Emocinis smurtas: 5 žingsniai link vidinės laisvės
Emocinis smurtas palieka gilias žaizdas, bet kelias į vidinę laisvę ir ramybę yra įmanomas. Šie žingsniai padės tau susigrąžinti save.

- Emocinis smurtas yra tyčinis nuvertinimas; gijimas reikalauja laiko ir sąmoningų pastangų.
- Svarbu paleisti kaltinimus, siekti supratimo ir atleisti – tai dovana pirmiausia sau.
- Susigrąžink asmeninę galią, mokykis pasitikėti savimi ir nustatyti sveikas ribas santykiuose.
- Sąmoningas nuoskaudų sprendimas ir konfliktų vengimas padeda išsaugoti vidinę ramybę ir laimę.
Emocinis smurtas – klastingas ir sielą žalojantis reiškinys. Tai tarsi nematoma jėga, kai vienas žmogus tyčia menkina kitą, norėdamas pasijusti didesnis ir galingesnis. Jo siunčiamos nuodingos žinutės – tai melas, kuris trukdo tau pamatyti ir suprasti, kokia nuostabi esi iš tiesų. Galbūt ausyse vis dar skamba „tu nieko nesugebi padaryti gerai”? Dėl šios skaudžios frazės gali sau kelti neįmanomus reikalavimus ir gijimo kelyje. Bet žinok, mieloji: gijimas nėra egzaminas, kurį privalai išlaikyti aukščiausiu balu, nei lenktynės su viena vienintele finišo linija. Emocinės žaizdos, lygiai kaip ir fizinės, gyja pamažu, su laiku ir švelnumu. Turėdama tai širdyje, kviečiu tave žengti penkis svarbius žingsnius vidinės stiprybės link.
Paleisk kaltę: supratimas vietoj nuoskaudų
Kai pagaliau suvoki, jog patyrei emocinį smurtą, širdį suspaudžia skausmas. O kai skauda, natūralu, kad imame ieškoti priežasčių, dairytis kaltų. Dažniausiai emociškai mus skriaudžia žmonės, kurie galbūt linkėjo gero, bet pasielgė netinkamai; stengėsi per mažai; arba tiesiog nenorėjo ar nesugebėjo suprasti geriau. Kartais žalingas elgesys kartojasi, nes būtent tokį bendravimo modelį žmogus pažįsta iš savo patirties. Kitais atvejais taip nutinka, nes skriaudėjas yra tiesiog silpnas – viduje galbūt ir žino, kad turėtų elgtis kitaip, bet neturi tam jėgų, drąsos ar vidinės motyvacijos. Būdama šalia tokio žmogaus, iš visos širdies trokšti, kad jis įveiktų savo silpnybes ir dovanotų tau meilę, kurios esi verta. Bet jis to nepadaro, ir tai drasko širdį.
Kai skauda, norisi suprasti kodėl, kas nutiko ir kas už tai atsakingas. Dažnai, kai pavyksta nuslopinti norą kaltinti save, visas apmaudas ir kartėlis nukrypsta į skriaudėją. Išsiaiškinti priežastis ir atsakomybę už patirtą emocinį smurtą yra svarbu. Tačiau įstrigti kaltinimuose – tai tarsi stovėti vietoje. Kaltinimai nieko neišsprendžia, jie palieka tave su kartėlio ir tuštumos jausmu.
Vietoj to, kad ieškotum kaltų, raginu tave pabandyti suprasti. Jei tavo skriaudėjas elgėsi pagal iškreiptus šeimos modelius, gali pabandyti įžvelgti jo sąmoningumo stoką. Jei jis buvo nuolat pavargęs, prislėgtas, įsitempęs, išsiblaškęs ar piktas, galbūt pavyks įžvelgti jo vidinį silpnumą. Supratus priežastis, tarsi nusimeti kaltės naštą nuo savo pečių, neįklimpdama į nuodingą savigraužos liūną. Kaltinimai tik dar labiau kursto pykčio, kartėlio ir nuoskaudų laužą, kuriame dažniausiai degi tik tu pati. O supratimas gali tapti tavo apsauginiu įžvalgos skydu.
