Jodo deficitas organizme

Ar iš tiesų mums pakanka jodo? Kiek apskritai jo reikia organizmui? Gal tikrai įmanoma prisikvėpuoti to gero prie jūros iki soties?

Kas yra jodas? Kodėl jis toks svarbus?

Jodas- tai mikroelementas. Jei organizme jo trūksta, pablogėja mūsų sveikata, sunegaluojame. Kodėl taip atsitinka? Mat be jodo neįmanoma pagrindinių skydliaukės hormonų (tiroksino ir trijodtironino) sintezė. Šie hormonai labai svarbūs organizmui, tikri visagaliai- reguliuoja medžiagų apykaitą, palaiko normalią visų gyvybinių funkcijų veiklą. Jei šių hormonų stokojama, susilpnėja skydliaukės veikla. Tokio sutrikimo pasekmės: išsausėja oda, lūžinėja nagai, slenka plaukai, pablogėja mąstymas, sutrinka mėnesinių ciklas, moterys tampa nevaisingos (jei nėštumo metu būsimajai motinai stinga jodo, gali gimti nesveikas kūdikis).
Kai minėtų skydliaukės hormonų yra per daug, irgi negaluojama: krenta svoris, pila gausus prakaitas, dreba rankos, išvirsta akys, sutrinka miegas. Žmogus darosi irzlus, pradeda konfliktuoti.

Kaip nustatyta, kad daugumai žmonių jodo trūksta?

Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Skydliaukės laboratorija 1993 m. pradėjo tirti, kodėl taip smarkiai padidėjo sergamumas skydliaukės ligomis. Iš pradžių buvo manyta, kad didžiausia kaltė tenka Černobylio atominės elektrinės avarijai. Mat virš Lietuvos praslinkęs radioaktyvaus jodo debesis (vieni rajonai buvo užteršti daugiau, kiti- mažiau) galėjo paskatinti skydliaukės ligas. Apibendrinus tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kad skydliaukės ligų protrūkio užkrėstuose rajonuose nebuvo.

Tačiau tyrimai atskleidė labai netikėtą dalyką. Pasirodo, kad kas ketvirto (!!!) Lietuvos gyventojo skydliaukė- pakitusi. Tada ir buvo prieita prie išvados: jei tiek daug žmonių šalyje turi skydliaukės patologiją, vadinasi, Lietuvos gyventojai patiria jodo deficitą.

Kodėl mums stinga jodo?

Taigi- kodėl? Juk gyvename prie Baltijos jūros! Deja, nors ir turime galimybių mėgautis jūros artumu ir jodo prisotintu pakrantės oru, to neužtenka. Vartojame nepakankamai maisto produktų, kuriuose gausu jodo. Be to, vyraujančiame Lietuvos dirvožemyje (velėniniame jauriniame) trūksta ne tik jodo, bet ir seleno, fluoro. Lietuvos mokslininkų tyrimo faktų neįmanoma nuneigti- jodo deficitas yra.

Devintojo dešimtmečio pradžioje (apie 1980 metus) daugelyje Europos šalių buvo pradėti specialūs tyrimai. Jų iniciatorė Tarptautinė jodo deficito sutrikimų kontrolės taryba (ICCIDD). Ji padėjo ir padeda valstybėms nustatyti jodo kiekį, jo trūkumo laipsnį šalyje, rekomenduoja pagal vienodus kriterijus įvertinti kiekvienos šalies situaciją, siūlo priemones, kaip reikėtų likviduoti šio mikroelemento stoką. Taigi nustatyta, kad jodo deficitą jaučia ir tie Europos regionai, kuriuose tradiciškai jo neturėtų būti. Tai kad kalnuotų vietovių (Šveicarijos, Italijos) gyventojams trūksta jodo- suprantama, nes ten, kur kalnai, visada maža jodo. Tačiau kaip su lygumų šalimis?..

Pasirodo, kad kaltas didelis cheminis užterštumas. Aplinka tokia nešvari, kad gamtoje esantis jodas stipriai paveikiamas- surišamas į netirpius junginius. O šių junginių žmogaus organizmas nepajėgia įsisavinti!

