Motinystės instinktas- ar visos moterys jį turi?
Vienos moterys nori turėti vaikų, kitos- ne. Viskas labai paprasta? Ne visai. Norinčios turėti vaikų dažnai kankinasi neapsispręsdamos kada juos gimdyti. O tos, kur nenori, dažnai nerimauja, ar vieną dieną neims gailėtis dėl tokio savo sprendimo,- dieną, kai bus jau per vėlu.
Net tos moterys, kurios yra tvirtai įsitikinusios, kad motinystė- ne joms, priverstos atsižvelgti į aplinkinių nuomonę, jog toks požiūris nevisiškai normalus. Be to, miglotai suvokia, kad ir gamta turi būdą jas įveikti- kol kas snaudžiantis motinystės instinktas gali prasiveržti visa jėga.
“Kad ir kaip ten būtų, bet aš jo neturiu!- teigia 34 metų universiteto dėstytoja Lora. Šiandien ji rami dėl savo sprendimo niekad neturėti vaikų, bet prisipažįsta, kad ne visada taip jautėsi.- Kai aš buvau jaunesnė, žmonės žvelgdavo į mane su nepasitikėjimu išgirdę, jog niekad nenorėsiu turėti vaikų. Tada pareidavau namo ir verkdavau,- maniau, kad turbūt esu nenormali, nemoteriška moteris. O kai ištekėjau, daugelis mano draugių laikė savaime suprantamu dalyku, kad dabar tai jau tikrai turėsiu vaikų. Tai mane priblokšdavo. Ir dabar tokia nuomonė mane tiesiog erzina.”
Ne tik mūsų artimieji vis nepamiršta pareikšti savo nuomonės, girdi, kokia gi šeima be vaikų, bet ir šiuolaikinė visuomenė nors ir dedasi remianti pačios mpters apsisprendimą turėti ar neturėti vaikų, nuolat subtiliai, primena, koks šlovingas dalykas yra motinystė.
“Televizijos laidose motina visada spinduliuoja tokiu pasitkėjimu savimi, tokiu ramumu, tokiu… tobulumu,- sako 28 metų drabužių dizainerė Tina, pati nė nemananti turėti vaikų.- Kartais jaučiu, pasiduodanti tai įtaigai, ir turiu sau priminti, kad man rūpinimasis vaikais nesukeltų tokių jausmų. Aš būčiau vargšė.”
Reklama- ne vienintelė, kuri atkakliai perša mojuojančių rankyčių, apvalių vaikiškų užpakaliukų ir bedančių burnyčių krykštavimų žavesį. Įžymybės daro tą patį- Holivudo produkcija spinduliuoja pasididžiavimą motinyste.
Nemažai populiariausių aktorių ne tik gimdė pačios, bet dar priglaudė ir svetimus vaikus. Žurnalai marga Žvaigždžių su vaikais nuotraukomis ir filmukais.
bet grįžkime į paprastų mirtingųjų pasaulį. Su amžiumi visuomenės įtaiga žmogų veikia vis stipriau. Kai mes įkopiame į trečiąjį dešimtmetį, kiti mūsų bendraamžiai jau turi vaikų. O kai tas dešimtmetis baigiasi, mūsų pažįstamų vaikai jau būna ūgtelėję. Ir tai mus pradeda slėgti.
Psichoterapeutas Jill Curtis, tyręs šeimos raičios dėsningumus, teigia, kad anksčiau jaunas merginas gimdyti skatindavo jų šeimos nariai, o dabar tai vis dažniau daro jų draugės. “Šiais laikais šeimos gyvenimas darosi laisvesnis, nei buvo anksčiau. Daugeliui žmonių draugystė, bendravimas su draugais yra svarbiau už šeimą ir šeimos narių abipusę atsakomybę. Nenorime jaustis atskirti nuo draugų, bet esame linkę prieštarauti savo šeimų nuomonei.”
Curtis pabrėžia, kad šį poreikį neišsiskirti jaučia ir tie žmonės kurie laiko save nepriklausomais.
