Dažniausiai užduodami klausimai apie žvynelinę (psoriazę)

 Kiek dažna psoriazė?

Apie 3% Vakarų Europos gyventojų serga psoriaze. Ji retesnė tarp rytiečių ir kilusiųjų iš Vakarų Afrikos, reta tarp Amerikos žemyno tenykščių gyventojų.

 Kokia yra psoriazės atsiradimo priežastis?

Panašu, kad psoriazė gali pasireikšti tik tam tikros genetinės konstitucijos žmonėms. Apskritai, labiau tikėtina, kad psoriazė, pasireiškianti ankstyvame gyvenimo tarpsnyje, labiau susijusi su šios ligos istorija šeimoje nei vėlyva, pasireiškianti 50 ar 60 gyvenimo metais. Psoriazė nėra klaida viename gene – jų nustatyta keletas, galbūt iki 15. Taip pat jos priežastis nėra tik genetinės anomalijos. Tai geriausiai iliustruoja identiškų dvynių stebėjimai, kuomet vienas dvynys serga šia liga, o kitam dvyniui liga pasireiškia tik 70%, o ne 100% atvejų, kaip būtų tikėtina, jei ligos priežastis būtų tik genetinė.

Stipriausias ryšys yra su HLA-Cw6, nors jis pats nėra „psoriazės genas”. Kiti, taip pat svarbūs genai, nesusiję su HLA, lemia prouždegiminių citokinų sintezę. Tikėtina, kad šis nevisiškas aiškumas, kokie genai yra įtraukti, o kokie ne, ateityje padės išsiaiškinti skirtingus šios ligos raiškos būdus.

 Jei šeimos istorijoje būta ligos, kokia yra rizika vaikams?

 Jei vienas iš tėvų serga psoriaze, yra apytiksliai 10% tikimybė, kad vaikui išsivystys ši būklė. Ji padidėja iki 50%, jei ja serga abu tėvai.

 Kokie yra psoriazės proveržio veiksniai?

 Kartais psoriazė gali pasireikšti dėl vieno ar keleto iš čia nurodytų veiksnių:

• Odos sužeidimas, pvz., žaizda — atsitiktinė ar chirurginė.
• Infekcija, ypač gerklėje, sukelta A grupės Streptococcuspyogenes.
• Vaistai, pvz., litis ir kai kurie antimaliariniai (chlorokvinas).
• Alkoholis ir cigarečių rūkymas.
• Emociniai išgyvenimai.
• Saulės šviesa kartais gali sukelti arba pabloginti psoriazę.
• ŽIV infekcija.

 Kokie pokyčiai vyksta odoje psoriazės metu?

 Gydytojui ir pacientui, kuriam psoriazė yra ką tik atsiradusi, gali būti sudėtinga susitaikyti su tuo, kad keletas gana skirtingai atrodančių pažaidų, yra to paties proceso dalis.

 Psoriazė yra uždegiminis sutrikimas — visada yra paraudimas. Dažnai jis aiškiai išreikštas ir gerai apibrėžtas, t. y. yra aiškus skirtumas tarp psoriazės pažeistos ir aplinkinės normalios odos. Nors psoriazė gali prasidėti kaip mažas iškilimas-papulė, ji dažnai išsiplečia suformuodama didesnes iškilusias plokšteles. Jos padengtos sidabriškais žvynais, nebent oda liečiasi su oda (pvz., kūno raukšlėse, kur dėl uždarumo oda yra apsaugota nuo išdžiūvimo ir pleiskanojimo). Dažnas ir įvairaus stiprumo niežulys (psoriazės terminas reiškia „būklė, kai niežti”), kuris gali kisti nuo minimalaus iki nepakeliamo.

