Jus „išgyvendina“ iš darbo? Ką daryti?

Jaučiate nuolatinę įtampą darbe, kuri, atrodo, nukreipta tiesiogiai į jus? Atrodo, kad prie jūsų nuolat kabinėjamasi dėl smulkmenų, darbas tapo nebepakeliamas, o vadovai ar net kolegos tarsi specialiai kuria situacijas, laukdami, kol palūšite ir išeisite patys „savo noru“? Jausmas, kad jus „išgyvendina“ iš darbo (tai gali būti mobingo – puldinėjimo iš kolegų, arba bosingo – spaudimo iš vadovybės, forma), yra labai nemalonus, keliantis didžiulį stresą, nerimą ir smarkiai kertantis per pasitikėjimą savo jėgomis bei profesionalumu. Ką daryti atsidūrus tokioje situacijoje? Kaip atpažinti, ar tai tikrai kryptingas spaudimas, o ne laikini sunkumai, ir kokių veiksmų galima bei reikėtų imtis?

Ar tikrai mane „išgyvendina“? Požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

SVARBU: Prieš darant skubotas išvadas, labai svarbu pabandyti objektyviai įvertinti situaciją. Galbūt įmonė išgyvena sunkų laikotarpį ir įtampa tvyro bendrai? Gal jūsų darbo rezultatai iš tiesų suprastėjo ir kritika yra pagrįsta? O gal tai tiesiog nesusipratimas ar asmeninis konfliktas su vienu žmogumi? Tačiau jei pastebite kelis iš žemiau išvardintų ženklų, ypač jei jie atsirado gana staiga (pvz., po pasikeitusios vadovybės, jūsų ligos ar grįžimo iš atostogų) ir tęsiasi ilgą laiką, verta rimtai sunerimti:

1. Nuolatinė ir nepagrįsta kritika: Jūsų darbas, kuris anksčiau buvo vertinamas gerai ar bent jau priimtinai, staiga tampa nuolatinės, dažnai perdėtos ir nekonstruktyvios kritikos objektu. Prie jūsų kabinėjamasi dėl menkiausių smulkmenų, ieškoma klaidų ten, kur jų nėra.
2. Nerealūs reikalavimai ir darbo krūvis: Jums skiriamos užduotys, kurių objektyviai neįmanoma įvykdyti per nustatytą laiką ar su turimais resursais. Nustatomi nerealistiški terminai, specialiai siekiant, kad jūs „susimautumėte“.
3. Informacijos ar darbo priemonių ribojimas: Pradedate nebegauti svarbios informacijos, reikalingos jūsų tiesioginiam darbui atlikti (pvz., nebesate įtraukiami į svarbius el. laiškus, nebekviečiami į susirinkimus). Jums gali būti ribojama prieiga prie tam tikrų sistemų, duomenų bazių ar net paprastų darbo įrankių.
4. Socialinė izoliacija ir ignoravimas: Kolegos, su kuriais anksčiau gerai sutardavote, staiga pradeda jūsų vengti, nebesisveikina, nebekalbina pertraukėlių metu, ignoruoja jūsų klausimus ar nuomonę susirinkimuose. Jus sąmoningai nebekviečia į bendrus pietus, komandos formavimo renginius ar neformalius pasisėdėjimus. Gali būti skleidžiami nemalonūs gandai apie jus.
5. Atsakomybių mažinimas ar menkaverčių užduočių skyrimas: Iš jūsų palaipsniui atimamos įdomios, atsakingos ir jūsų kvalifikaciją atitinkančios užduotys. Vietoj jų pavedami atlikti tik smulkūs, rutininiai, monotoniški ar net jūsų pareigoms visiškai nebūdingi, žeminantys darbai.
6. Viešas žeminimas ar nepagarbus elgesys: Vadovas ar net kolegos pradeda su jumis bendrauti pakeltu tonu, šaukia, kritikuoja ar žemina kitų darbuotojų akivaizdoje, naudoja sarkazmą ar pašaipas.
7. Jūsų idėjų, pasiūlymų ir pasiekimų ignoravimas: Jūsų geri darbo rezultatai yra nutylimi arba priskiriami kitiems. Jūsų siūlomos idėjos ar sprendimai atmetami be jokių racionalių argumentų arba išvis ignoruojami.
8. Užuominos ar tiesioginis spaudimas išeiti iš darbo: Sulaukiate dviprasmiškų komentarų iš vadovybės ar personalo skyriaus apie tai, kad galbūt jums vertėtų paieškoti „naujų iššūkių“, kad „šios pareigos jums per sunkios“, ar net tiesioginio raginimo parašyti prašymą išeiti iš darbo „savo noru“ arba „šalių susitarimu“.
9. Oficialios nuobaudos už smulkmenas: Pradedama oficialiai fiksuoti ir skirti tarnybines pastabas ar net nuobaudas už labai nedidelius nusižengimus ar klaidas, į kurias anksčiau niekas nekreipdavo dėmesio.

