Nacionaliniai meilužių ypatumai

Jaunas kolega privačiame pokalbyje juokavo, kad nukeliavęs svetur pirmiausia apsilanko viešnamyje. Mat niekur daugiau taip gerai nepajunta atsiskleidžiant šalies dvasios, kaip tenykštės moters glėbyje.

Atsivėrus durims į pasaulį, vis dažniau meilės nuotykiai ištinka svetimuose kraštuose. Nors žmogaus esmė ta pati, vyrai vis kitoje šalyje vis kitokie. Meilės partneriai neatspindi nei krašto politinių institucijų, nei ekonominių turtų, tačiau įkūnija jo fizinį pradą ir mistinę maną. Ieškodama vyro asmenyje šalies, kurioje viešite, simbolio, pastebite: kai jus glėbyje laiko italas ar prancūzas, manote esanti apglėbta pačios Italijos ar Prancūzijos. Jei šokolade su cinamonu gali atverti Ispaniją, egzotiškų lūpų bučiniai juolab perteiks tenykštės „faunos” ypatumus, šalies tradicijas, kultūrą. Bet pirmas įspūdis gali būti apgaulingas. Pamėginkime žvilgtelėti kai kurių šalių meilužių portretus.

Italas

Kai einate su italu, jus nulydi taiklus pastebėjimas: „Tai buvo moteris ir ją įsimylėjęs vyras”. Italas, kaip ir prancūzas, yra nuolat įsimylėjęs ir šios būsenos neslepia. Tačiau anas labiau linkęs dovanoti, o šis- imti. Italas moka apgaubti moterį dėmesiu, žarstyti komplimentus, trokšta nuolat su ja rodytis restoranuose ir puikuotis prieš draugus dar viena savo sinjora, tačiau ši turi besąlygiškai aukoti jam savo laiką, mintis, ramybę, dėmesį. Kartais jo įkyrumas erzina. Siekia padaryti įspūdį ir geba sėkmingai pūsti miglą į akis. Tai meilės ūžautojas, sudarantis įspūdį, kad jausmai jam- svarbiau nei pinigai, valdžia, laimėjimai. Italas- patologiškas pavyduolis. Pretekstas visada tūno jo galvoje. Nors 27 % italų galima apkaltinti santuokine neištikimybe, vyrui tai- savaime suprantamos nuodėmės. Tik ne moteriai. Donai panašios silpnybės nebus atleistos. Italas myli trumpai, pernelyg stipriai, bet neprotingai.

Tai meilės ūžautojas, sudarantis įspūdį, kad jausmai jam- svarbiau nei pinigai, valdžia, laimėjimai

Kartais apimtas pavyduliavimo nebežino ribų. Tai meilužis manipuliatorius, kuris be galo naudojasi įvairiais triukais, kad palenktų patikusią moterį. Iš visų jėgų perdeda ir sureikšmina savo priklausomybę šeimai, motinai, žmonai, giminei, šaliai. Trokšta būti rūpinimosi objektu. Kitiems leidžia, net po truputį verčia atlikti jo darbus. Tai amžinas vaikas. Skatina mylimąją sugrįžti 5 jo vaikystę ir prisiminti būseną, kai visur ir visada ieškodavo motinos. Kuo ši galėjo padėti? Pirmiausia tuo, kad išklausydavo mažylio virkavimus. Jis mėgsta išsipasakoti. Per atvirumo jausmą stengiasi patirti pasitikėjimą, tarsi sakytų: „Štai aš visas kaip ant delno, nebijau tavęs”. Suteikite prieglobstį savo poetiškam vaikui, ir jis neliks skolingas. Tačiau italo, kaip ir vaiko, apetitas dažnai keičiasi.

Rusas

Jo paprastai nedomina vien seksas. Stengiasi merginas įsitempti į lovą tik todėl, kad pademonstruotų stiprybę. Tai tipiškos didžiavyrio varžybos, neteikiančios jam didelio džiaugsmo ir dvasinio pasitenkinimo. Todėl po kiekvienos pergalės jo jėgos išsenka, apima depresija. Nors pirmauja pasaulyje kaip daugiausia besimylintis (10,1 karto per mėnesį; puse karto jį aplenkia tik amerikietis), ilgainiui į seksą ima žiūrėti kaip į padienį darbą. Dažnai keisdamas partneres, atpranta mėgautis meile ir išgyventi tikrus jausmus, todėl jo aistringas entuziazmas patyrus malonumą bematant išblėsta. Naujas objektas įkvepia, bet neilgam. Jis- diktatorius, trokštantis valdyti moteris, kurios jam yra ne seksualinio užkariavimo, o asmeninio autoriteto įtvirtinimo objektas. Laimėtas pergales „pasižymėjęs” kaip vyriškumo įrodymą, nesuka sau galvos, ką praranda nugalėtosios. Vadovaudamasis rinkos užduotimi, nesunkiai pasiekia, kad moterys jam atstotų daiktus, prabangą. Tiesa, moka būti ir patrauklus, ir įdomus, ir jausmingas. Įsimylėjęs tampa altruistiškas, plačios širdies, yra pasiryžęs dėl meiles paaukoti net gyvybę. Tačiau dažniausiai jam nereikia stengtis, įsitikinęs, kad jo asmens laukia daugybė gražuolių, mieliau teikia pirmenybę vyriškai draugystei.