 Histologinis psoriazinės odos tyrimas parodo epidermio sustorėjimą, daugiausia dėl epidermio keterų išsitempimo žemyn. Ląstelės raginiame sluoksnyje išsaugo branduolius (šis reiškinys vadinamas parakeratoze), todėl jos vis dar gyvos ir yra maitinamos išsiplėtusių ir vingiuotų kapiliarų, kurie yra matomi tikrosios odos speneliuose. Šie pokyčiai yra uždegimo, kurį sukelia odoje susikaupusios tam tikros baltosios kraujo ląstelės, rezultatas. Prie jų priklauso T-limfocitai, daugiausia aptinkami dermoje, ir polimorfonukleariniai neutroniniai leukocitai, iš kurių sankaupų susidaro pustudės ir kurie histologiškai atrodo kaip mikroabscesai. Tikėtina, kad T-limfocitai, infiltruojantys į viršutinę dermos dalį, yra anksčiausias pokytis, nes būtent jie gamina įvairias medžiagas (citokinus ir kitus uždegimo mediatorius), sukeliančias visus kitus pokyčius. Nesubrendusios epidermio ląstelės yra svarbus šaltinis kitų molekulių, kurios palaiko procesą.

 Ar psoriazės raiška skirtinga?

 Stebėtina, kad psoriazė skirtingiems žmonėms gali pasireikšti taip skirtingai, skirtingose kūno vietose, o laikui bėgant skirtingai tame pačiame organizme. Pagrindinės raiškos formos yra tokios:

 1. Plokštelinė psoriazė

 Esant šiam dažnam tipui, pilnai išsivysčiusi pažaida yra raudona, iškili, aiškiai atsiribojusi nuo aplinkinės normalios odos ir pasidengusi balkšvomis pleiskanomis. Galimas niežulys. Plokštelės dažnai atsiranda ant arba šalia alkūnių, kelių ir apatinės nugaros dalies. Galvos plaukuotoje dalyje, kitoje dažnoje vietoje, plaukų buvimas sąlygoja itin didelio pleiskanų kiekio susikaupimą, dėl to psoriazė gali būti jaučiama kaip labai ryškus galvos odos paviršiaus nelygumas (kauburiuotumas). Tokio paviršiaus krapštymas išryškins akimi matomo pleiskanojimo dydį.

 2. Raukšlių psoriazė

 Kūno raukšlėse, tokiose kaip pažastys, kirkšnys, genitalinė sritis ir netoli išangės, psoriazė paprastai yra ne pleiskanojanti, bet raudona ir blizganti. Toks klinikinis vaizdas susidaro dėl to, kad psoriazės židinį dengia gretima oda, sauganti nuo išdžiūvimo. Tokiose vietose gali išsivystyti įtrūkimai.

 3. Lašelinė psoriazė

Būdinga „lietaus lašų” (iš lotynų k.), arba lašelinės, psoriazės pradžia- staiga atsiranda daugybė mažų raudonų žvynuotų pažaidų, dažnai plačiai išplitusių. Lašelinė psoriazė dažnai atsiranda vaikams ir paaugliams, paprastai po streptokokinio tonzilito ar infekcinio gerklės uždegimo. Šis raiškos variantas turi pagrįstą spontaninio pasveikimo per keletą savaičių ar mėnesių tikimybę.

 4. Delnai ir padai

Psoriazė, atsiradusi ant šių paviršių, dažnai turi labai storą išorinį sluoksnį, gali būti mažiau raudona, pastebimas bruožas -skeldėjimas. Ją gali būti sunku diagnozuoti, jeigu jos nėra kitose kūno vietose, nes pažaidos kraštai neturi aiškių ribų.

5. Plaukuota galvos dalis

 Liga dažnai apima ir ją, todėl, kaip ir kitose vietose, normalios odos fone pastebimos pleiskanojančios sritys. Pleiskanojimą galima aptikti iškiliose odos vietose, kurios akivaizdžios palpuojant. Plaukuotos galvos dalies krašto psoriazė yra dažna, o plaukų netekimas yra retai matomas.

Ar yra kitų neįprastų šios ligos raiškų?

Yra keletas retesnių raiškos formų, kurios mediciniškai gali būti vertinamos kaip kritinės situacijos.

Eritroderminepsoriazė: terminas „eritroderma” reiškia „raudona oda” ir yra vartojamas apibūdinti būklę, kai visa (ar beveik visa) oda tampa raudona ir tam tikru laipsniu pleiskanoja. Būna prarastas normalios temperatūros reguliavimas, drebulys ir karščiavimas, o kartais vidaus temperatūra gali tapti netgi nenormaliai žema. Šis nedažnas variantas galimas dėl daugelio priežasčių- pavyzdžiui, dirginančio gydymo, gydymo steroidais arba vaistų, kurie gali pabloginti psoriazę,- tokių kaip antimaliarinis chlorokvinas, nutraukimo. Tai gali būti mediciniškai kritinė situacija su didele širdies nepakankamumo rizika.