Kodėl mane? Galimos priežastys

Priežastys, kodėl darbuotojas gali tapti tokio spaudimo auka, yra įvairios, tačiau tai niekada nepateisina netinkamo darbdavio ar kolegų elgesio. Tai gali būti: asmeninės vadovo ar įtakingų kolegų antipatijos, pavydas dėl jūsų pasiekimų ar kvalifikacijos, noras atlaisvinti jūsų vietą kitam asmeniui („savam“ žmogui), įmonės siekis sumažinti etatus ar išlaidas (priversti darbuotoją išeiti „savo noru“ yra pigiau nei atleisti pagal etatų mažinimą), nekompetentinga vadyba, bendrai toksiška darbo kultūra įmonėje.

Ką daryti? Žingsnis po žingsnio planas

Atsidūrus tokioje situacijoje, svarbiausia nepasiduoti emocijoms, neprarasti savitvardos ir veikti apgalvotai:

1. Įvertinkite situaciją kuo objektyviau: Dar kartą ramiai pergalvokite visus įvykius. Pasistenkite atskirti faktus nuo emocijų. Ar tikrai esate spaudžiamas neteisingai? Galbūt yra objektyvių priežasčių jūsų darbo kritikai? Ar pasikeitė reikalavimai, įmonės tikslai?
2. Viską kruopščiai DOKUMENTUOKITE! Tai pats svarbiausias žingsnis, jei norėsite gintis ar įrodyti netinkamą elgesį. Nuo pat pirmų įtarimų pradėkite fiksuoti visus incidentus: užsirašinėkite datas, laikus, vietas, kas ką konkrečiai pasakė ar padarė, kokios buvo aplinkybės, kas galėjo tai matyti ar girdėti (liudininkai). Išsaugokite visus el. laiškus, žinutes, raštus, pavedimus, kurie pagrindžia jūsų žodžius (pvz., nerealistiškus pavedimus, nepagrįstą kritiką, informacijos slėpimą).
3. Išlikite maksimaliai profesionalūs: Nors tai gali būti labai sunku emociškai, stenkitės darbe elgtis nepriekaištingai. Laiku ateikite į darbą, laikykitės darbo drausmės, stenkitės kuo geriau atlikti savo pareigas, laikykitės terminų (jei tai įmanoma). Neduokite darbdaviui formalaus pagrindo prikibti prie jūsų darbo kokybės ar drausmės pažeidimų. Venkite emocionalių protrūkių, barnių su kolegomis ar vadovais darbe.
4. Bandykite kalbėtis (atsargiai ir pasiruošę): Jei manote, kad tai įmanoma ir gali duoti naudos (ir jei spaudimo šaltinis nėra jūsų tiesioginis vadovas, arba jei norite oficialiai užfiksuoti savo poziciją), galite inicijuoti ramų, dalykišką pokalbį su vadovu ar personalo skyriaus (HR) atstovu. Pokalbiui gerai pasiruoškite: remkitės surinktais faktais ir dokumentais, kalbėkite ramiai, konkrečiai įvardykite problemas (pvz., „Pastebėjau, kad pastaruoju metu gaunu prieštaringus nurodymus/ne visą reikalingą informaciją…“, „Norėčiau gauti konkretų grįžtamąjį ryšį dėl savo darbo kokybės, nes kritika atrodo nepagrįsta…“). Stebėkite pašnekovo reakciją – ar jis linkęs spręsti problemą, ar tik ieško būdų jus apkaltinti. Toks pokalbis gali būti naudingas ir kaip papildomas įrodymas ateityje.