Įsimylėjęs tampa altruistiškas, plačios širdies, yra pasiryžęs dėl meilės paaukoti net gyvybę.

„Moterų pasaulyje rusas sėlina apčiuopomis, nesistengdamas gilintis. Seksas trunka tris minutes, kol pats patiria malonumą. Jam mažai rūpi, ar draugė pasitenkino. Lovoje mėgsta diktuoti taisykles, yra nuobodokas”, – neslepia trisdešimtmetė vadybininkė Irina. Rusas iš esmės nevertina ištikimybės. Jam labiau patiktų turėti reikalų su jau patyrusia partnere, todėl jo tėvynėje taip įprasta matyti vyresnės, neretai jau auginančios vaiką moters ir gerokai jaunesnio vyro porą.

Lenkas

Jis tingus mylėti, bet savininkiškas būdas verčia imtis vienos apgailėtinos meilės alternatyvos- įnirtingai ir iki galo valdyti moterį. Niekuo nepasitiki, yra kupinas kaltinimų, sunkiai atleidžia. Tai pokerio lošėjas, demaskuotojas, įkalčių rinkėjas, kontrolierius. Sykiu nesidrovi apgaudinėti, išsisukinėti, stengiasi moterį pergudrauti arba pertikrinti. Vengta atviro intymumo ir ima žaisti neaiškius žaidimus vien tam, kad geriau paslėptų savo emocijas. Labiausiai bijo patekti į keblią padėtį. Trokšta būti geidžiamas, todėl naudojasi moterimis, kad jaustųsi dar patrauklesnis. Jam patinka dėmesys, mėgsta erzinti ir vilioti. Dažnai tai daro ne dėl galutinio rezultato- svarbus pats procesas. Net pamilęs sunkiai prisipažįsta, vaidina spektaklį klaidindamas partnerę. Lenką domina kiek galima greitesnės pergalės: arba moteris pasiduos ir nueis į lovą, arba jis galantiškai atsisveikins, supratęs, jog nėra vilties lengvai laimėti. Jis veltui numėtys pinigų vynui ar dovanoms, be to, vengs atsakomybės už intymių ryšių padarinius. Kadangi rizikuoja ir savimi (nes gali bet kada įsimylėti)- bijo emocinės priklausomybės, nenori būti pažabotas. Užtat jam reikia paprastų lytinių santykių, kuriuos lengva kontroliuoti. Lenkai laikomi vienais neištikimiausių sutuoktinių pasaulyje- 28 % vedusių vyrų išduoda savo partnerę.

Graikas

Rafinuotesnio jautrumo civilizacijos atstovas. Mėgsta sudaryti išdidaus, neprieinamo, gerai žinančio savo vertę vyro įspūdį, tačiau retai kada būna normalaus seksualumo būsenos. Kadaise graikai sudievino potrauki moteriai ir garbino jį. Kaip Viduržemio jūros pakrančių vyras, būdamas laimingas šią akimirką nesiekia nemirtingumo ten, kur spindi dangus ir jūra,- myli moteris kaip gurmanas. Tik reikia, kad ši būtų kūniška, trykštų gyvybingumu, kartu slėptų gyvenimo paslaptis. Iki šiol tiki, kad kiekvienoje moteryje gyvena maža Pitija, girdinti požeminius balsus, suprantanti vėjo ir medžių kalbą. Taigi nori, kad mylimoji būtų ir aktyvus gyvūnas, ir pasyvus augalas; laukas ir ganykla, bet sykiu ir Babilonas. Kadangi graikai- šiek tiek narciziški vyrai, nuo senovės moka išsivaduoti iš savo didingos vienatvės patirdami ekstazę per misterijas, orgijas, bakchanalijas. Dioniso įvaizdį tebesupa šėlstančios moterys- menadės, tijadės, bakchantės, kviečiančios vyrus patirti šventą beprotybę, sumišusią su religiniu svaiguliu. „Tai, ką žmogus turi savo paties gelmėse kaip prarasta, kaip tragiška, tasai „akinantis stebuklas” gali būti vėl atrastas tik lovoje”, – tikina G. Bataille. Tai meilužis mistikas. Lytinis aktas graikui ne vien subjektyvus ir efemeriškas malonumas. Jis nori užvaldyti, turėti, pasiimti. Turėti- vadinasi, nugalėti. Jis įsiskverbia į moterį kaip noragas į vagą, pasisavina ją kaip žemę, kurią dirba; jis aria, sodina, sėja- šie įvaizdžiai jam seni kaip raštas.
Apimtas erotinio šėlsmo, dedasi nugrimztąs į paslaptingo kūno begalybę. Partnerės akių gelmėse ieško sudievinto savo atvaizdo, apgaubto susižavėjimo ir dėkingumo aureolės. Tačiau iš esmės moters vaidmuo graikui yra šalutinis. Jis gerai įsisąmoninęs tiesą: žemesnysis pavaldus aukštesniajam ir pats savaime yra naudingas jam. Todėl mielai dalija meilę draugams arba aukoja heteroms. Po prancūzo turi daugiausia (vidutiniškai – 15) lytinių partnerių per gyvenimą. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis jo poreikius geriausiai gali patenkinti žmona.