 Pustulinė psoriazė: pustulinė delnų ir padų psoriazė kartais atsiranda nesant jokios kitokios psoriazės. Raudonos odos fone pustulės yra žalios ar geltonos, tačiau kildamos į paviršių jos darosi rudos ir atsisluoksniuoja kaip pleiskanos. Nors jas sudaro pūliai, jos yra sterilios, nes tai — segmentuotų leukocitų sankaupos. Šio tipo psoriazę, dažnai skausmingą kaip žaizda, kai kurie dermatologai vadina palmoplantine pustulioze ir laiko kita liga nei psoriazė.

 Daug retesnė yra generalizuota pustulinė psoriazė. Kaip eritrodermine psoriazė, ji gali turėti priežastį (pvz., gydymo steroidais nutraukimas). Didelės skausmingos raudonos odos sritys padengiamos daugybe pustulių. Dažnas karščiavimas ir bendras silpnumas. Generalizuota pustulinė psoriazė yra rimta būklė, reikalaujanti gydymo stacionare.

 Ar psoriazė pažeidžia nagus?

 Nagų pokyčiai yra dažni ir ne visada pastebimi; kai kuriems pacientams jie gali būti vienintelė psoriazės raiška. Duobėtumas (siuvėjo antpirščio fenomenas) — daug smulkių įdubų nago paviršiuje — yra būdingas psoriazei. Taip pat dažnas nago atsiskyrimas nuo guolio, vadinamas onycholize; jį gali lydėti raudonai rudos nago guolio dėmės šalia tos vietos, kur nagas yra atsiskyręs (aliejaus lašo simptomas). Nagai taip pat gali būti sustorėję, trapūs, po jais gali būti raginių sankaupų, bet šie pokyčiai nustatomi ir esant kitoms būklėms (pvz., grybelinei infekcijai).

 Kas yra psoriazinė artropatija?

 Be psoriazės, kai kurie pacientai turi ir dar vieną problemą — esant psoriazei būdingą artrito formą; tai vadinamoji psoriazinė artropatija. Ši būklė, atrodo, yra daug dažnesnė nei anksčiau manyta, nes vienas radiografinis tyrimas parodė specifinius sąnarių pokyčius 50% psoriaze sergančių pacientų. Dauguma jų tuo metu buvo besimptomiai, taigi tikras paplitimas gali būti arti 15%.

 Ar su psoriaze susijusio artrito tipai skiriasi?

 Psoriazinė artropatija gali būti klasifikuojama į penkis skirtingus tipus, todėl atsakymas yra „taip”! Nors paminėti šiuos tipus nėra sunku, pacientams gali atsirasti požymių, kurie neatitinka klasifikacijos arba laikui bėgant keičiasi.

• Asimetrinis oligoartritas- vieno ar dviejų didžiųjų vienpusių sąnarių liga; taip pasireiškia apie 70% atvejų, bet kai kada ji progresuoja j simetrinį poliartritą.
• Simetrinis poliartritas- pažeidžia ir stambius, ir smulkius sąnarius. Šį pažeidimą, sudarantį apie 15% visų atvejų, gali būti sunku kliniškai atskirti nuo reumatoidinio artrito. 50% visų pacientų, kuriems yra ši forma, artritas nepaliaujamai progresuos.
• Distalinis interfalanginis artritas- nesunkiai atpažįstamas plaštakų ir pėdų sąnarių pažeidimo variantas, ypač esant nagų pokyčiams. Dažniausiai lengvas, lėtinis ir ne itin apribojantis judėjimą, jis sudaro 5-10% visų atvejų.
• Spondilitas ir entezopatija- panašus į ankilozinį spondilitą su sakroileitu ir uždegimu aplink stambių sausgyslių prisitvirtinimo vietas.
• Mutiliuojantis artritas- gąsdinantis terminas, žymintis sunkiausią psoriazinės artropatijos formą. Didelės deformacijos, išnirimai ir kaulo netektis dėl osteolizės gali nulemti didelį luošumą.

 Ar esant psoriazinei artropatijai psoriazinis odos bėrimas atsiranda tuo pačiu metu kaip ir artritas?

