Kodėl organizmui reikalingas magnis?
Kas trečias didmiesčio gyventojas patiria lėtinio nuovargio sindromą. Laviruojant ties nervinio protrūkio riba iš organizmo „išplaunamas” magnis, vadinamasis ramybės sargybinis, todėl aplinka dar labiau slegia, apnuogina nervus.
Paprastai tariant, kai trūksta magnio:
- apima silpnumas;
- blaškosi mintys;
- padidėja jautrumas orų sąlygomis;
- nepavyksta išsimiegoti;
- būna įsitempę raumenys, juos spazmuoja;
- slenka plaukai ir lūžinėja nagai;
Išvardijus tiek požymių galima neperdedant sakyti, kad žodis „magnis” įgyja tarsi magišką prasme. Tai vienas svarbiausių cheminių elementų, kurie daro tvarką mūsų organizme, valdo visas jo chemines reakcijas. Palyginti nesenai įrodyta, jog greitai pavargstančių žmonių kraujyje magnio esama kur kas mažiau nei tų, kurie kupini energijos. Net nedidelis magnio trūkumas smarkiai sutrikdo darbingumą. Priešingai nei kalcis, į kraują išskiriantis adrenaliną (streso, nerimo, baimės hormoną), magnis trukdo jam įsiskverbti į ląsteles.
Taigi labai svarbu organizme sukaupti pakankamai magnio. Jo šaltiniai gali būti: abrikosai, persikai, raudonieji kopūstai, riešutai, grūdiniai ir ankštiniai augalai, sėlenos, šviežias pienas, mėsa.
Šie produktai turi magnio druskų. Tačiau vien su maistu gaunamo magnio neužtenka, nes stresinės situacijos jį nepaliaujamai iššvaisto. Be to, paprasčiau pasisavinti magnį priverčia alkoholis, saldumynai, šlapinimasis. Stipri arbata ir kava taip pat neutralizuoja magnį, pašalina jį iš organizmo. Magnio netenkama gaminant maistą, nes jis gerai tirpsta vandenyje. Iš principo mūsų organizmas nuolat jaučia „ramybės elemento“ deficitą, o jį natūraliai įveikti sunku. Magnio reikia gauti vartojant efektyvius medikamentus:
- moteriai per dieną reikia 280 mg magnio;
- vyrui- 350 mg magnio;
Geriausia, kai vaistinis magnio preparatas būna su vitaminu B6– jis palengvina nervinius impulsus ir papildomai veikia nuo streso.
