Vitaminai reikalingi augančiam vaikui
Tinkamai subalansuota mityba, atitinkanti augančio organizmo fiziologinius poreikius, didina atsparumą nepalankiam aplinkos poveikiui. Ypač tai aktualu vaikams.
Nustatytos sveikos mitybos normos, apskaičiuotas vartotinas baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų kiekis. Tačiau ar šių normų laikomasi kasdieniame gyvenime, ar pratinami sveikai maitintis vaikai? Ar valgydami jie pakankamai gauna reikalingų medžiagų?
Būtina gauti reikiamą vitaminų kiekį
Mažai vartojant vaisių ir daržovių labiausiai organizmui trūksta vitaminų. Jau pats pavadinimas vitaminai (lot. vita – gyvenimas) rodo, kad tai yra nepakeičiamos ir būtinos žmogaus organizmui medžiagos. Valgant šviežių daržovių ir vaisių į organizmą patenka beveik visas juose esantis vitaminų kiekis, tačiau termiškai apdorojant šiuos maisto produktus diduma vitaminų suyra. Sumažėja ir mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Šių svarbių medžiagų sumažėja ilgai šviežias daržoves sandėliuojant. Pavasarį valgydami per žiemą rūsyje laikytas daržoves taip pat negausime reikiamo vitaminų ir mineralų kiekio. Taigi tenkindami organizmo poreikį, tarime bent jau žiemą ir pavasarį papildomai vartoti multivitaminų ir mineralų. Ypač vitaminų trūksta vaikams, dažnas jų nemėgsta daržovių ir vaisių, tad sunku mažuosius įtikinti suvalgyti reikiamą jų kiekį.
Kalcio kiekis lemia kaulų ir dantų tvirtumą
Kalcio jonai žmogaus organizme dalyvauja daugelyje biocheminių reakcijų. Šio mineralo yra fermentuose, jis dalyvauja perduodant nervinį impulsą, raumenų susitraukimo mechanizme, kraujo krešumo procese, skatina imuninės sistemos veiklą.
Jei ilgą laiką dėl įvairių priežasčių organizme trūksta kalcio, vaiko augimas gali sutrikti. Ypač kalcio reikia paauglystėje, lytinio brendimo metu, nes šiuo laikotarpiu kalcio poreikis padidėja 2-3 kartus, o kaulų masė – net 2,5 karto. Svarbu žinoti, kad bręstant pasiekta kaulų masė yra pagrindinis veiksnys, švelninantis osteoporozės riziką senatvėje.
Fiziologinis kaulų augimas baigiasi antrąjį gyvenimo dešimtmetį. Todėl iki dvidešimtojo gimtadienio būtina gauti pakankamai kalcio. Jo trūkumą gali liudyti padidėjęs vaikų aktyvumas, nervingumas ir dirglumas, depresija, nemiga, lūžinėjantys nagai, atsiradę odos pažeidimai (egzema), širdies ritmo pagreitėjimas, dantenų ir burnos ertmės skausmingumas, dantų trupėjimas, greitesnis dantų ėduonies plitimas, augimo sutrikimai.
Intensyviai mokantis, magnio reikia daugiau
Magnio jonai dalyvauja daugiau nei 300 gyvybiškai svarbių fermentų reakcijų reguliuojančių medžiagų apykaitą (energijos gamybos, gliukozės bei riebalų rūgščių apykaitos, amino- rūgščių aktyvinimo). Magnis padeda atpalaiduoti kraujagyslių sieneles, perduoti genetinę informaciją, nervinius impulsus, dalyvauja baltymų biosintezėje, leidžia organizmui prisitaikyti esant žemai temperatūrai, yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl šio mineralo trukumo gali atsirasti raumenų mėšlungis, padidėti dirglumas.
4-6 merų vaikams reikia 700 miligramų kalcio ir 200 miligramų magnio per parą, 7-10 metų vaikams – 700 miligramų kalcio ir 250 miligramų magnio, 11-14 metų – 800 miligramų kalcio ir 300-350 miligramų magnio.
Natūralus kalcio ir magnio šaltiniai – pienas, žuvys, ankštinės daržovės. Tačiau vaikai ne visada mėgsta šiuos maisto produktus, o augant organizmui, tvirtėjant kaulams ir dantims ypač svarbu su maistu gauti pakankamą kalcio ir magnio kiekį. Šis poreikis padidėja aktyviai sportuojant, nes su prakaitu pasišalina dalis kalcio ir magnio. Magnio poreikį didina stresas, kuri gali sukelti intensyvi protinė veikla – mokymasis, ruošimasis kontroliniams darbams ir taip toliau. Tai pat šių mineralų poreikis išauga valgant daug saldumynų. Valkams ir paaugliams patartina vartoti kalcį ir magnį kaip maisto papildą.