 Gali atsirasti, bet lygiai taip pat gali atsirasti ir prieš arba po artropatijos pasireiškimo. Daugumai žmonių (60%) bėrimas atsiranda prieš artropatiją, 15% – tuo pačiu metu, o 25% sąnarių problemos atsiranda pirmiausia. Yra verta paklausti apie ligos istoriją šeimoje, jei įtariate psoriazinę artropatiją be bėrimo, ir atidžiai apžiūrėti nagus kaip galinčius paremti psoriazės diagnozę.

 Ar sergamumas psoriazine artropatiją vienodas abiem lytims?

 Apskritai taip, bet yra keletas įdomių skirtumų: vyrams dažniau išsivysto distalinės interfalanginės ir stuburo problemos, o moterims yra labiau tikėtinos simetrinės poliartropatijos.

 Ar artropatijos raiška susijusi su psoriazės sunkumu?

 Tą sunku nustatyti, nes psoriazės sunkumas laikui bėgant gali kisti. Vis dėlto atrodo, kad tam tikras ryšys yra, nes bendras artropatijos paplitimas tarp psoriaze sergančių pacientų yra apie 15%, o jos pasireiškimas tarp sunkia psoriaze sergančių pacientų – apie 25%.

 Kokia yra diferencinė psoriazės diagnostika?

 Kartais į psoriazę gali būti panašios kitos odos ligos, bendrais bruožais apibūdintos lentelėje.

LENTELĖ. Psoriazės diferencinė diagnostika              

Būklė	Panašu į psoriazę	Nepanašu į psoriazę
Diskojdinė egzema	Raudonos žvynuotos niežtinčios dėmės	Ne tokios aiškios ribos. Paviršius dažnai pūslėtas ar šašuotas. Ne toks pat pasiskirstymas kūno odoje
Seborėjinė egzema	Apimta plaukuota galvos dalis, pažastys	Ne tokios aiškios ribos. Labiau išplitusi plaukuotoje galvos dalyje ir kirkšnių/ anogenitalinėje srityje
Grybelinė infekcija: Oda	Raudonos pleiskanotos dėmės	Pleiskanojimas ryškiausias pažeidimo kraštuose
Nagai	Onycholizė, trupančių nagų sustorėjimas	Nėra smulkių įdubimų ar aliejaus lašo simptomo
Rožinė dedervinė	Mažos raudonos pleiskanojančios dėmelės gali priminti lašelinę psoriazę	Didesnės pažaidos yra kiaušinio formos ir turi pleiskanų žiedelj kiekvienos atskiros pažaidos išorinės ribos viduje. Mažiau intensyvus raudonis.

 Ar yra kokių nors psoriazės diagnostiką palengvinančių tyrimų?

 Kartais naudingi šie tyrimai:

• Odos biopsija- atmesti būklę, kurios gydymas būtų visiškai skirtingas.
• Pasėlis, norint atmesti bakterinę infekciją.
• Odos nuograndų ar nagų nuokarpų tyrimas dėl grybelinės infekcijos.
• Pasėlis iš ryklės, jei įtariama, kad bakterinė ryklės infekcija galėjo sukelti lašelinę psoriazę.
• Bandymas gydyti vaistais, kurie tik pagerina psoriazės eigą,- naudingas tik jei odos būklė nuo to pagerėja.

 Kokie jos gydymo būdai?

 Daugumos pacientų psoriazė gali būti sėkmingai gydoma, bet turi būti pabrėžiama, kad nesvarbu, koks gydymas taikomas, tai- epizodų gydymas, o ne visiškas ligos išgydymas.

 Prieš griebiantis detalaus gydymo, būtina išsiaiškinti paciento susirūpinimo dėl ligos pobūdį. Tai gali būti baimė, kilusi dėl artimo žmogaus ar draugo elgesio psoriazės atžvilgiu, nerimas, kad psoriazė užkrečiama ar kaip nors susijus su vėžiu. Išsiaiškinkite, kaip psoriazė veikia paciento darbą, laisvalaikio veiklą (dauguma pacientų nustoja plaukioti baseine ir t.t.) ir santykius.

