Karjera

Sėkmingas vadovas: kas jis ir kokių savybių reikia?

Nuo kasdienių užduočių iki strateginių sprendimų – atskleidžiame, ką iš tiesų veikia vadovai ir kokios savybės padeda kilti karjeros laiptais.

Atkreipkite dėmesį
  • Sėkmingas vadovas efektyviai valdo žmones, materialinius išteklius ir darbo procesus, pasitelkdamas analizę, planavimą ir kontrolę.
  • Egzistuoja trys pagrindiniai vadovavimo lygmenys, o vadovo sėkmę dažnai lemia gebėjimas prisitaikyti prie kintančių situacijų ir prisiimti atsakomybę.
  • Būtinos savybės sėkmingam vadovui: puikūs organizaciniai ir komunikaciniai įgūdžiai, lyderystė, strateginis mąstymas, lankstumas bei finansinis raštingumas.
  • Šiuolaikiniame pasaulyje itin vertinamas emocinis intelektas, kritinis mąstymas, o kartais ir stiprus asmeninis prekės ženklas.

Šiais laikais žodis „vadybininkas“ ar „vadovas“ vartojamas itin plačiai. Šį terminą girdime kone kiekvienoje profesinėje srityje: aukščiausio lygio vadovas, pirkimų, pardavimų, elektroninės prekyvietės, projektų vadybininkas ir t.t. Tačiau daugelis vis dar tiksliai nežino, ką konkrečiai veikia vadovas ir kokia tikroji jo paskirtis. Panagrinėkime išsamiau.

Kas yra vadovas ir kokios jo funkcijos?

Paprastais žodžiais tariant, vadyba (arba vadovavimas) – tai žmonių, išteklių ir procesų valdymas. Pats „vadovo“ terminas, tiesą sakant, labai platus. Todėl jis gali turėti keletą paaiškinimų: tai gali būti specialistas, atsakingas už tam tikrą veiklą įmonėje, t.y. vadovaujantis apibrėžtoje, siauresnėje srityje (kaip minėta anksčiau – elektroninės prekyvietės vadybininkas, pardavimų vadovas, sporto vadybininkas ir pan.).

Taip pat šis terminas vartojamas kalbant apie aukštesnio lygio vadovą, kuris kompleksiškai valdo ir darbuotojus, ir procesus, ir išteklius. Norint tiksliau suprasti, kas yra vadovas ir ką jis veikia, reikėtų atkreipti dėmesį į šios profesijos kategorijas ir suvokti, kokios yra vadovo pareigos.

Pagrindinės sėkmingo vadovo funkcijos yra:

  • Analizė;
  • Planavimas;
  • Organizavimas;
  • Motyvavimas;
  • Kontrolė.

Šios funkcijos yra tarpusavyje susijusios ir priklausomos: planavimas nustato, ką reikia padaryti; organizavimas – kaip tai padaryti; motyvacija skatina žmones tai daryti, o kontrolė užtikrina planų vykdymo patikrinimą ir veiksmų korekciją.

Trys pagrindiniai vadovavimo lygmenys

Paprastai išskiriami trys vadovavimo lygmenys:

  • Aukščiausioji grandis: Darbuotojai, priimantys sprendimus ir atsakantys už verslo plėtrą verslo savininkui. Aukščiausio lygio vadovai nustato organizacijos struktūrą, planuoja skyrių darbą ir jiems kelia galutinius tikslus.
  • Vidurinioji grandis: Vadovai, kontroliuojantys žemesnės grandies specialistus, vadovaujantys gamybai ir produkcijos išleidimui, atsakingi už jos kokybę. Jie gali valdyti regioninius filialus. Pavyzdžiui, pardavimų skyriaus viršininkas, cecho viršininkas ar statybos aikštelės vedėjas.
  • Žemutinė grandis: Techniniai specialistai, skirstantys užduotis vykdytojams ir stebintys jų atlikimą. Šios grandies vadovai valdo procesus ir patys juose dalyvauja. Pavyzdžiui, katedros vedėjas universitete vadovauja dėstytojams ir pats skaito paskaitas studentams. Brigadininkas valdo statybininkų grupę ir dalyvauja statybose. Taip, ir lektorių, ir brigadininką taip pat galima pavadinti vadovais!
nuotrauka freepik