“Aš nė negalvočiau apie vaikus, jei ne tas faktas, kad pusė mano draugių, ko gero, nuolatos tik apie tai ir temąsto, — sako Krista, 28 metų restorano vadybininkė.- Žinau, kad tai ne priežastis gimdyti, ypač kad visai nejaučiu poreikio būti motina. Tiesą sakant, lai mane labiausia ir jaudina: jeigu visos mano draugės jaučia būtinybę gimdyti, tai kodėl aš nieko panašaus nejaučiu? Gal esu nenormali?”
Jeigu Krista to paklaustų socialinės psichologijos specialistės Rose Krogan, ši atsakytų: “Visai ne”. Britų atvirojo universiteto mokslininkė dr. Krogan sako: “Iš moterų laukiama, kad jos jaustųsi esančios būsimos motinos. Visuomenė, gydytojai ir pirmiausia pačios moterys laiko tai savaime suprantamu dalyku. Todėl toms, kurios šito nejaučia, gali būti labai sunku”.
Krogan pabrėžia, kad tos moterys, kurios nekantravo pagimdyti kūdikį, tai padariusios gali net prarasti motinystės instinktą. Paėmusios naujagimį į rankas, jos patiria didelį smūgį, jeigu iš karto nepajunta motinystės džiaugsmo. ” Joms atrodo, kad tai nenormalu, o tai verčia suabejoti savo pasirinkimu bei padidina ir taip didelį sukrėtimą, kurį gimdydama patiria kiekviena moteris.
Atlikusi išsamius pirmą kartą gimdančių moterų tyrimus, Krogan pastebėjo, kad visos jos turėjo romantiškų svajonių apie tai, kas jų laukia. „Visos- sako Krogan,- tikėjosi, kad viskas bus kur kas lengviau, nei buvo iš tikrųjų” Jos nesuvokė, koks sunkus tai bus darbas- ir fiziškai ir emociškai ir psichologiškai. tačiau moterys, kurios nusprendė dar palaukti arba išvis neturėti vaikų, dažnai supranta, kaip pagimdžius kūdikį pasikeistų jų gyvenimas.
Pasakoja 26 metų bibliotekininkė Olivija: “Mano geriausia draugė maždaug prieš metus pagimdė kūdikį. Ji dievina savo vaikelį, beje, kaip ir aš. Bet jis visiškai pakeitė jos gyvenimą. Aš negalėčiau su tuo apsiprasti. Žinodama, kas manęs laukia, nutariau dar keletą metų negimdyti”. Jos draugas, kuriam dabar 25, pritarė tokiam sprendimui. Apie savo draugę Olivija dar priduria: “Ji žino, kad paskubėjo, nes nelabai sutarė su savo draugu. Bet ji buvo tokia perekšlė. Nieko nepaisydama padarė taip, kaip norėjo. Šiandien ji vieniša motina… Išvargusi, bet laiminga”.
Kodėl kai kurių moterų motinystės instinktas stipresnis?
„Vien tik biologijos nepakanka paaiškinti postūmį į motinystę arba jo nebuvimą,- sako psichologė, kelių vaikų motina Julia Berryman.- Žmogaus biologinė sistema nėra atsieta nuo kitų veiksnių. Žmogų ne mažiau veikia ir kultūra, ekonomika, visuomenės nuomonė. Mano tyrimai rodo, kad motinystės instinktas yra greičiau įgytas nei įgimtas”.
Moterys, kurios nusprendė dar palaukti arba išvis neturėti vaikų, dažnai supranta, kaip pagimdžius kūdikį pasikeistų jų gyvenimas
Aštuntajame dešimtmetyje populiarus moterų sąjūdžio šūkis buvo: “Biologija nėra likimas . Kita vertus, nors moterys dabar gali laisvai nusipirkti veiksmingų kontraceptinių priemonių ir pačios lemti, kada gimdyti ir ar išvis turėti vaikų, jų sprendimas labai priklauso nuo daugelio kitų dalykų.
Be šeimos, draugų ir visuomenės nuomonės, moterį veikia baimė tapti nevaisingai. Juk su metais mažėja ne tik moters vaisingumas- vis daugiau atrandama įrodymų, kad su amžiumi ir vyro spermoje katastrofiškai mažėja spermatozoidų.