 Nėra vieno gydymo būdo, kuris būtų geriausias kiekvienam, todėl dažnai kombinuojami skirtingi gydymo būdai, siekiant gauti maksimalią naudą. Pasirinkimas priklauso nuo psoriazės tipo (plokštelinė, lašelinė, pustulinė, eritroderminė), vietos, išplitimo ir sukeltų problemų. Kartais pasirinkimas gali būti ribotas dėl medicininių aplinkybių.

 Vietiško gydymo būdai

Jie gali būti naudojami namuose ribotoms psoriazės sritims. Dermatologiniuose centruose taikytini tie gydymo būdai, kurie nerekomenduojami namuose ir kurie gali būti taikomi slaugos personalo. Emolientas, ypač minkštas baltas parafinas, gali pagerinti nesunkios psoriazės eigą, sumažindamas pleiskanojimą, o kartais ir kitus požymius. Tai tikriausiai vienintelis visiškai nepakankamai naudojamas psoriazės gydymo būdas. Jis gali žymiai pagerinti paciento savijautą, sumažindamas niežulį ir pleiskanojimą. Prie aktyvių psoriazės gydymo priemonių priklauso vietiniai steroidai, vitamino D analogai (kalcipotriolis, takalcitolis ir kalcitriolis), tazarotenas (vitamino A derivatas), anglies dervos preparatai ir ditranolis. Visi jie gali būti efektyvūs tuo, kad, geriausiu atveju, paskatins psoriazei būdingų pažaidų išnykimą, kartais net su ilgomis remisijomis prieš pasireiškiant kitam paūmėjimui. Visi jie, išskyrus vietinius steroidus, gali būti ir dirgikliai. Steroidus geriausia naudoti trumpai- dėl šalutinių reakcijų, tokių, kaip odos plonėjimas ir rizikos, susijusios su poreikiu stiprinti kortikosteroidus, norint išlaikyti pasiektą poveikį.

 Ultravioletinė spinduliuotė- šviesos terapija. Plačiai išplitusią psoriazę gali būti sudėtinga gydyti tepalais, nes kiekvienai procedūrai sugaištama daug laiko. Lašelinei psoriazei gydyti ir daugumai pacientų su plačiai išplitusia plokšteline psoriaze gali būti naudingas švitinimas ultravioletiniais spinduliais. Daugumos ligoninių dermatologijos skyriai siūlo siauro spektro UVB. Ilgesnės bangos UVA kombinacija su augalinės kilmės madžiaga psoralenu (PUVA) taip pat efektyvios.

 Sisteminiai gydymo būdai

 Keleto vaistų efektyvumas, kontroliuojant sunkiausius psoriazės variantus, pagrįstas. Kai kurie iš jų modifikuoja organizmo imuninę sistemą, sulėtina ląstelių dauginimąsi arba pasižymi abiem poveikiais. Prie tokių priklauso metotreksatas, ciklosporinas ir hidroksikarbamidas. Kiti vaistai, pavyzdžiui, acitretinas (vitamino A derivatas) ir fumarininės rūgšties esteriai, pasižymi kitokiais poveikiais.

 Neseniai pasirodė daug naujų biologiškai pagamintų vaistų nuo psoriazės. Jų poveikis labai specifinis, o šalutinių reakcijų tikimybė gali būti mažesnė. Kai kurių iš jų- etanercepto, infliksimabo, alefacepto ir efalizumabo- veiksmingumas buvo įrodytas JAV. Efalizumabas buvo įteisintas ir Jungtinėje Karalystėje

 Kaip ir vietiški gydymo būdai, pacientai taip pat skiriasi pagal tai, kuris sisteminis vaistas jiems geriausiai tinka. Jungtinėje Karalystėje visų sisteminių vaistų skyrimas yra dermatologo kompetencija, nors į šalutinių reakcijų kontrolę dažnai įtraukiamas ir bendrosios praktikos gydytojas.

 Gydymas ligoninėje

 Esant kai kuriems psoriazės variantams (pvz., eritrodermijai arba generalizuotai pustulinei psoriazei), ligoninė yra vertingas gydymo etipas.

 Kada žmonės turėtų būti siunčiami į ligoninę?

 Kaip ir egzemos atveju, NKMI parengė nurodymus dėl siuntimo pas specialistus, kuriuose pažymi, kad dauguma pacientų gali būti gydomi pirminės pagalbos įstaigoje. Pateikiamos priežastys, dėl kurių pacientai siunčiami pas specialistus, yra šios:

 ■ Jų psoriazė yra generalizuota pustulinė ar eritroderminė.