Atleidimo galia: dovana sau pačiai
Emocinis smurtautojas siekia palaužti tavo dvasią, kad taptum nuolankesnė ir lengviau valdoma. Kai ši kontrolė įsitvirtina, jos gniaužtus atlaisvinti būna be galo sunku.
Labai dažnai galvojame, kad atleidimas – tai dovana tam, kuris mus įskaudino. Tačiau, mieloji, atleidimas pirmiausia yra neįkainojama dovana tau pačiai. Tarusi „atleidžiu“, tu ne tik pripažįsti patirtą skriaudą, bet ir tarsi atveri duris sau – susigrąžini jėgą ir kontrolę į savo rankas, savo dalį santykių.
Kai negali atleisti, lieki tarsi prirakinta prie to skausmo, prie tų žalingų prisiminimų. Leidi jiems nuodyti tavo dienas. Pažįstu moterų, kurios dešimtmečius nešiojosi pyktį ir kartėlį dėl praeities nuoskaudų. O tuo metu tas, kuris įskaudino, dažnai jau seniai gyvena savo gyvenimą, nė neprisimindamas. Įstrigusi lieki tik tu.

Atleisti nereiškia pamiršti visko, kas buvo. Atleidimas rodo tavo vidinį pasiryžimą sukurti erdvę naujai, šviesesnei pradžiai.
Susigrąžink savo jėgą: tu gali ir turi teisę!
Emocinis smurtas – tai klastinga taktika, bandanti tave įtikinti žodžiais, veiksmais ir idėjomis, kad esi bejėgė ir neturi jokių teisių. Tai didžiausias melas! Tu turi ir teises, ir vidinę jėgą. Tu turi teisę nebūti žeminama ar skaudinama. Tu turi galią pasakyti tvirtą „ne“, jei kas nors grasina tave įžeisti. Tu turi teisę kurti savo gyvenimą, laisvą nuo toksiškų santykių. Tu turi galią atleisti tiems, kas tave įskaudino, ir taip išsilaisvinti.
Jei patyrei emocinį smurtą, gali dvejoti savo gebėjimu priimti teisingus sprendimus. Susigrąžinti savo vidinę jėgą – tai iš naujo mokytis mylėti ir pasitikėti savimi. Tačiau tai nėra vien gebėjimas sakyti „taip“ dalykams, kurių iš tiesų trokšti. Tai ir drąsa pasakyti „ne“ tam, ko iš tavęs tikisi kiti, net jei jų norai iš pirmo žvilgsnio atrodo geri.
Daugelis emocinių skriaudėjų bandys įsprausti tave į kraštutinumų pasaulį, kur jų nuomonė yra „tobula“, o tavo – „niekam tikusi“. Tačiau gyvenime dauguma sprendimų nėra tik juodi ar balti; jie slypi spalvingoje paletėje tarp šių kraštutinumų. Nepakliūk į šiuos spąstus. Galų gale, tik tu esi atsakinga už savo pasirinkimus ir veiksmus.
Konfliktų pinklės: kaip apsaugoti savo ramybę?
Būti santykiuose su žmogumi, kuris linkęs į emocinį smurtą, reiškia nuolatinę, nors kartais ir nematomą, kovą. Šios kovos neišvengiamai veda į konfliktus. Sunkiausiais atvejais, vienintelis būdas ištrūkti iš konfliktų rato gali būti visiškas santykių nutraukimas. Emociškai smurtaujantys žmonės veikia toksiškai; jie nuodija santykius savo poreikiu kontroliuoti, negatyvumu ir nepagarba. Sumažinus kontaktą, sumažėja ir jų nuodingas poveikis tau.
Dažnai skaudžiausi ir įtempčiausi santykiai klostosi šeimoje – tarp tėvų ir vaikų, brolių ir seserų. Ką daryti, kai susitikimai neišvengiami per šeimos šventes, gimtadienius ar kitas progas? Siūlau pasitelkti „emocinį skydą“ – patikimą žmogų, kuris supranta tavo situaciją ir sutinka būti šalia, palaikyti ar net įsiterpti esant reikalui. Kiti būdai apsisaugoti nuo galimų konfliktų – palaikyti ryšį per atstumą (skambučiai, atvirukai) arba susitikti neutralioje, viešoje vietoje. Sąmoningai vengdama konfliktų tu ne pasiduodi, o protingai valdai situaciją ir saugai savo brangias ribas. Taip gali išreikšti meilę ar pagarbą kitam žmogui, neaukodama savo vidinės ramybės.