Būtent dėl to smarkiai nerimauja 33 metų Miranda: “Aš neturiu stipraus motinystės instinkto, bet visados maniau, kad kada nors vis dėlto turėsiu vaikų. Dabar manęs nepalieka mintis, kad galiu praleisti paskutinę progą. Man nepatinka, kad turiu apsispręsti, apimta tokios paniškos būsenos: dabar arba niekada, tačiau jeigu iš tikrųjų taip? Kartais naktį prabundu, ir mane muša karštis nuo šių minčių”.
Žinoma, pasirinkimą savo ruožtu irgi lydi dilemos.
Nors dabar kaip niekada lengva neturėti kūdikio, taip pat lengva ir jį turėti- jei ne fiziškai, tai bent sociališkai (t, y. įsivaikinti). Vis daugėja vienišų motinų, nes daugelis moterų nebemano, kad nepakeičiama sąlyga turėti vaiką yra nuolatinė draugystė su vyru. Moterims nebereikia kankintis ir dėl to, ką pasirinkti- vaiką ar darbą, nes nebėra būtinybės dėl vaikų atsisakyti karjeros.
Tas faktas, kad mažėja kliūčių turėti vaiką, taip pat reiškia, kad mažėja ir priežasčių jo neturėti. Iš tiesų tik labai gerai viską pasvėrus galima apsispręsti neturėti vaikų. Net tos, kurios yra tvirtai įsitikinusios savo sprendimo teisumu, negali būti tikros, kad vieną dieną, nors ir pavėluotai, joms neteks kovoti su prabudusiu motinystės instinktu.
Daktaras Rodger’is, Anglijos Lyclzo universiteto profesorius, teigia, kad, tyrimų duomenimis, didžiausias hormonų kiekis moters organizme būna sulaukus maždaug trisdešimt penkerių metų. “Tai viršūnė, o vėliau hormonų ima mažėti, sako jis. Dešimt metų prieš prasidedant menopauzei ima keistis hipofizės (posmegeninės liaukos) gaminamo folikulino kiekis. Dėl to pagausėja dvigubų kiaušinėlių, ir todėl tokio amžiaus moterys dažniau gimdo dvynukus.”
Daktaras Rodger’is tikina, kad šie pakilimai sukelia moteriai norą gimdyti. “Net turinčios vaikų moterys, sulaukusios šio amžiaus, staiga gali užsigeisti dar vieno kūdikio. Šios fazės pabaiga ženklina moters reproduktyvaus gyvenimo pabaigą. Tai galima laikyti paskutiniu gamtos bandymu sugundyti moterį pastoti.”
Žinoma, nieko nuostabaus, kad gamta skatina mus turėti vaikų. Kitaip žmonės išnyktų. Tačiau yra daug moterų, kurios niekad nepatiria troškimo tapti motina, ir dabar, kai jos gali pasirinkti, turėti kūdikį ar ne, vis daugiau jų renkasi antrąjį variantą.
Apskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje viena iš penkių moterų renkasi gyvenimą be vaikų, o statistiniai pateikti tyrimų duomenys rodo, kad ir Amerikoje vyrauja panašios tendencijos. 1960 metais Amerikoje tik 48% 20- 24 metų moterų buvo bevaikės, o po trisdešimties metų jų skaičius išaugo iki 67%, o 2018 metais jau siekė 78.6 %. Bevaikių 40- 44 metų moterų 1975 metais buvo 9%, o 1993-aisiais- jau 16%, o 2018
Apskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje viena iš penkių moterų renkasi gyvenimą be vaikų, o statistiniai pateikti tyrimų duomenys rodo, kad ir Amerikoje vyrauja panašios tendencijos. 1960 metais Amerikoje tik 48% 20- 24 metų moterų buvo bevaikės, o po trisdešimties metų jų skaičius išaugo iki 67%, o 2018 metais jau siekė 78.6 %. Bevaikių 40- 44 metų moterų 1975 metais buvo 9%, o 1993-aisiais- jau 16%, o 2018
Apskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje viena iš penkių moterų renkasi gyvenimą be vaikų, o statistiniai pateikti tyrimų duomenys rodo, kad ir Amerikoje vyrauja panašios tendencijos. 1960 metais Amerikoje tik 48% 20- 24 metų moterų buvo bevaikės, o po trisdešimties metų jų skaičius išaugo iki 67%, o 2018 metais jau siekė 78.6 %. Bevaikių 40- 44 metų moterų 1975 metais buvo 9%, o 1993-aisiais- jau 16%, o 2018
Apskaičiuota, kad Didžiojoje Britanijoje viena iš penkių moterų renkasi gyvenimą be vaikų, o statistiniai pateikti tyrimų duomenys rodo, kad ir Amerikoje vyrauja panašios tendencijos. 1960 metais Amerikoje tik 48 % 20- 24 metų moterų buvo bevaikės, o po trisdešimties metų jų skaičius išaugo iki 67 %, o 2018 metais jau siekė 78.6 %. Bevaikių 40- 44 metų moterų 1975 metais buvo 9 %, o 1993-aisiais- jau 16 %, 2018 metais- 15 %.
