Draugystė: Kas ją stiprina, o kas griauna?

Kaipgi be draugų!?

Kažkas išmintingas yra pasakęs, kad gal ir įmanoma išgyventi be meilės, tačiau be draugystės – ne. Turėti draugą ar draugę – ne tik malonu. Tiesiog gyvybiškai būtina žinoti, kad turi kuo pasitikėti, kam atsiverti, kas palaikys sunkią valandą. Vargu ar atsirastų žmogus, nenorintis turėti artimo, ištikimo draugo, su kuriuo smagu ir rimtus darbus dirbti, ir pramogauti. O ar žinai, kokia draugė esi tu ir kas gali pakenkti net tvirčiausiai bičiulystei?

Kas yra tikra draugystė?

Draugystės ryšys užsimezga per atvirumą. Daug lemia, kaip pavyksta atsiverti kitam (vadinasi, dažnai ir kitokiam!) žmogui, kiek sugebama pripažinti ir priimti kitokį skonį, temperamentą, būdo savybes. Trumpiau tariant, ar leidžiama žmogui būti pačiu savimi.

Tikra draugystė remiasi trimis pagrindinėmis, bet griežtomis sąlygomis:

1. Pasitikėjimas: Žinojimas, kad gali draugu pasikliauti, kad jis neišduos paslapčių.
2. Atsidavimas: Buvimas šalia ne tik džiaugsme, bet ir varge, nuoširdi parama.
3. Nesavanaudiškumas: Džiaugsmas dėl draugo sėkmės, pagalba nelaukiant atlygio.

Svarbu pabrėžti, kad šios sąlygos galioja abiem pusėms! Jei iš draugo tikiesi nuoširdžios paramos, prireikus ir pati turi skubėti ištiesti pagalbos ranką.

Kas griauna draugystę? Dažniausios problemos

Nuoširdi draugystė – didelė vertybė. Deja, ją išsaugoti sunku, ypač jei atsiranda tam tikrų griaunančių veiksnių.

1. Pranašumo jausmas ir konkurencija

• Situacija: Milda ir Jūratė draugauja nuo pirmos klasės. „Mokslas man visada sekėsi geriau nei Jūratei,“ – prisimena Milda. – „Viską padarydavau greičiau, lengviau ir pažymius gaudavau geresnius. Stojamuosius egzaminus irgi išlaikiau geriau. Su manimi draugauti norėjo įdomesni vaikinai. Vargšelei ir dabar sunkiai einasi. Ji pavydi man mielo darbo.“
• Psichologo komentaras: Nieko blogo, jei draugės mato ir suvokia savo skirtingumą. Tačiau kai tas skirtingumas tampa priežastimi didžiuotis ir menkinti kitą, draugystei iškyla pavojus. Pradėję varžytis, kuris geresnis, net artimiausi draugai gali tapti priešais. Užuot nuolat pabrėžus draugės nesėkmes, vertėtų sąmoningai ieškoti bei rasti pasigėrėjimo vertų jos savybių ir pasiekimų.

2. Savininkiškumas

• Situacija: Rasa pusę dienos bando prisiskambinti draugei. „Kur ji prapuolė? Kodėl neįspėjo? Juk vakar prakalbėjome kelias valandas?“ Rasa pyksta, jaučiasi apgauta. „Ar geriausios draugės neturi kartu leisti laisvalaikio? Tai kur ji bastosi?“ Autoatsakiklyje Rasa palieka žinutę apie planus rytdienai ir primygtinai reikalauja paskambinti.
• Psichologo komentaras: Atrodo, Rasa draugystę įsivaizduoja kaip itin trumpą, bet tvirtą pavadėlį: „Turiu tik ją. Ir ji privalo turėti tik mane!“ Todėl geriausiai jaučiasi, kai draugė yra šalia. Kai tik ji dingsta iš akių, Rasa praranda pasitikėjimą savimi, pasijunta vieniša. Ji pavyduliauja, nes nori „turėti“ draugę tik sau. Deja, nepalikdama nė trupučio laisvės, ji rizikuoja prarasti bičiulę. Draugystė yra laisvas pasirinkimas, o ne prievolė. Rasai derėtų plėsti savo pažinčių ratą – tuomet geriausiai draugei liks mažiau „priežiūros“ ir daugiau erdvės. Ir pati Rasa galbūt įsitikins, kad gyvenimas per daug margas, kad suktųsi tik apie vieną žmogų.