Arabas

Atrodo, jis kiekvieną akimirką pasirengęs pasinerti į gašlias mahometoniškojo rojaus orgijas. Kadangi nerūpi sava lemtis, nebijo mirties, džiaugiasi tik kūniškumu. Religija, išreikšdama karingus musulmonų civilizacijos idealus, skyrė vyrą mirčiai. Ko bijoti žemėje tam, kuris kiekvieną akimirką gali sau leisti patirti fizinius malonumus? Tad ramiai mėgaujasi moterimi, kuri nekelia klausimų. Jam nereikia stengtis įtikti ar patiki sugulovei- jis pats sau vertybė. O moteris? Tai saldžių pasimėgavimų šaltinis, kaip vaisiai, pyragai, kvapieji aliejai. Jos kūno paskirtis- nuslopinti vyro geidulius. Kūno, o ne moters, ne asmenybės. Daikto, kurį galima pasiguldyti į lovą. Plačiastrėnės Veneros idealas (jos sėdmenys- mažiausiai sausgyslių turinti kūno dalis) mums atrodo kaip betikslė duotybė, tačiau ne arabui. Rytiečių polinkį į apkūnias moteris paaiškina jų pomėgis absurdiškai prabangai tos kūno gausos, kuriai neįkvepia gyvybės joks ketinimas, kurios vienintelė prasmė- tiesiog būti čia ir dabar. Pasiturintys arabai bei izraelitai ligi šiol praktikuoja mergaičių strėnų masažą bei dirbtinį moters tukinimą. Moteris paprasčiausiai privalo būti apkūni: žmonės mato, kad ji gausiai maitinama ir daro garbę savo šeimininkui. Arabas lytinį troškimą pajunta tik kaip poreikį, analogiją alkiui ar troškuliui, jo objektas nėra ypatingas. Ideali moteris- visiškai kvaila ir nuolanki, bet kada pasirengusi priimti vyrą ir nieko iš jo nereikalauti. Niekam daugiau netinkama, išskyrus meilę, užtat ir geidžiama. Moterys arabą erzina savo pretenzijomis protauti. Jis iš įpročio taip jas niekina, kad nesistengia suvokti jų kaip asmenybių, nejaučia skirtumo tarp malonumo, kurį teikia smėlis, vanduo ir moters kūnas. Mylėdamasis neišradingas, jam priimtina tik misionieriaus poza. Meilė arabui- kitaip nei mums suvokiamas jausmas. Tai pirmiausia fizinis geismas. Seksas- ne dviejų žmonių santykių priedėlis, o pats reikšmingiausias ir svarbiausias dalykas. Dykumų vyras panašus į save mylintį patiną, kuriam neužtenka vieno kūno geismui patenkinti, tad reikia dar vieno. Beje, padidėjęs pietiečių seksualumas gali būti visuotinės šių vyrų ligos požymis: už jo slypi vienatvės baimė, nevisavertiškumo jausmas. Seksas, už kurio nėra meilės, skatina tuštybę ir polinkį į sadizmą.

Prancūzas

Jeigu jus pamilo prancūzas, net būdama vidutinė tapsite nepaprasta. Jis myli atrasdamas save, tad nepavargsta stengtis kiekvieną dieną. Tai legionierius, karys, dievinantis pavojus ir žaidimą. „Kaip tik todėl jis ir mėgsta patį pavojingiausią žaidimą- moterį”, – rašė F. Nietzsche. Prancūzas vertina moterį kaip asmenybę ir ją užkariauti gali tik jai pačiai sutikus. Vadinasi, privalu ją laimėti. Jis mėgsta džiuginti, žarsto dovanas, apipila žodžiais, visai nesitikėdamas ko nors panašaus sulaukti ir pats. Stengiasi subtiliai demonstruoti savo netobulumą, nes, gerai išmanydamas moterų psichiką, žino: yra mylimas būtent dėl silpnybių. Perdėtai pabrėžia, kad palaiko jus, suklydusią, ir yra atlaidus. Jis guodėjas, globėjas, kankinys. Be saiko užjausdamas jus dėl nuklydimų, tarsi skatina kartoti klaidas. Pribloškia gerumu, todėl kartais su juo sunkiau nei su chuliganu- juk negali kovoti su šauniu vaikinu, o jei ir mėginate, konfliktas neabejotinai baigiasi ne jūsų naudai.

