Skrandžio skausmai- ką reikia žinoti?

Manai, kad dėl skrandžio skausmų kalta bloga mityba, stresas ar žalingi įpročiai? Iš dalies- taip. Tačiau kodėl skrandžio ligos kamuoja ir tuos, kurie sveikai maitinasi, gyvena ramiai ir tvarkingai?

Dar visai neseniai buvo manoma, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos atsiranda dėl padidėjusio skrandžio rūgščių kiekio. Bet gydytojai labai greitai (o ligoniai- dar greičiau) įsitikino, kad gydyti opalige sergančius pacientus skrandžio sulčių išsiskyrimą slopinančiais arba skrandžio sultis neutralizuojančiais vaistais nėra labai veiksminga: net 70% žmonių ligos priepuoliai vis kartodavosi.

Tik prieš keliasdešimt metų mokslininkai atskleidė tikrąjį ligos kaltininką- skrandyje gyvenančią bakteriją Helicobacter pylori. Ji randama daugiau nei 95% dvylikapirštės žarnos opalige ir apie 80% skrandžio opalige sergančių ligonių. Be to, paaiškėjo, kad daug sveikų žmonių yra Helicobacter pylori nešiotojai. Gydytojai tvirtina, kad kuo ilgiau ši bakterija išbūna skrandyje- o ja neretai užsikrečiama dar vaikystėje,- tuo didesnė opaligės rizika (per dešimt metų rizika padidėja dešimt kartų). Helicobacter pylori ne tik pažeidžia skrandžio gleivinės ląsteles, bet ir sutrikdo opas sukeliančios druskos rūgšties išsiskyrimo reguliaciją.

Kenksmingas perteklius

Druskos rūgšties skrandžio sultyse yra visada. Ji gaminama vidinę skrandžio sienelių pusę dengiančioje gleivinėje. Druskos rūgštis atlieka daug svarbių funkcijų: užmuša bakterijas, į skrandį patenkančias su maistu (bet ne Helicobacter pylori, mat ji prisitaikiusi prie rūgščios terpės), padeda virškinti baltymus ir riebalus.

Normaliomis sąlygomis druskos rūgštis nėra pavojinga- skrandžio sienelės nuo jos apsaugotos storu gleivinės sluoksniu. Bet jei skrandžio sultyse rūgšties per daug arba susilpnėja apsauginės gleivines savybės, rūgštis įveikia apsauginį barjerą, pažeidžia gleivinę, o tai gali sukelti opas.

Kaltos ne tik bakterijos

Nors daugelis esame Helico hacterpylori nešiotojai, opalige suserga tik kai kurie (apie 12% užsikrėtusių žmonių). Todėl gydytojai ir toliau mano, kad svarbūs ir iki šio atradimo žinoti dalykai.

• Genetinis polinkis. Kai kuriose šeimose opaligė kartojasi. Manoma, kad skrandžio rūgšties sekrecijos pajėgumas yra nulemtas genetiškai; tokiems žmonėms Helicobacter pylori dažniau sukelia opaligę.
• Kai kurie vaistai, ypač nuskausminamieji (ne steroidiniai priešuždegiminiai preparatai) bei vaistai nuo reumato. Nuolat vartojami, jie labiau nei kiti vaistai dirgina skrandžio gleivinę.
• Stresai. Jie sutrikdo centrinės nervų sistemos veiklą, kuri turi įtakos visiems organizmo procesams, taip pat ir virškinimui (skrandžio sienelėse yra daug vadinamųjų klajoklio nervo galūnėlių, kurios dėl patiriamo streso padidina druskos rūgšties išsiskyrimą).

Nedelsk kreiptis į gydytoją

Žinoma, ne kiekvienas skrandžio skausmas rodo, kad sergi opalige. Bet jei skausmai dažnokai kartojasi, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Daugeliu atvejų vien tik pagal skausmo apibūdinimą (kur skauda, kaip dažnai kartojasi) gydytojas gali pasakyti, ar tai skrandžio, ar dvylikapirštės žarnos opa. Tiesa, tiksliai diagnozei reikia ir papildomų tyrimų.

Dažniausiai atliekama:

• gastroskopija. Per stemplę į skrandį ir dvylikapirštę žarną įvedamas specialus zondas- endoskopas. Jis baigiasi miniatiūrine kamera, per kurią gydytojas apžiūri šių organų gleivinę. Pastebėjus skrandžio ar dvylikapirštės žarnos defektą, paimama audinio tyrimams (tada ieškoma ir Helicobacter pylori. Tai labai svarbu – nustačius bakteriją opa išgydoma lengviau ir greičiau);
• radiologinis tyrimas (rentgenas) atliekamas labai retai.

