Permainų baimė- kaip ją valdyti?
Nerimas dėl to, kad kas nors turi keistis, dažnai žymiai pranoksta visus permainų sunkumus. O mūsų būgštavimų pagrindas yra pasitikėjimo savimi trūkumas. Neprarasti pasitikėjimo savo jėgomis ir gabumais ypač svarbu, kai akivaizdžiai kas nors prarandama, o įgyjama galbūt bus tik vėliau. Natūrali reakcija gal būti įvykusio fakto neigimas, bet nuo to mums lengviau nebus. Norint sėkmingai atlaikyti neplanuotus pasikeitimus, pirmiausia tikėtų juos pripažinti.
Žinoma, kur kas lengviau atlaikyti pasikeitimus, kai pati juos suplanuojate. Kai pasikeitimai nelaukti netikėti, pavyzdžiui, skyrybos, atleidimas iš darbo arba persikėlimas kitur gyventi, gali būti sunku. Baisu būti išvarytam iš savo komforto zonos. Bet net ir neplanuoti pasikeitimai gali suteikti daug puikių galimybių, nes, norime to ar ne, gyvename labai permainingais laikais. Prieš 30 ar 40 metų galėjome tikėtis baigti mokyklą, iš karto pradėti dirbti ir likti tame darbe iki pensijos arba kol atsibos. Jau seniai nebėra tokios sąvokos kaip darbas visam gyvenimui, maža to, santuoka vidutiniškai trunka mažiau negu 10 metų, ir tik nedaugelis moterų nori absoliučiai pasikliauti vyro finansine parama. Išnyko tas stabilumas, kurį ankstesnės kartos laikė garantuotu.
Mokykitės laukti netikėtumų. Taip pat labai svarbu sugebėti prisitaikyti. Pasaulis keičiasi, todėl turite keistis ir jūs.
Sociologai prognozuoja tendencijas, kad ateityje žmonės daugiau dirbs pagal trumpalaikius kontraktus, nepilną darbo dieną, bus laisvai samdomi. Todėl nėra jokių požymių, kad ateityje permainų sumažės.
Geriausias būdas atlaikyti pasikeitimus yra jų tikėtis. Mokykitės laukti netikėtumų. Taip pat labai svarbu sugebėti prisitaikyti. Pasaulis keičiasi, todėl turite keistis ir jūs. Stenkitės kiek įmanoma atnaujinti savo žinias pagal laikmečio reikalavimus. Ugdykitės tokius įgūdžius, kurie praverstų dirbant įvairų darbą- išmokite geriau naudotis kompiuteriu, tobulinkite užsienio kalbos žinias. Kuo daugiau mokėsite, tuo mažiau būsite pažeidžiama.
Žmonės dažniausiai nepradeda nieko keisti, kol jų neištinka kokia nors krizė. Krizės metu mintys nebūna pačios skaidriausios. Todėl stenkitės nedaryti labai daug pakeitimų iš karto ir prisiminkite, kad pasikeitimai- ir norimi, ir priverstiniai gali sukelti dideli stresą. Todėl tokiais momentais ypač svarbu stebėti savo sveikatą, Įtampai sumažinti reikėtų reguliariai mankštintis, suteikti sau malonumų ir skirti daug laiko atsipalaiduoti.
Neieškokite naujo darbo, kol nesate tikra, kad norite visų su tuo susijusių pasikeitimų. Kolegų ar vadovo spaudimas gali priversti jus jaustis taip, lyg turėtumėte ieškotis kito darbo, nors iš tiesų būtumėte laiminga dabartinėje savo darbo vietoje. Jei darbas įdomus, suteikia galimybę tobulėti, yra gerai apmokamas, darbo sąlygos geros, kam skubėti jį palikti? Vis dėlto turėkite omenyje, kad jei labai ilgai dirbsite vienoje vietoje, galite prarasti pasitikėjimą savo sugebėjimais daryti ką nors kita.
Gali būti, kad tikrasis jūsų noras yra ne palikti darbą, bet gauti didesnį atlyginimą, turėti daugiau atsakomybės savo dabartiniame darbe. Jei jūs iš tiesų jaučiate, kad esate pasiruošusi keisti darbą, turite dvi pasirinkimo galimybes: pereiti į panašų darbą kitoje įmonėje arba visiškai pakeisti darbo pobūdį. Pastarasis pasirinkimas pareikalaus daug pastangų, todėl jei abejojate, svarstykite perėjimą į kitą darbą toje pačioje srityje, kad galėtumėte toliau vystyti esamus įgūdžius, patirtį ir kontaktus.
Susigrupuokite visus argumentus „už” ir „prieš” pasilikimą dabartiniame savo darbe, pavyzdžiui:
Priežastys pasilikti:
• Neblogas atlyginimas.
