­galą.

Sumažinti karščio poveiki geriausia keičiant aplinką, sle­piantis ten, kur vėsiau.

 Pirmoji pagalba perkaltus

Jei kas nors pasijuto blo­gai, iškart perneškite žmogų į vėsią patalpą ar pavėsį. Būti­nai paguldykite ant nugaros, kojas šiek tiek pakelkite pakiš­dami pagalvę ar suvyniotus drabužius. Šitaip gerėja galvos ir širdies kraujotaka. Išrenki­te negaluojantįjį ir šaldykite kūną. Temperatūrą malšinan­čių vaistų nereikia. Pravers drėgna paklodė, ventiliato­rius, dėti ledus aplink kaklą, galvą, po pažastimis, kirkšny­se.

įtrinti alkoholiu nerekomen­duojama, kadangi įtrinant didi­nama odos temperatūra. Geriau ledai arba lįsti į šaltą vandenį, kad ir į vonią.

Jeigu tam, kas blogai pasiju­to, tos pirminės priemonės nepadeda, reikia kreiptis į gy­dytojus. Kai ligonis nepajėgia gerti skysčių, statomos laši­nės.

Karšta saulė ypač pavojinga vaikams

Vaikų odelė daug plonesnė, šviesesnė, švelnesnė, užtat daug jautresnė saulės spindu­liams. Statydamas smėlio pilis ar gainiodamas kamuolį vaikas nė nepajunta, kaip oda virsta raudonu skauduliu. Vakare ga­li pablogėti savijauta, pakilti temperatūra.

Jeigu valkas apsvilo

Pakiškite ji po šaltu dušu ar apliekite šaltu vandeniu. Nude­gusias vietas patepkite kremu, geriau specialiu arba vaikišku, blogiausiu atveju – kefyru. Te­gu vaikas miega visiškai nuo­gas, apklotas lengva paklode.

2-3 dienas kaitintis reikia vengti

Tegul vaikas lieka namie ar­ba žaidžia tik pavėsyje. Būtinai nupirkite kremo nuo saulės, nes nauja odelė labai jautri. Rengdamiesi į paplūdimį kre­mu ištepkite prieš valandą ar pusantros.

Mažiau būti saulėje jeigu ant vaiko kūnelio yra pigmentinių dėmių, jas rei­kia pridengti drabužėliais. Net ir tada valkas turėtu saulėje bū­ti, kiek galima trumpiau, mat saulė provokuoja piktybines odos ligas.