Opa, bet ne žaizda

Žodis „opa” paprastai asocijuojasi su kraujuojančia žaizda. Tačiau skrandžio ar dvylikapirštės opa visai nepanaši į žaizdą. Sergant opalige skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje atsiranda vienas ar keli gleivinės defektai. Jie gali būti įvairaus dydžio (nuo pipiro, vyšnios kauliuko iki graikinio riešuto dydžio). Nors pati skrandžio gleivinė nėra skausminga, kai opą veikia skrandžio rūgštis- skauda. Skausmo mechanizmas gana sudėtingas: jį sukelia ne tik pats opos dirginimas, bet ir skrandžio kraujotakos sutrikimai bei lygiųjų raumenų spazmai.

Opaligė– labai varginanti, o neretai- ir gyvybei pavojinga liga. Tačiau šiandien ji visiškai išgydoma. Beje, priešingai nei vis dar manoma, ne griežta dieta, o vaistais. Bet juos parinkti gali tik specialistas.

Kaip išvengti opaligės

Vienintelis būdas išvengti opaligės (jei yra genetinis polinkis) ar jos pasikartojimo- sunaikinti Helicobacter pylori. Taikant šiuolaikinius gydymo būdus opaligę gydyti dieta nebėra taip svarbu. Tačiau kartais, net ir sunaikinus Helicobacter py­lori, jaučiami dispepsijos simptomai, nors opaligė neatsinaujina. Tai vadinama neopine dispepsija. Tokiu atveju mityba labai svarbi.

Svarbiausi patarimai:

• valgyk reguliariai, geriau dažniau (4- 5 kartus per dieną), bet mažesnėmis porcijomis. Tada nespėsi per daug išalkti (alkis skatina išsiskirti medžiagas, kurios dirgina skrandžio gleivinę);
• nepiktnaudžiauk gazuotais gėrimais, alkoholiu, kava. Gerdama kavą ko nors suvalgyk: išsiskyrusi druskos rūgštis virškins maistą ir nedirgins skrandžio. Arba gerk kavą su pienu: jis šiek tiek apsaugo skrandžio gleivinę nuo žalingo druskos rūgšties poveikio;
• venk stresų ar bent išmok atsipalaiduoti po nervinės įtampos. Nepamiršk ir pailsėti, nes fizinio ar psichinio krūvio nualintas organizmas labai neatsparus stresams;
• nerūkyk.

Skrandžio opos požymiai:

• spaudimo ir pilnumo jausmas skrandyje vos tik pavalgius;
• skausmas duobutėje, atsirandantis 30- 60 min. po valgio;
• skausmą lydintis pykinimas, rėmens ėdimas, retais atvejais- vėmimas.

Dvylikapirštės žarnos opos požymiai:

• Skausmas duobutėje, rečiau tarp bambos ir dešinio, šonkaulių lanko;
• Įkyrus alkio skausmas naktį ir rytą, kuris praeina užvalgius;
• veriantis, aštrus skausmas praėjus 1- 2 val. po valgio.

Kaip maitintis, jei kamuoja opos

Tie, kuriuos kamuoja skran­džio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, turėtų valgyti dažnai, bet po nedaug. Kai liga paūmė­ja, reikėtų valgyti ne rečiau kaip kas dvi valandas. Tinka virti, troškinti, folijoje kepti pa­tiekalai. Maistas neturi būti nei per karštas, nei per šaltas (tie­siai iš šaldytuvo).

Kadangi skrandis išskiria per daug skrandžio sulčių, reikėtų rinktis neutralios reakcijos maistą – bulves, košes, jogurtą, vaisius.

Daugelį metų manyta, kad skrandžio skausmus geriausiai malšina pienas. Bet pasirodė, kad tai netiesa. Išgėrus pieno lyg ir palengvėja, bet trumpam. Maždaug po pusvalandžio piene esančios medžiagos sužadina dar didesnį druskos rūgšties išsiskyrimą.

Opaligės simptomus švelninantys produktai: bananai, baltagūžių kopūstų sultys, sviestas, žalioji arbata. Ligą paaštrinantys produktai: sultinys (ir jame išvirta sriuba), konservuoti ir marinuoti produktai, taukai, margarinas, kava, alus.

Opaligės gydymo būdai

Nustačius Helicobacter pylori, savaitei ar dviem skiriamas anti­biotikų kursas bei druskos rūgšties išsiskyrimą slopinantys vais­tai. Jei pavyksta sunaikinti Helicobacter pylori, liga retai pasi­kartoja (per metus- mažiau nei 5% pacientų).

Jei ligos priežastis- ne bakterija, gydymas trunka gerokai il­giau- 4- 12 savaičių. Skiriama druskos rūgšties sekreciją slopinančių vaisių, kuriuos reikia gerti 1 -2 karius per dieną. Jie greitai numalšina skausmą, užgydo opas. Juos vartojant ilgesnį laiką (mažesnėmis dozėmis), iš dalies apsisaugoma nuo ligos pasikartojimo.