Pienas- gerti ar negerti?
Kai kurie gydytojai kaip panacėją nuo visko- pradedant alergijomis ir baigiant sinusitu- rekomenduoja negerti pieno ir nevalgyti pieno produktų. Pienas. vaikystėje mums pirštas kaip stebuklas, šiandien imamas kritikuoti. „Ar žmonėms tikrai reikia gerti karvės pieną, kurio paskirtis- per dvejus metus išauginti 500 kg veršį?”- klausia gydytojai. Juk, palyginti su moters pienu, karvės piene yra daug daugiau cukraus bei baltymų ir septynis kartus daugiau mineralinių medžiagų. Bet kuo jis blogas- tas skystis, turintis daug baltymų, vitaminų ir kalcio? Atidžiau panagrinėjus ginčytinus dalykus, pasirodo, kad to blogio ne tiek jau daug.
Bakterijos. Pienas yra vadinamas potencialiu bakterijų, dirbtinių hormonų ir chemikalų (pesticidų) kokteiliu. Tačiau vis labiau plintanti karvių ir žmonių tuberkuliozė (žmonės ir karvės gali užsikrėsti vieni nuo kitų) nėra rimta priežastis skelbti pavojų, nes pasterizuojant tuberkuliozės ir bruceliozės bakterijos, kurių pasitaiko nevirintame piene, sunaikinamos, o pieno sudėtis ir maistinė vertė nepakinta.
Kaip ir kitame pasenusiame maiste, taip ir senuose pieno produktuose atsiranda bakterijų. Gižtelėjęs pienas jūsų nesusargdins, bet sugedusiame varškės sūryje, jogurte arba perrūgusioje grietinėje gali būti pelėsių, nuo kurių įmanoma susirgti.
Tad kreipkite dėmesį į vartojimo datas ir visus pieno produktus laikykite šaldytuve.
Vėžys. Pienas dėl jame esančių chemikalų vadinamas kancerogenine medžiaga. Tačiau didesnį pavojų sveikatai kelia pieno riebumas ir augalinės ląstelienos nebuvimas. Harvardo universiteto tyrimai rodo, kad žmonėms, valgantiems riebų ir mažai ląstelienos turintį maistą, padidėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių ar prostatos vėžiu. Danielio Nixono knygoje “Valgiaraštis nuo vėžio” rašoma, kad vietoj dietos be pieno laikantis laktovegetarinės dietos (kurioje nėra mėsos, bet yra pieno produktų) vėžinių ligų riziką galima labai sumažinti (žinoma, reikia vartoti nugriebto ir neriebaus pieno produktus).
Moterims kasdien reikia 1 g kalcio. Puodelis pieno arba 30 g sūrio, arba nedidelis indelis jogurto- tai 300 mg kalcio.
Alergija. Apie du procentai suaugusių žmonių yra alergiški pieno baltymams. Juos išberia, ima skaudėti galvą, paleidžia vidurius, pasunkėja kvėpavimas. Tačiau pieną pakaitinus šių baltymų cheminė sudėtis pasikeičia, tad jam alergiški žmonės pieną gali vartoti sutirštintą, virintą arba padarytą iš pieno miltelių. Kai kurie žmonės negali vartoti laktozės (pieno cukraus), nes jų organizmas stokoja laktozės fermento, kuris ją skaido. Tuomet laktozė skrandžio sieneles, pritraukia vandens į gaubiamąją žarną, sukelia spazmus, žmogus viduriuoja, žarnyne kaupiasi dujos. Šio fermento organizme pradeda mažiau gamintis, kai kūdikis nustojamas maitinti krūtimi, todėl pusei suaugusių pasaulio gyventojų jo trūksta- daugiausia juodaodžiams, Rytų ir Viduržemio jūros regionų gyventojams, taip pat 20- 40% pagyvenusių europiečių. “New England Journal of Medicine” praneša, kad dažnai skrandžio veiklos sutrikimai neteisingai aiškinami laktozės netoleravimu. Iš tikrųjų jos netoleruoja tik 30% visų žmonių, kurie tariasi negalį vartoti pieno produktų. Juk gaminant jogurtą, sūrį, varškės sūrį ir rūgpienį, laktozė fermentuojasi (skaidosi), todėl šie produktai neturėtų kelti minėtų sutrikimų. JAV Sveikatos departamentas teigia, kad visiškai vengti pieno produktų patartina tik išimtiniais atvejais.
Gleivės. Mums dažnai pataria negerti pieno, kai būna užgulta nosis. Bet dar galutinai neįrodyta, kad būtent pienas skatina gleivių išsiskyrimą. Alerginis rinitas yra bendra alergiškų žmonių reakcija. Australijos mokslininkai tyrė gleivių kiekio pokyčius išgėrus pieno bet paaiškėjo, kad jų neatsirado daugiau, nei įprasta.
Svoris. Piene yra daug riebalų, todėl bijantys priaugti svorio jo linkę vengti. Bet galima vartoti liesą pieną. Jame yra visų medžiagų (baltymų, vitaminų, mineralų, kalcio), išskyrus riebalus. Nenugriebtas pienas su daug riebalų ir cholesterinu gali būti žalingas širdžiai. Mitybos specialistai teigia, kad jau dvejų metų vaikams geriau duoti nugriebtą pieną nei grietinėlę.
Osteoporozė. Pieno produktai yra pigus kalcio šaltinis. Kalcio druskos sudaro tą cementą, kuris stiprina mūsų kaulus. Kalcis taip pat reikalingas kiekvienai kūno ląstelei, todėl jei pristigs, organizmas jo pasiims iš kaulų. Taip galima susirgti osteoporoze. Kaulų silpnėjimas yra negrįžtamas, nes didžiausia kaulų mase yra apie trisdešimtuosius gyvenimo metus, senstant ji mažėja.
Moterims kasdien reikia 1 g kalcio. Puodelis pieno arba 30 g sūrio, arba nedidelis indelis jogurto- tai 300 mg kalcio. Taigi vartojantys pieno produktus kalcio gauna užtektinai.
Ką galima pasakyti tiems žmonėms, kurių vis daugiau atsisako valgyti pieno produktus? Jie, žinoma, gali gauti reikiamą kalcio kiekį iš kitų maisto produktų, bet reikia gerai apskaičiuoti. Augalų ląsteliena ir kai kurios rūgštys su kalciu sudaro netirpius, sunkiai pasisavinamus junginius, todėl kalcio į organizmą patenka tik 20%. Populiariausias pieno pakaitas yra sojos pienas, bet jo stiklinėje yra tik 10 mg kalcio (palyginkite su 300 mg stiklinėje karvės pieno).