5. Žinokite savo teises: Pasidomėkite Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu. Ką jis sako apie psichologinį smurtą darbe (mobingą)? Kokios yra jūsų teisės? Kokios yra darbo sutarties nutraukimo procedūros darbdavio iniciatyva? Kokios išeitinės išmokos jums priklausytų skirtingais atleidimo atvejais? Žinojimas suteikia daugiau pasitikėjimo ir padeda nepasiduoti manipuliacijoms.
6. Ieškokite palaikymo: Nesilikite su šia problema vieni. Pasikalbėkite su patikimais draugais, šeimos nariais – vien galimybė išsikalbėti gali palengvinti emocinę naštą. Jei jaučiate didžiulį stresą, nerimą ar depresijos požymius, apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Gali prireikti ir teisininko konsultacijos dėl jūsų teisių ir galimų tolimesnių veiksmų.
7. Atnaujinkite CV ir pradėkite dairytis kito darbo: Net jei dar nesate tvirtai apsisprendę išeiti, pradėkite tyliai tyrinėti darbo rinką, atnaujinkite savo gyvenimo aprašymą, peržiūrėkite darbo skelbimus, megzkite ar atnaujinkite profesinius kontaktus. Žinojimas, kad turite alternatyvų, sumažins įtampą ir suteiks daugiau laisvės priimti sprendimus.
8. Neskubėkite išeiti „savo noru“: Jei esate tikri, kad jus spaudžia išeiti nepelnytai, ir jei situacija nėra kritiškai kenkianti jūsų sveikatai, neskubėkite rašyti prašymo atleisti iš darbo savo noru. Tokiu atveju jūs dažniausiai prarandate teisę į išeitinę kompensaciją ir galimybę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką iš karto. Jei darbdavys nori jus atleisti be pagrindo, tegul tai daro oficialiai, pagal įstatymus – tuomet turėsite galimybę tokį atleidimą ginčyti. Jei visgi nuspręsite išeiti, galbūt verta bandyti derėtis dėl išėjimo „šalių susitarimu“ su jums palankesnėmis sąlygomis (pvz., didesne kompensacija).
9. Apsvarstykite oficialius veiksmus: Jei manote, kad patiriate mobingą ar psichologinį smurtą, turite tai pagrindžiančių įrodymų (dokumentų, liudininkų), o vidiniai pokalbiai su vadovybe ar personalo skyriumi nepadeda, galite svarstyti apie oficialų skundą įmonės vadovybei (jei spaudžia ne jie patys), o vėliau – ir Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ar net kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą.

Situacija, kai jauti, kad esi „išgyvendinamas“ iš darbo, yra labai sunki tiek emociškai, tiek psichologiškai. Tačiau svarbu nepasiduoti aukos vaidmeniui, panikai ar impulsyviems sprendimams. Objektyvus situacijos įvertinimas, kruopštus faktų fiksavimas, profesionalumo išlaikymas, savo teisių žinojimas ir palaikymo tinklo turėjimas padės jums atgauti bent dalį kontrolės jausmo ir priimti racionaliausią sprendimą šioje nemalonioje situacijoje. Ir visada atminkite – jūsų sveikata (tiek fizinė, tiek emocinė) yra pati didžiausia vertybė.