Išmok priimti ir paleisti: sveikas požiūris į nuoskaudas
Kai susiduri su nauja skriauda ar nemalonia situacija, stenkis ją vertinti čia ir dabar, neperkeldama praeities šešėlių. Šiandieninis nemalonus kolegos žodis nėra visų tavo praeities nuoskaudų patvirtinimas. Tas žmogus galbūt nieko nežino apie tavo išgyvenimus ir tikrai nesistengia tyčia pabloginti tavo savijautos. Galbūt jis tiesiog turėjo sunkią dieną? O gal nerimauja dėl dalykų, kurie su tavimi visiškai nesusiję? Mokykis atskirti tai, kas vyksta dabar, nuo to, kas buvo kadaise.
- Venk priešiškų reakcijų. Jei kas nors tave įskaudino žodžiu ar veiksmu, ramiai paaiškink, kaip pasijautei. Priešiškumas ne tik įsuka konfliktą dar stipriau, bet ir gali išmušti pagrindą iš po kojų, trukdydamas išlaikyti savitvardą.
- Paleisk poreikį visada būti teisia. Tavo ir kito žmogaus požiūris į tą pačią situaciją gali skirtis. Kai nuomonės išsiskiria, kartais geriausias rezultatas – tiesiog sutikti, kad nesutariate, ir judėti toliau.
- Prisiimk atsakomybę už save. Tu esi savo minčių ir veiksmų šeimininkė. Atsispirk pagundai kaltinti kitus, kad jie tave „privertė“ vienaip ar kitaip pasielgti. Susigrąžinti savo jėgą reiškia ir suprasti, kad turi galią priimti savarankiškus sprendimus, net jei kartais jie būna klaidingi.
- Mokykis atsakyti apgalvotai, o ne pulti reaguoti automatiškai. Emocinis smurtas galėjo išderinti tavo vidinį „kompasą“, padaryti reakcijas pernelyg aštrias. Jei jauti, kad kyla automatinė reakcija – sustok, giliai įkvėpk. Pagalvok prieš veikdama – tai sąmoningo ir brandaus atsako esmė.
- Stenkis tiesti tiltus, o ne juos deginti. Net jei jautiesi įskaudinta ar nusivylusi kito žmogaus žodžiais ar veiksmais, visada gali atsakyti bent jau mandagiai. Būk atvira galimybei, kad galbūt ne taip supratai, ir pasistenk išsiaiškinti tikruosius kito žmogaus ketinimus.
- Atskirk taikinį nuo šaltinio. Kartais žmonės, apimti pykčio, jį lieja ant visų aplinkinių. Tu gali tapti to pykčio taikiniu, bet tai nereiškia, kad tu esi jo priežastis. Būk budri ir nepriimk svetimos, tau nepriklausančios kaltės.
- Brėžk savo ribas. Tu turi šventą teisę nustatyti asmenines ribas ir aiškiai pasakyti, koks elgesys tau yra nepriimtinas. Ir turi teisę tikėtis, kad kiti tų ribų paisys.
- Saugok savo laimę. Jei kas nors tave įskaudino, tai nereiškia, kad turi atiduoti savo vidinę šviesą ir džiaugsmą. Jei skriauda buvo netyčinė, priimk tai kaip priminimą, kad visi klystame, taip pat ir tu. Jei tyčinė – apribok bendravimą su tuo žmogumi ateityje. Bet kuriuo atveju, nesinešiok nuoskaudų širdyje.
Mylėk save tokią, kokia esi, atrask džiaugsmą savyje, gyvenk taikoje su savo vidumi, ugdyk kantrybę ir dovanok sau neįkainojamą savitvardos dovaną. Kai išmoksi taip elgtis su savimi, pradėsi atpažinti šias savybes ir kituose. Ir tuomet galėsi dovanoti kitiems tas pačias dovanas, kurias dovanoji sau.