3. Pavydas

• Situacija: Aušra turi mielą kolegę, kuriai dažnai pavydi – tai skaistesnės odos, tai vešlesnių plaukų, tai dailesnių kojų… Kai išsiruošia kur nors dviese, Aušra negali atsikratyti minties, kad bičiulė atrodo patraukliau, tačiau sukandusi dantis vaidina gerai nusiteikusią. Nors abi baigė tuos pačius mokslus ir dirba panašų darbą, Aušra įsitikinusi: kad ir ką darytų, kolegė ją vis tiek nustelbs.
• Psichologo komentaras: Pavydą gimdo menkas savęs vertinimas ir nepasitikėjimas savimi. Kuo daugiau kompleksų, tuo stipresnis noras lygintis su kitais ir „pasislėpti“ net nuo geriausio draugo. Tačiau ir „pasislėpusią“ kamuoja nerimas, kad kita pasirodys šaunesnė. Nepasitikėdama savimi, negalėsi pasitikėti ir kitais. Gal Aušra pamėgintų liautis nuolat lyginti save su kolege? Vertėtų mažiau „kibti“ prie savo išvaizdos, o jei jau negali atsitraukti nuo veidrodžio, paieškoti savyje to, už ką galėtų save pagirti. „Susidraugavus“ su savimi, lieka mažiau priežasčių pavydėti kitiems.

4. Perdėtas „teisingumas“ ir kritika

• Situacija: „Nesu kandi,“ – mąsto Rasita, – „bet kas, jei ne draugė, turi pasakyti tiesą? Juolab – nemalonią. Nieko baisaus ir nepasakiau – tik kad prieš gimdymą Vaida buvo „kauliukas“, o dabar – lyg balionas. Jai pačiai geriau žinoti teisybę, nes dabar, atrodo, vienintelė nemato, kaip sustorėjo. Arba ta jos suknelė! Man ji tikrai bjauri. Ar turėjau apsimesti susižavėjusi? Neketinu meluoti. Ypač draugams!“
• Psichologo komentaras: Sąžiningumas tarp draugų labai svarbus. Tačiau jis neturi žeisti. O Rasita, kritikuodama draugės išvaizdą, ją skaudina. Vargu ar tos geliančios užuominos padės Vaidai „atgauti formą“. Šiurkščią kritiką žmogus linkęs griežtai atmesti arba apsimesti, kad jos negirdėjo. Žinoma, niekas nesako, kad Rasita privalo meluoti. Tiesiog tą pačią tiesą galima pasakyti švelniau, taktiškiau, neužgaunant draugės jausmų. O kartais apskritai verta savo kritišką nuomonę pasilaikyti sau, ypač jei jos niekas neklausia.

5. Tolerancijos stoka

• Situacija: Ieva bendrauja su Kristina ne pirmus metus, tačiau iki šiol neįstengia jos suprasti. Nežino, kas Kristinai šovė į galvą ištekėti už Mariaus? Juk nei išvaizdus, nei turtingas! Neatsistebi Ieva ir Kristinos įsikibimu į tą patį darbą – tiek metų toje pačioje vietoje! Ne kartą mėgino įtikinti Kristiną, kad sekretorės darbas jai per prastas. Be to, ir šukuoseną seniai metas keisti: ta „uodega“ – kažkoks nesusipratimas!
• Psichologo komentaras: Tolerancija ir abipusis supratimas – būtina tikros draugystės sąlyga. Būti tolerantiškai – vadinasi, priimti draugės kitoniškumą: kitokią išvaizdą, skonį, įpročius, sprendimus. Ieva, atrodo, šito nesugeba ir pamažu „kerta šaką“, ant kurios laikosi jųdviejų draugystė. Lyg yla iš maišo išlenda ir Ievos polinkis pamokslauti bei reguliuoti kitų gyvenimą. Kristina anksčiau ar vėliau pradės maištauti ir priešintis. Jeigu Ieva brangina šią draugystę, pirmiausia turėtų išmokti „praryti“ savo pamokymus ir leisti draugei gyventi savo gyvenimą.