Ar Lietuvoje jodo deficitas labai didelis? Remiantis Endokrinologijos instituto ir Respublikinio mitybos centro tyrimų duomenimis, mūsų šalis yra lengvo jodo deficito zonoje. Tai reiškia, kad pagal tarptautinius reikalavimus labai didelių valstybinių priemonių jodo deficitui likviduoti nebūtina imtis. Tačiau visuomenei būtina aiškinti, kodėl privalu vartoti maisto produktus su jodu.

Kokių dar mikroelementų, be jodo, mums trūksta dažniausiai?

Šiandien vos ne kas antra jauna mergina pasiryžusi lipti ant podiumo, taigi be saiko stengiasi sulieknėti. Kartais nusibadauja iki tokio laipsnio, kad joms pradeda trūkti ir baltymų, ir riebalų, o kartu su jais ir riebaluose tirpstančių vitaminų (A, E, D) bei mikroelementų. Kas tada atsitinka? Sutrinka normali lytinių liaukų ir skydliaukės veikla, pradeda kisti kaulų struktūra. Pakenkiama visai neuroendokrininei sistemai.

Mikroelementų mums reikia labai mažais kiekiais. Jų biocheminė reikšmė milžiniška, nes daugelis mikroelementų- tai pagrindinė fermentu sudedamoji medžiaga. Selenas (reikėtų valgyti žuvies, jūros produktų, riešutų, brokolių. grūdų), geležis (jos yra Briuselio kopusiuose, liesoje mėsoje), varis (yra pupose, avokado vaisiuose, kepenyse, riešutuose, abrikosuose, bananuose, vištienoje), magnis (jo yra žaliose daržovėse, ryžiuose, sojoje)- tai elementai, kurie reguliuota ne tik skydliaukės veiklą, bet ir daugelį fiziologinių procesų. Taigi, be jodo, minėtų mikroelemenlų mūsų organizmui dažniausiai ir pristinga. Todėl maitintis reikta pilnavertiškai.

Kiek jodo kartu su maistu turėtume gauti?

Skydliaukės hormonų sintezė nesutriks, jei per dieną gausime:

Grupė	Amžius, m	Jodo kiekis (mikrogramai per parą)
Naujagimiai	0- 0,5	40
Vaikai	0,5- 1 1- 3 3- 6 6- 10	50 70 90 120
Paaugliai ir suaugusieji		150
Nėščios moterys Maitinančios motinos		175 200

Natūralaus jodo šaltinis- jūros kopūstai

Daugiau negu 95% jodo žmogus gauna su maistu. Daug jodo turi jūros gėrybės, tačiau dauguma maisto produktų bei gėrimų šio mikroelemento stokoja. Todėl kai kurie maisto produktai (pavyzdžiui, druska, vanduo, duona…) gali būti specialiai papildyti jodu

Pirmiausiu pakalbėkime apie natūralius maisto produktus, kuriuose gausu jodo. Šio mikroelemento daugiausia turi jūros gėrybės: žuvys (jei valgysite gėlųjų vandenų žuvį, jodo gausite daug mažiau), dumbliai, moliuskai, krevetės. Ypač išsiskiriu laminarijos- jūros kopustai,

Jodo įeina į jūros kopusių organinių junginių sudėtį, todėl organizmas jį labai gerai įsisavina. Jūros kopūstuose, be jodo (100 g produkto gali būti iki 70 000 mikrogramų jodo), gausu ir kitų mikroelementų: chloro, kalio, natrio. magnio, sieros, silicio, fosforo, kalcio, geležies, vario, fluoro.

Japonijoje jūros kopūstų valgoma labai daug (netgi persivalgoma). Todėl jodo perdozuojama. Paradoksas- japonus skydliaukės ligos kamuoja taip pat kaip ir mus (perdozavus jodo, gali prasidėti skydliaukės uždegimas). Tačiau mums baimintis dėl jodo pertekliaus tikrai nereikėtų)- tiek, kiek mes vartojame, tikrai nepakenks.

Jodo kiekis kai kuriuose maisto produktuose

Maisto produktai (porcija- 100 g)	Jodo kiekis (mikrogramai)
Grūdiniai, miltiniai patiekalai Duona Pieno desertai Pienas Jūrų žuvis Gėlųjų vandenų žuvis Kiaušiniai Pupelės, riešutai Mėsa Paukštiena	87 27 70 56 832 30 27 17 16 15