Kas lemia vadovo sėkmę? Situacinis požiūris

Vienas populiariausių požiūrių į vadovavimą, sukurtas dar XX a. pradžioje vienos vadybos teoretikės, – laikomas situacinis. Tai reiškia, kad geriausiais vadovais tampama ne todėl, kad jie pasižymi kokiomis nors ypatingomis lyderio savybėmis, o todėl, kad atitinka momento reikalavimus ir prisiima atsakomybę. „Jie atsidūrė tinkamoje vietoje tinkamu laiku!“

Šis požiūris plačiai paplito nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio ir iki šiol laikomas vienu iš svarbiausių bei efektyviausių. Praktiškai situacinis požiūris apibrėžiamas šiais žingsniais:

  1. Vadovas turi gebėti numatyti galimas pasekmes (tiek teigiamas, tiek neigiamas) taikant jo naudojamus metodus ir koncepcijas konkrečioje situacijoje.
  2. Jis turi gebėti teisingai interpretuoti situacijas, jas numatyti, o ne tik spręsti jau iškilusias problemas.
  3. Būtina teisingai nustatyti, kokie veiksniai yra svarbiausi konkrečioje situacijoje, koks tikėtinas poveikis, ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.

Svarbiausios sėkmingo vadovo savybės

Kaip ir bet kuriai kitai sričiai, taip ir „vadovo“ profesijai būtina turėti tam tikrų savybių. Jei skaitydama atpažįstate savyje išvardytas žemiau, tuomet ši sritis tikrai gali būti jūsų. Taigi, sėkmingas vadovas turėtų pasižymėti:

  1. Organizaciniais įgūdžiais ir gebėjimu valdyti užduotis: Turite gebėti sukurti sistemą, galinčią veikti kaip vieningas organizmas, kur komandos užduotys atliekamos laiku ir be trikdžių.
  2. Komunikaciniais gebėjimais: Tai vienas svarbiausių įgūdžių vadovui. Jūsų gebėjimas efektyviai bendrauti ne tik su komanda, bet ir su partneriais bei klientais leis kurti pasitikėjimu grįstus santykius kolektyve. Taip pat tai suteikia galimybę spręsti konfliktines situacijas ir teisingai paskirstyti užduotis. Tai būtent ta profesija, kur jūsų „pakabintas“ liežuvis gali padėti užimti geresnes pozicijas. Mėgstate bendrauti? Galbūt vadovavimas – jums!
  3. Lyderyste ir gebėjimu priimti sprendimus: Jei žmonės lengvai jumis seka, patikėkite, tai jūsų profesija! Vadovas turi būti pavyzdys savo komandai visomis kryptimis: motyvuoti darbuotojus, teisingai priimti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę – tuo pačiu turėsite pamiršti visas baimes, nors, tikėtina, jų ir neturite.
  4. Strateginiu ir analitiniu mąstymu: Atminkite, kad čia reikia parodyti savo gebėjimą matyti bendrą vaizdą, gebėti nustatyti ilgalaikius tikslus ir kurti strategijas jiems pasiekti bei organizuoti darbą kolektyve. Tai yra, jei galite numatyti daugelį įvykių, tiesiogine to žodžio prasme juos jaučiate – sveikiname, tai jūsų sritis.
  5. Lankstumu ir atsparumu stresui: Taip, kartais sunku nepasiduoti emocijoms, bet šioje profesijoje impulsyvumas nieko gero neduoda. Turite gebėti greitai prisitaikyti prie naujų situacijų ir įvertinti galimas rizikas, tuo pačiu nepasiduodant neigiamoms emocijoms.
  6. Finansiniu raštingumu ir planavimu: Čia kaip niekad tinka posakis: „Pinigai mėgsta skaičių“, o taip pat tuos, kurie moka juos teisingai ir talentingai dauginti. Kad jūsų profesionalumą įvertintų ir pakeltų karjeros laiptais, reikia mokėti planuoti finansinį biudžetą, analizuoti rinką ir priimti teisingus sprendimus.