Nekeisk draugo – priimk jį

Nuolat degame noru šiek tiek „patobulinti“ artimiausius žmones, įsivaizduodami, kad darome tai jų labui. Deja, niekas nemėgsta būti nuolat „šlifuojamas“, taisomas, reguliuojamas. Todėl anksčiau ar vėliau mielas žmogus pradeda šiauštis. Likimo ironija! Juk būtent savo skirtybėmis dažniausiai ir esame vieni kitiems įdomūs bei patrauklūs. Tik būdami skirtingi galime vienas kitą papildyti, pamokyti, praturtinti. Tad verčiau meskime tą katorgišką darbą „gerinti“ bičiulius ir pamėginkime sutarti su jais tokiais, kokie jie yra, pripažindami jų dorybes bei ydas. Prisiminkime, kad ir patys nenorėtume būti „perdaryti“ pagal kažkieno skonį.

Testas: Ar tau gresia vienatvė?

Perskaityk teiginius ir prie kiekvieno parašyk vieną iš keturių įvertinimų: niekada, kartais, dažnai, visada.

1. Sunerimstu, susierzinu kiekvieną kartą, kai kalbina koks nors nepažįstamas.
2. Nesiryžtu artimiau susidraugauti su bendradarbiais.
3. Užsiplieskiu raudoniu, jeigu mane pagiria kitiems girdint.
4. Eidama į pobūvį labai jaudinuosi, jeigu žinau, kad ten bus nepažįstamų žmonių.
5. Man sunku tiesiai žvelgti į akis žmogui, su kuriuo ką tik susipažinau.
6. Jei kas nors paklausia mano nuomonės, iš anksto žinau, kad pasakysiu nesąmonę.
7. Kremtuosi dėl savo aprangos.
8. Iš tolo stebiu žmones, kurie atvirai glėbesčiuojasi ir bučiuojasi.
9. Stengiuosi išsisukti nuo kvietimų pašokti.
10. Tik įžengusi į namus, skubu įjungti televizorių, nes negaliu pakęsti tylos.

Rezultatų skaičiavimas: Susumuokite atsakymų balus: „niekada“ – 8 balai, „kartais“ – 6 balai, „dažnai“ – 4 balai, „visada“ – 2 balai.

Rezultatų interpretacija:

• Daugiau nei 48 balai: Tikėtina, kad turi daugybę bičiulių ir mielų pažįstamų, taip pat ištikimų draugų. Skaudžią vienatvę pajunti itin retai. Saugok senas pažintis ir nevenk naujų.
• Nuo 32 iki 48 balų: Turi artimų draugų, bet ne labai daug. Galbūt vertėtų apie tai pamąstyti? Turėtum šiek tiek palankiau save vertinti, labiau pasitikėti. Susidūrusi su sunkumais, užuot variusi save į kampą („Nenoriu! Negaliu! Nesugebu!“), tark sau: „Pamėginsiu, gal pavyks“.
• Mažiau nei 32 balai: Ko gero, kartais jautiesi vieniša ir nelaiminga. Begalinis drovumas gali trukdyti susirasti draugų. Deja, jei ir toliau lauksi, kol su tavimi susidraugaus kiti, niekas nepasikeis. Pati stenkis užmegzti naujų pažinčių. Įveikti nedrąsą yra kur kas paprasčiau nei atrodo – pradėk nuo mažų žingsnelių.

Tikra draugystė – neįkainojama dovana, tačiau ją reikia puoselėti ir saugoti. Būkime atidūs ne tik draugams, bet ir sau, mokykimės priimti kitokį požiūrį, atleisti ir pasitikėti.