 ■ Jų psoriazė yra ūmiai nestabili.

 ■ Jų psoriazė yra plačiai išplitusi simptominė lašelinė, kuri pagerėtų nuo fototerapijos.

 ■ Būklė sukelia sunkias socialines ar psichologines problemas; siuntimą skatintų nustatyta nemiga, socialinė atskirtis ir pablogėjusi gyvenimo kokybė ar savivertė.

 ■ Bėrimas tiek išplitęs, kad prižiūrėti save ir gydytis pačiam praktiškai tampa neįmanoma.

 ■ Bėrimas yra jautrioje vietoje (tokioje kaip veidas, plaštakos, pėdos, genitalijos) ir simptomai ypač varginantys.

 ■ Bėrimas, dėl kurio darbe ar mokykloje nebūnama tiek laiko, kad gali sutrikti darbas ar mokslas.

 ■ Būklė reikalauja su psoriaze susijusios artropatijos įvertinimo ir gydymo.

 ■ Bėrimas nepaklūsta bendrosios praktikos gydymui. Nesėkmės vertinimą bene geriausia paremti subjektyviu paciento įvertinimu. Kartais nesėkmė ištinka tada, kai pacientai negali gydytis patys.

 ■ Jau yra arba vystosi požymiai, keliantis abejonių diagnozės tikslumu.

 Kas žinoma apie inozitolio naudojimą ličio poveikiui slopinti, jei pacientas negali nutraukti ličio vartojimo?

 Litis kartais yra vienintelis veiksmingas vaistas pacientams, kuriems yra dvipolis afektinis sutrikimas, bet šis vaistas dažnai pablogina psoriazę. Inozitolio stygius atsiranda ličio terapijos metu ir tuo galima paaiškinti kai kuriuos šalutinius vaistų poveikius. Vienu gerai kontroliuojamu dvigubai aklu lyginamuoju tyrimu su placebu nustatyta, kad, vartojantiems litį pacientams, duodant inozitolio papildų, psoriazės eiga pagerėjo.

 Ar saugus ultravioletinių spindulių gydymas?

 Ir UVB, ir PUVA švitinimo laikotarpiu gali sukelti nemalonius šalutinius reiškinius. PUVA per ilgą laiką gali sukelti ir odos vėžį, ir fotosenėjimą. Nepaisant to, abu gydymo būdai yra veiksmingi, ypač jei psoriazė yra išplitusi.

 Pagrindinis trumpalaikis šalutinis UVB poveikis yra nudegimas, panašus į saulės nudegimą. Mažiau tikėtina, kad jis pasireiks taikant modernesnius, siauro spektro UVB. Plataus spektro UVB buvo naudojami daugiau nei prieš 70 metų, ir daugelis tyrimų nenustatė didesnės odos vėžio rizikos, išskyrus vyrų genitalijų odos, naudojant dideles spinduliuotės dozes. Siauro spektro UVB nėra naudojami pakankamai ilgai, kad būtų galima nustatyti ilgalaikes jų pasekmes.

 PUVA, fotosensibilizuojančio vaisto psoraleno ir ilgesnių UVA bangų kombinacija buvo plačiai naudojami pastaruosius 30 metų. Kaip ir UVB, PUVA gali sukelti pokyčius, primenančius saulės nudegimą. Kitos šalutinės reakcijos, galimos gydymo metu,- odos patamsėjimas, niežėjimas ir (retai) skausmas. Vartojant geriamąjį psoraleną galimas pykinimas. Mūsų laikais PUVA taikoma kursais, o ne ištisai ar nepertraukiamai. Ilgalaikiai PUVA pavojai daugiausia kyla tiems, kurie lengvai nudega ir sunkiai įdega. Po daugelio gydymo kursų dažnai atsiranda tamsūs, netaisyklingos formos šlakai ir kartais truputis nedidelio laipsnio vadinamųjų odos senėjimo pokyčių- tokių pat, kokie atsiranda po daugelio metų deginimosi saulėje. Tokiu atveju odos vėžio, ypač ploksčialąstelinės karcinomos, rizika yra didesnė.

 Ar sisteminiams gydymo būdams reikia priežiūros?