Emocinis intelektas ir kritinis mąstymas – ateities kompetencijos

Kartu su profesiniais įgūdžiais, šiuolaikinės tendencijos diktuoja savo taisykles, kurių neįmanoma išvengti. Jau dabar galima drąsiai teigti, kad minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills) ir kritinis mąstymas taps vienomis svarbiausių sėkmės savybių, ypač vadyboje.

Minkštieji įgūdžiai – tai viršprofesiniai gebėjimai, padedantys spręsti gyvenimiškas užduotis ir dirbti su kitais žmonėmis. Tai tos savybės, su kuriomis gimėte. Tai, kame esate geriausia, ir tai, ko kiti negali taip lengvai išmokti, nes tai susiję tik su jūsų emociniu intelektu. Todėl darbdaviai ypač vertina žmones, pasižyminčius gerai išvystytais šiais įgūdžiais.

Dar vienas įgūdis – kritinis mąstymas. Tai gebėjimas apgalvotai vertinti ir vartoti informaciją, nes mes nuolat ją gauname iš įvairių šaltinių ir lengvai galime tapti manipuliacijų aukomis. Geras vadovas turi tikrinti informaciją, ieškoti sąsajų tarp faktų, racionaliai mąstyti, priimti teisingus sprendimus, formuluodamas stiprius argumentus. Tai apie jus? Tuomet jūsų profesija rasta!

Asmeninis prekės ženklas: ar jis reikalingas vadovui?

Aukščiausio lygio vadovo asmeninis prekės ženklas daro įtaką bendram įmonės prekės ženklui ir ypač darbdavio įvaizdžiui. Papildomai – asmeninio prekės ženklo vystymas gali pritraukti talentingus darbuotojus, nes kai kuriose industrijose (pvz., kūrybinėse) kandidatai kryptingai siekia patekti į tam tikro žinomo profesionalo komandą.

Tai, beje, turi poveikį ir pačiam vadovui, kuriam asmeninio prekės ženklo vystymas gali padėti maksimaliai greitai rasti laisvą darbo vietą. Tačiau, žinoma, asmeninio prekės ženklo kūrimo būtinybė priklauso nuo įmonės specifikos ir jos tikslinės auditorijos. Kai kuriose situacijose dėmesys savininko asmenybei gali būti netinkamas ar tiesiog nereikalingas. Pavyzdžiui, jei įsidarbinote aukščiausio lygio vadovu žinomame banke, jūsų asmeninis prekės ženklas niekada nenustelbs įmonės prekės ženklo masto.

Kur mokytis vadybos ir kokios perspektyvos?

Geri vadovai bus paklausūs visada, todėl Lietuvoje ir užsienyje yra nemažai aukštųjų mokyklų, ruošiančių vadybos specialistus. Universitetai siūlo įvairias vadybos studijų programas. Stojamieji balai ir reikalavimai gali skirtis, tačiau dažnai reikalingi geri matematikos, gimtosios kalbos, socialinių mokslų egzaminų rezultatai. Papildomas privalumas – geros užsienio kalbos žinios.

Kaip jau minėta, geri darbuotojai bus paklausūs visada, vadyba – ne išimtis. Tai rodo ir darbo paieškos svetainės. Vadovų atlyginimai skiriasi priklausomai nuo specialisto kompetencijų lygio, užimtumo tipo, darbdavio vietos ir kitų veiksnių. Vidutinė alga didmiesčiuose gali būti patraukli, bet tai tik pradžia. Viskas priklauso tik nuo jūsų!

Ar ši sritis jums?

Jei atpažinote savyje daugelį minėtų savybių, gebate įkvėpti kitus, nebijote atsakomybės ir nuolat siekiate tobulėti – vadovo kelias gali būti skirtas būtent jums. Tai dinamiška ir iššūkių kupina sritis, suteikianti plačias galimybes realizuoti savo potencialą.

Back to top button

Adblock Detected

Please consider supporting us by disabling your ad blocker