• Jei nekvaila būsi, karjerą padarysi.
• Vadovas yra protingas ir supratingas ir nepriekaištauja dėl šeimos reikalams sugaišto laiko.
Priežastys išeiti:
• Iš jūsų daug reikalauja ir mažai moka.
• jūsų darbas tapo labai monotoniškas.
• Įmonės vadovas- arogantiškas kietakaktis- savo kvailais nurodymais nuolat trukdo dirbti.
Lengviausia nuspręsti palikti tą darbą, kuris jums jau nusibodo, iš kurio „išaugote”. Šiek tiek sunkiau nuspręsti, kur eiti toliau. Paskirkite truputį laiko ir įvertinkite savo privalumus. Pasikalbėkite su tos srities, kurioje ketinate dirbti, specialistais, pasiskaitykite profesinių žurnalų ar portalų, jei tokių yra. Jei darbui šiek tiek trūksta įgūdžių ir patirties, pagalvokite, kaip galėtumėte jų įgyti. Kuo daugiau nuveiksite šioje, pasiruošimo, stadijoje, tuo bus geriau. Nėra jokio tikslo keisti darbą vien dėl to, kad sužinotumėte, jog naujasis jums tinka ne geriau už senąjį.
Kai jau nuspręsite, kur norite eiti, nesėdėkite ir nelaukite, kol atsiras galimybė. Turite pati imtis iniciatyvos. Tolimą savo tikslą- pereiti į kitą darbą- suskaidykite į smulkesnius ir lengviau įvykdomus etapus. Nusistatykite terminus. Pirmieji žingsniai gali būti visai paprasti: paskambinti telefonu, parašyti laišką. Kiekvienas pagal sąrašą įvykdytas punktas suteikia jums pasisekimo jausmą ir įgalina pereiti prie kito etapo.
Pasikeitimai baugina, bet ar ne daugiau baugina mintis, kad visą laiką teks gyventi monotoniškai, „įstrigus” toje pačioje vietoje, nepatiriant nieko naujo?
Jei auginote vaikus ir nedirbote tikriausiai nežinote, ar tikrai sugebėsite gerai dirbti. Tačiau šie būgštavimai- tik dar viena priežastis pamėginti. Viskas keičiasi, tačiau pakitimus, kurie įvyko, kol jūs nedirbote, perprasite greitai, svarbu nebijoti pradėti. Jūsų grįžimui į darbą gali nepritarti vyras ir vaikai, o būtent dabar jums labiausiai reikia jų paramos. Pasikalbėkite apie tai, bet neleiskite, kad jus sulaikytų jų permainų baimė. Jei grįžus darbą būsite laimingesnė, aišku, kad jūsų šeimai bus geriau.
Nesuspėjote išeiti pati? Jus atleido? Nesijauskite nevykėle- tokie dalykai vyksta visose įmonėse ir įvairiuose lygmenyse. Traktuokite tai kaip galimybę iš naujo įvertinti savo darbą: ar viskas jums jūsų darbe patiko.
Labiau susikoncentruokite į ateities veiksmų planą ir neapsistokite ties svarstymais, kas buvo negerai. Nepaisydamos užgautos savigarbos, išlaikykite palankius santykius su darbdaviu. Neleiskite, kad piniginiai sunkumai pablogintų jūsų padėtį. Nedelsiant „inventorizuokite” savo finansus ir susiplanuokite biudžetą pagal dabartines išgales.
Mes gyvename neramiais laikais- todėl būgštavimai yra visuotinis reiškinys. Taip, pasikeitimai baugina, bet ar ne daugiau baugina mintis, kad visą laiką teks gyventi monotoniškai, „įstrigus” toje pačioje vietoje, nepatiriant nieko naujo? Išmokite į pasikeitimus žiūrėti kaip į jaudinančią galimybę, kurią reikia griebti abiem rankomis- tik tada galėsite gyventi pilnavertį gyvenimą. Žmonės paprastai gailisi ne to, ką padarė, bet ko nepadarė.
Suprasti, kad laikas k darbą, padės tokie požymiai
• Jei sutrinkate, kai žmonės klausia, iš ko jūs pragyvenate.
• Jei pakeliui į darbą jaučiate paniką.
• Jei iš dabartinių savo pajamų jums sunku sudurti galą su galu.
• Jei savo įmonėje nematote augimo perspektyvos, t. y. kito, atsakingesnio darbo, kurį ateityje galėtumėte dirbti.
• Jei žmonės, dirbantys panašų darbą kitur, uždirba daugiau.
• Jei per pastaruosius 1- 2 metus nieko naujo neišmokote.
• Jei visą laiką jaučiatės pavargusi