 Visi psoriazės sisteminio gydymo būdai gali sukelti šalutinių poveikių, todėl periodinės priežiūros tikslas- atpažinti tokį sveikatos pokytį, kuris potencialiai gali kelti rimtą pavojų sveikatai.

 Priežiūra paprastai yra bendra veikla. Pacientas, kuriam yra psoriazė, turi būti budrus dėl simptomų, kurie gali reikšti, kad sisteminį gydymą būtina pakeisti ar netgi nutraukti. Bendrosios praktikos gydytojas turėtų prisidėti prie priežiūros rutiniškais kraujo tyrimais ir kraujo spaudimo periodiška kontrole, naudojant ciklosporiną; dermatologai atsakingi už kitus aspektus, tokius kaip kepenų biopsija ir specializuoti kraujo tyrimai (žiūrėti lentelę) ir už visą priežiūrą apskritai. Daugumą vaistų naudojančių pacientų intensyvesnė priežiūra taikytina gydymo pradžioje ir padidinus dozę.

 LENTELĖ. Dažni vaistų priežiūros tyrimai  

Vaistas	Laukiamas įvykis	Tyrimas
Metotreksatas	Kaulų čiulpų supresija Kepenų patologija	Pilnas kraujo tyrimas Rutininiai kepenų tyrimai Prokolageno peptidas* Kepenų biopsija*
Ciklosporinas	Hipertenzija Inkstų pažeidimas	Kraujo spaudimas Kreatininas, šlapalas, elektrolitai
Acitretinas	Riebalų metabolizmas Kepenų patologija	Cholesterolis, trigliceridai Rutininiai kepenų tyrimai
Hidroksikarbamidas	Kaulų čiulpų supresija	Pilnas kraujo tyrimas
* šie tyrimai atliekami su gydytojo dermatologo priežiūra

 Ar tikėtini nauji gydymo patobulinimai?

 Per keletą pastarųjų metų buvo įvertinti keli nauji biologiniai preparatai. Kiekvienas jų blokuoja tam tikrą dalį procesų, kurie prisideda prie psoriazės formavimosi. Šių preparatų veikimas specifiškesnis nei ligšiolinių sisteminių vaistų. Visi jie injekcijų pavidalu taikomi patiems sunkiausiems psoriazės spektro atvejams. Labiausiai ištirti efalizumabas, etanerceptas, infliksimabas ir alefaceptas. Efalizumabas ir etanerceptas yra prieinami psoriazei gydyti ir Jungtinėje Karalystėje; infliksimabu pastaruoju metu gydomas reumatoidinis atritas ir kai kurios kitos lėtinės uždegiminės ligos, įskaitant ir psoriazę, — šiais atvejais vaistas vartojamas ne pagal oficialias indikacijas.

 Šios naujos gydymo priemonės, atrodo, yra perspektyvios, kartais teigiamas jų poveikis išsilaiko geroką tarpsnį po injekcijų kurso. Nė vienas iš naujų preparatų neįrodė esantis labai veiksmingas daugiau nei maždaug dviem trečdaliams gydytų pacientų. Ar pasireikš vėlyvieji šalutiniai poveikiai, neatsiskleidę vartojant vaistus, paaiškės ateity. Visi šie vaistai labai brangūs.

 Ar yra koks nors psichologinis gydymas, galintis padėti?

 Psoriazė pacientą gali netik labai slėgti- jis gali patirti, kad stresinės gyvenimo situacijos dažnai ją dar labiau pablogina. Šiuo atveju gali padėti įsijautimas į jo padėtį, reikia leisti jam išsikalbėti apie odos pokyčius ir bendrą savijautą, bet pastaruoju metu ima aiškėti, kad ypač veiksmingi specifiškesni paramos būdai. Tyrimai, atlikti pacientų savitarpio pagalbos grupėse, parodė, kad 60% pacientų tiki, jog psoriazę provokuoja stresas, todėl turėtų būti atlikta daug daugiau tyrimų šia linkme.