Prancūzas gyvenimą priima kaip nuolatinį meilės turnyrą, begalinę laimėjimų ir pralaimėjimų virtinę. Leiskitės sugundoma. Taip paskatinsite partnerio didvyriškumą ir poetiškumą. Kiti vyrai vertina jį pagal visuomeninį vaidmenį, tačiau vitalinės savybės gali dominti vien moterį: jis žavus, gundantis, švelnus, žiaurus tik susidūręs su jumis! Jei pripažinsite šias savybes, tikrai tapsite jam reikalinga. Prancūzo kredo: „Lengvai gyvenk, lengvai numirki”. Jis skina rožės pumpurus nelaukdamas, kol gėlė pražys, geria iš sklidinos taurės, kvėpuoja gyvenimu visa krūtine. Jis- pilnakraujis, turi nuoširdumo pradus, kurie leidžia pasitikėti jausmais. Meilės vedama klajokite su juo nemąstydama, akimirka gali bet kada baigtis. Sutikęs kitą moterį, staiga nebesupranta, ką gi galėjo veikti, kol jos nemylėjo! Matyt, iki tol buvęs nejautrus… Itin tinkamas nesantuokiniams ryšiams. Per 40 % prancūzų yra dalyvavę orgijose, 30 % pasikeičia partneriais.

Daugiausia lytinių partnerių per gyvenimą irgi turi prancūzas- 16,7. Mylisi vidutiniškai 10 kartų per mėnesį ir atsiskleidžia kaip nepranokstamas sekso virtuozas.

Japonas

Jis paradoksalus. Būdamas protingas ir išsilavinęs, pats sau paspendžia spąstus, neįsivaizduodamas tikrovės ir per menkai pažindamas moterį. Bijo sąžiningai pažvelgti į save, retai būna atviras, nesmagiai jaučiasi, jei kas nors sužino apie jo tikruosius jausmus. Veikdamas kartu su dominuojančia moterimi pasiekia didelio meistriškumo visur, išskyrus seksą. Japonas perdeda savo jautrumą. Tvarkant meilės reikalus, ypač tada, kai reikia pademonstruoti vyriškumą, jam būdinga užmiršti, negirdėti, pasyviai tylėti. Tai įtarus konformistas, chameleonas. Mėgsta žaisti žaidimus: „Išduok mane”, „Mušk mane” arba „Žiūrėk, kaip aš stengiuosi”. Visa skirta partnerei sukompromituoti. Išprovokavęs moterį jį niekinti, iš paskutiniųjų įtikinės, kokia ši yra baisi jo asmens kankintoja. Išmokęs pagrindinės kankinimo technikos, gali užterorizuoti bet kurią, net ir labai atsparią tam, dailiosios lyties atstovę.

Sumanumas užmezgus meilės santykius labiausiai atsiskleidžia, kai ko nors prireikia. Pagrindinė japono frazė mylimai moteriai: „Jei mane mylėtum, tu…”

Kilus menkiems nesutarimams arba jausdamas santykių Įtampą stengiasi nusišalinti. Užsisklendžia, nutyla, nesirodo- tai įprastas japono būdas išlaikyti esamą padėtj, kad ir toliau galėtų savaip kontroliuoti partnerę. Toks tylus ginčas gali tęstis metų metus. Salų vyras, kurio akyse atsispindi vandens begalybė ir tolimi horizontai, dažnai nežiūri sau po kojomis, tad prasilenkdamas su kasdiene tikrove mažai naudingas ir namų ūkyje. „Nė vienas vedęs japonas dar nieko nenusprendė pirmiausia neišgirdęs savo žmonos nuomonės apie tai, – aiškina verslo konsultantė Sachiko. – Tačiau jei jos patarimai nepasiteisino, džiūgauja, jog moteris pasirodė kvailesnė. Tai sumanus lošėjas, kuris nuolat stengiasi paslėpti savo tuščią kortą”. Nors Japonijoje ištisi rajonai skirti meilės viešbučiams, japonai mylisi mažiausiai- tik 3 kartus per mėnesį. Lytiniuose santykiuose nedrąsūs, vangūs, laukia moters iniciatyvos, įtarūs naujovėms.