Skirtingo amžiaus žmonių oda

 Nuo pat gimimo žmogaus oda keičiasi visą gyvenimą. Peržvelgsime keletą etapų, kuriems būdingos specifinės amžiaus savybės.

Naujagimio oda

 Naujagimių oda pasidengusi sluoksniu, panašiu į vaškinį sūrį- Vernix Caseosa, sudarytu iš riebalų, glikogeno, ekstraktyvių medžiagų, druskų, taip pat cholesterino, kvapiųjų ir lakiųjų rūgščių bei vitaminų. Pirmosiomis gyvenimo dienomis šis kūdikio odos sluoksnis išnyksta dėl aplinkos poveikio.

Kūdikio nosytės odoje dažnai būna gelsvai balti taškeliai- jie susiformuoja  dėl gimdoje išsiskiriančių riebalų sekreto. Jie irgi išnyksta per 1-2 savaites.

 Dėl pirmojo jų gyvenime sąlyčio su aplinka vystosi vadinamoji naujagimių eritema, arba fiziologinis odos kataras. Naujagimio odelė tampa hiperemizuota- ryškiai raudona, kartais netgi su mėlynu atspalviu. Po dviejų trijų dienų hiperemiją pakeičia pleiskanojimas, ypač ryškus ant delnų ir pėdučių. Štai toks savotiškas cheminis šveitimas.

 Vaiko oda

 Amžiaus nulemtas odos kitimo progresavimas tęsiasi. Oda darosi storesnė, jos apsauginės funkcijos palaipsniui tobulėja. Yra tik vaikų odai būdingų savybių:

 * Epidermis (išorinis sluoksnis)plonesnis, o ląstelės žymiai mažesnės. Lengviau vystosi sudirgimas.

 * Prakaito liaukos išsidėsčiusios 5 -7 kartus tankiau nei suaugusiųjų, o poodinio riebalinio sluoksnio audinys plonesnis. Dėl to mažesnė termoreguliacija, vaikai labiau linkę peršalti ar perkaisti.

 * Didesnis riebalinių liaukų kiekis lemia tai, kad vaikų oda dažniau priskiriama riebiam tipui nei sausam.

 * Melanino susidarymo lygis žymiai mažesnis nei suaugusiųjų, todėl mažyliai yra labai jautrūs ultravioletinių spindulių poveikiui.

 Merginos/ jaunuolio oda

 Šiame amžiuje galutinai formuojasi oda, ir nors amžiaus pokyčių kol kas nėra, kiti nemalonumai labiau matomi: oda nemaloniai blizga, poros užsikemša, tai būdinga ne tik paauglių vaikinų odai, bei ir merginų. Tokiu bodu pagrindinė jaunuolių ir merginų odos problema lytinio brendimo metu yra aknė (jaunatviški spuogai). Aknės gydymas kompleksiškas ir gana ilgas, bet menka paguoda gali būti tik tai, kad baigiantis hormonu persitvarkymo procesui spuoguotumas mažėja ir apie 35-30 metus visiškai išnyksta. Bet nereikia pamiršti, kad nepaisant to, kad tai laikinas kosmetinis defektas, jis gali rimtai paveikti nebrandžią jaunuolio psichiką, taip pat, jei susirgimas yra sunkus, gali palikti neištaisomus arba sunkiai koreguojamus grubius randus.

 Be to, nuo lytinio brendimo pradžios iki bandos veikiant moteriškiems lytiniams hormonams, vyksta procentinis skirtingų tipų keramidų santykio kitimas. Kadangi keramidai be kita ko atlieka svarbų vaidmenį formuojant odos barjerą, kontroliuojantį transepiderminį vandens netekimą (TEVN), šio barjero funkcionavimui esminį poveikį gali teikti hormonų fonas.

 Jaunos moters, virš 30 metų, oda

 Po neilgo moteriško išsiskleidimo periodo, kai jau išnykęs nemalonus spuoguotumas, atsiradęs sugebėjimas meistriškai makiažu paslėpti trūkumus ir atskleisti savo gražiausius bruožus- netikėtai pradeda rodytis pirmieji amžiaus požymiai. Tai dar ne senėjimas, bet jau vytimo pradžia. kokie gi pokyčiai vyksta po 30-ties?