Aštuntajame dešimtmetyje moterų sąjūdis iškėlė dar vieną svarbų šūkį: “Kiekvienas vaikas norimas vaikas”. O kiekvienas vaikas bus norimas tik tada, jei moteriai leisime laisvai apsispręsti, ar ji nori ar nenori turėti kūdikį, ir pritarsime jos sprendimui.
Ar tikrai nori kūdikio?
O gal tik manai, kad privalai jį turėti? Apsispręsti tau padės šie paprasti, nors ir ne visada pagrįsti argumentai ir kontr-argumentai.
Mano draugė turi mielą mažą mergaitę. Aš taip pat noriu tokios.
Tau nereikia kas rytą jos žadinti, kas naktį keltis prie jos- galbūt todėl tavo akyse ta mergytė tokia žavi. Nepamiršk, jeigu tai būtų tavo vaikas, tu būtum už ją atsakinga visą parą, savaitę po savaitės, metų metus.
Mano tėvai svajoja tapti seneliais.
Kad jie būtų seneliai, tau reikia būti mama. Jeigu tapsi mama tik dėl to, kad nori įtikti savo tėvams, turėsi bėdos. Tave gali imti kamuoti apmaudas ir depresija.
Bijau, kad vėliau gailėsiuosi, jeigu nepagimdysiu kūdikio dabar.
Dėl panašios priežasties žmonės skuba pirkti namus, nors nėra tam pasirengę, tuoktis neapgalvotai, rinktis darbą. Namus galima parduoti, su vyru išsiskirti, darbą pakeisti. O vaikai bus pririšti amžiams.
Visos mano draugės turi vaikų, aš jaučiuosi nepilnavertė- ne tokia kaip visos.
Pasisiūlyk savo draugėms pabūti su jų vaikais visą savaitgalį ir paskui nuspręsk, ar tikrai jautiesi nepilnavertė.
Mano tėvai manęs nemylėjo, bet mano vaikas mane mylės.
Ar tikrai žinai, ko nori? vaiko ar kitokių tėvų? Pasaulis pilnas nepilnaverčių žmonių, atėjusių į šį pasaulį tik tam, kad kompensuotų savo tėvų trūkumus. Ar tikrai nori, kad šis užburtas ratas niekada nesibaigtų?
Mano karjera atsidūrė aklavietėje. dabar pats laikas turėti kūdikį.
Kūdikis neišgelbės tavo karjeros, tai ne tas dalykas, kurio reikia griebtis, kai nežinai, kaip toliau gyventi.
Turėti vaikų- tai gyvenimo norma.
Taip, tai norma, bet taip pat norma- ir jų neturėti.
Noriu vaiko, nes noriu jį mylėti.
Ir maitinti antrą valandą nakties? ir žaisti su juo parke, kai kankina galvos skausmai?
Jeigu šie argumentai neatvėsins tavo ketinimų, galbūt išties esi pasirengusi turėti kūdikį, juo rūpintis, žaisti su juo ir jį mylėti. Bet jeigu mažumėlę abejoji, geriau kol kas palauk. Taip bus protingiausia.