 Panašu, kad viena iš psoriaze sergančių pacientų problemų yra stigmatizacija. Tai pasakytina ir apie daugelį kitų odos išvaizdą žalojančių ligų, bet, sergant psoriaze, ši problema, regis, yra daug didesnė ir gali tęstis netgi po sėkmingo odos pažaidų gydymo. Pacientų išgyvenama stigmatizacijos baimė riboja jų socialinį bendravimą ir sumažina jų galimybę sulaukti teigiamo atsako iš žmonių, kurie odos problemos nevertina neigiamai. Taip pat yra žinoma, kad psichologiniai veiksniai gali susilpninti atsaką į fizinį gydymo būdą, pvz., į PUVA, o tai gali paveikti kitų gydymo režimų laikymąsi. Net iki 40% tokių pacientų prisipažįsta tvirtai nesilaiką nurodymų dėl gydymo.

 Kognityvinio elgesio terapija yra psichologinis metodas, orientuotas į mąstymo procesą, todėl sergant psoriaze gali padėti:

 ■ Pakeisti netikslius ir nepadedančius įsitikinimus

 ■ Pakeisti neefektyvaus priešinimosi elgseną

 ■ Pakeisti negatyvios nuotaikos būsenas

 Neseniai atlikti tyrimai parodė patikimą ir ilgalaikį efektą, trunkantį 6 mėnesius tik po šešių gydymo seansų. Kol kas jis dar nėra plačiai taikomas, bet turėtų toks tapti, ypač todėl, kad jo vaidmuo, gydant depresiją, vis labiau pripažįstamas.

 Nerimo sumažėjimas ir geresnis atsakas į gydymą, sustiprintas gilesnio ligos išmanymo, atrodo, leidžia pacientams emociškai atitolti nuo savo odos problemų ir sustiprina jų motyvaciją gydytis. Pasiekę šį mąstymo lygmenį, jie išsiugdo gebėjimo kontroliuoti psoriazę pojūtį. Noras, kad šis kontrolės pojūtis atitiktų tikrovę, skatina klinicisto ir paciento diskusiją, kurios tikslas – užtikrinti, kad paciento lūkesčiai dėl gydymo ir gydymo pažanga sutaptų.

 Ar psoriazė susijusi su hormoniniais pokyčiais?

 Nėra aiškių šios sąsajos įrodymų, bet kai kurios moterys teigia jaučiančios ligos pokyčius mėnesinių metu. Daugelio nėščiųjų psoriazė taip pat kinta- paprastai pagerėja, bet kai kuriais atvejais gali pablogėti. Faktas tas, kad du pagrindiniai psoriazės pradžios pikai esti maždaug paauglystės ir menopauzės laikotarpiais, leidžia daryti prielaidą, kad hormoninis veiksnys gali turėti įtakos, tačiau jokie tyrimai niekada nedavė pagrindo įtarti, kad gydymas hormonais galėtų padėti.

 Ar turėčiau pirkti prietaisą švitinimuisi?

 Ne. Švitinimasis UV spinduliais gali paskatinti odos vėžio vystymąsi, todėl turi būti tinkamai kontroliuojamas, be to, būtina nuolat atidžiai skaičiuoti ir bendrąją kumuliacinę dozę. Jei pastebėjote, kad psoriazė nuo saulės palengvėja, jums reikėtų pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju dėl siuntimo gydytis UV spinduliais.

 Man buvo vienas lašelinės psoriazės epizodas. Ar man gali išsivystyti plokštelinė psoriazė?

 Lašelinė psoriazė gali apskritai būti pats pirmas ligos požymis, bet ji gali atsirasti ir tiems pacientams, kuriems psoriazė jau diagnozuota. Plokštelinės psoriazės išsivystymo tikimybė jums tikriausiai yra didesnė palyginti su tais, kuriems niekada nebuvo lašelinės psoriazės. Pasakyti apie tai ką nors tikslesnio sudėtinga.

 Ar man būtina gydyti visas psoriazės pažeistas sritis?

 Ne, tai jūsų oda ir jūsų liga. Kai kurių odos sričių negydymas neturi įtakos bendrai ligos eigai. Dauguma žmonių rūpinasi tik matomomis kūno dalimis, stengdamiesi kuo veiksmingiau gydyti veidą ir plaštakas, o tam, kad kitos sritys keltų kuo mažiau nepatogumų, naudoja tik drėkinamąjį kremą. Taigi bent jau drėkinamąjį kremą patartina naudoti visada, net jei nenorite aktyviai gydyti visų plokštelių.