 * Raginio epidermio sluoksnio dominavimas. Mažėja bazinių ląstelių dalijimosi greitis, plonėja bazinis sluoksnis, tuo metu kai raginis sluoksnis atvirkščiai- storėja. Šis procesas veda prie to, kad oda, ypač sausa, tampa panaši į pergamentą.

 * Kolageninių ir elastinių audinių degradavimas. Dermos lygyje storėja kalogeniniai ir elastiniai audiniai, jų išsidėstymas tampa chaotiškesnis, lėtėja jų regeneracijos procesas. Oda praranda elastingumą.

 * Mikrocirkuliacijos sutrikimai blogina veido odos spalvą. Laipsniškas  mikrocirkuliacijos sutrikimas blogina trofiką- maitinimą, kas savo ruožtu įjungia senėjimo procesų ratą. Be to, pablogėjusi kraujotaka blogina veido odos spalvą.

 * Raumenų distonija- raumenų tonuso sutrikimai, pirmiausia veido ir kaklo raumenų. Kaklo ir smakro srities raumenys susispaudžia, sudarydami gilias skersines ir išilgines raukšles. Skruostų srities raumenys, atvirkščiai, nukąra, tuo pačiu nusileidžia burnos kampučiai ir deformuojasi veido ovalas.

 Skiriami du senėjimo tipai: smulkių raukšlių ir deformuojantis.

Smulkių raukšlių tipui būdinga daug raukšlių visame veide, oda palaipsniui įgyja”keptos obuolio” išvaizdą, o veido ovalas gali būti pakankamai ryškus. Šis senėjimo tipas paprastai būdingas liesoms moterims, kurių oda sausa.

Deformuojantis tipas būdingas apkūnesnėms moterims. Čia raukšlių veide gali būti nedaug, bet veido kontūrai darosi neryškūs, skruostai nukąra žemyn, formuojasi vadinamieji „buldogo skruostai.

Senėjimas, deja, neišvengiamas procesas, lemtas genų. Todėl, pažvelgę į savo tėvus ir senelius galime nesunkai nuspėti, kokia linkme vyks su amžiumi susiję odos pokyčiai, kas gali padėti teisingai pasirinkti kasdienės ir intensyvios odos priežiūros po 30-ties metų koncepsiją ir strategiją.

Nereikia pamiršti, kad ne tik amžius kaltas dėl to, kad oda metai po metų sensta.

 Lytiniai skirtumai

 Įdomu išskirti grupę lyčių skirtumų- vyrų ir moterų odos struktūros ir savybių skirtumus. Lyginamasis kolageno tankumas, charakterizuojantis fibrilų „išsidėstymą” dermoje,bet kokio amžiaus moterų odoje žymiai mažesnis nei vyrų. Tai susiję su androgenų poveikiu, todėl vyrams pasisekė labiau- jie atrodo „jaunesni” nei jų bendraamžės moterys.

 Taip pat skirtingas poodinio riebalų sluoksnio storis, jo pasiskirstymo kūno dalyse struktūra (vadinamasis moteriškas ir vyriškas figūros tipas.

 Nepaisant paplitusios nuomonės, moterys jautresnės skausmui nei vyrai, tai priklauso nuo to, kad moterų oda žymiai plonesnė.

 Moteriški lytiniai hormonai- estrogenai- didina hialurono rūgšties kiekį dermoje veikdami estrogeninius receptorius ir didindami vandens kiekį. Tuo metu lyginamos  smulkios raukšlės. Dėl to vadinamųjų „hormoninių” kremų vartojimas sukelia indikuotą estradiolio hialurono rūgšties padidėjimą dermoje ir receptorių estrogenui kiekį odoje. Su amžiumi estrogeninių receptorių kiekis odoje mažėja, vyksta elastingųjų audinių degeneracija.

Fiziologinių odos pokyčių procesai, aprašyti aukščiau, greitėja. Stebimas involiucijos procesas- „atvirkštinio” vystymosi, amžiaus distrofijos. Mažėja epidermio storis, hipodermos, plaukų folikulų, prasideda smulkių riebalinių liaukų atrofija. Kolageniniai audiniai storėja, vyksta jungiamojo audinio distrofija; dalis audinių sulimpa arba išyra. Odoje mažėja mukopolisacharidų, kas sukelia odos dehidraciją.

Tačiau visi šie pokyčiai yra kiekybiniai, bet ne kokybiniai. Todėl, esant tinkamai kosmetologinei odos priežiūrai, moters virš keturiasdešimties išvaizda gali ir nelabai skirtis nuo jos dešimties metų senumo nuotraukų. Ypač jei pavyksta išsaugoti tą patį svorį, neleidžiant jam svyruoti daugiau kaip 15 procentų.

Išoriniai amžiaus požymiai tampa pastebimi pirmiausia tose zonose, kurios yra stimuliuojamos iškart kelių nepalankių faktorių.

Taip „žąsies pėdelės” atsiranda akių kampučiuose. tai susiję su tuo, kad oda aplink akis yra tris ar keturis kartus plonesnė nei kitose veido srityse, po ja minimalus hipodermos sluoksnis, šioje zonoje mažai riebalinių liaukų, kurios saugo odą nuo žalingų aplinkos faktorių, mažai elastinių ir kolageninių audinių. Ir dėl mimikos judesių oda aplinka akis nuolat mechaniškai deformuojama. Visa tai rodo, kad pirmieji „amžiaus” rūpesčiai prie veidrodžio kyla dėl odos aplink akis.

 Kitos „problemiškos” amžiaus sritys:

 * nosies lūpų raukšlė- palaipsniui ji gilėja ir ryškėja;

 * vokų oda- jos darosi per daug, oda sunkėja, ant vokų atsiranda klostės;

 * kaklo oda- atsiranda pirmosios raukšlės kakle, o esant viršsvoriu- dviguba pasmakrė.

 Be to daugeliui moterų atsiranda problemų, susijusių su hormonų veikla, pavyzdžiui, ant viršutinės lūpos ima augti plaukai.

 Vyresnių nei 50 metų moterų oda

 Odos senėjimo procesai užklumpa lyg lavina ir priklauso nuo bendros organizmo0 būklės. Patofiziniame lygmenyje odoje vyksta tokie pokyčiai:

 * odos plonėjimas;

 * poodinio riebalinio ląstelyno plonėjimas veido srityje, ant skruostų ir kaklo, tuo pat metu kitose kūno vietose jam storėjant;

 * dermoje mažėja mukopolisacharidų kiekis;

 * kolageno degeneracija;

 * mažėja odos aprūpinimas krauju;

 * keičiasi odos tipas, ji tampa sausa, kartais netgi „pergamentinė”;

 * žymiai lėtėja regeneraciniai procesai;

 * didėja pH- postūmis į ragėjimą;

 * mažėja barjerinės savybės.

 Vienu iš svarbiausių faktorių, sukeliančių šiuo gyvenimo periodu odos pokyčių, yra moters organizmo hormonų pertvarka- klimaksas.

 Estrogenas inhibuoja riebalinių liaukų sekretinį aktyvumą, didina hialurono rūgšties kiekį, kolageną padaro netirpų, dalyvauja reguliuojant melanogenezę. Estrogeno lygio kraujyje mažėjimas sukelia odos riebumo mažėjimą, ji darosi sausa ir plona kaip pergamentas, mažėja jos elastingumas, atsiranda senatvinės pigmentinės dėmelės.

 Žemiau pateikiamas išorinių pokyčių sąrašas- būdingiausi (dažnesni nei 10 %) penkiasdešimtmečių moterų odos pokyčiai( sąrašas sudarytas pagal dažnumą):

 * Ratilai po akimis.

 * Horizontalios raukšlės kaktoje.

 * Vertikalios raukšlės tarp antakių.

 * Raukšlės po akimis.

 * Viršutinio voko nusileidimas.

 * Plaukų ant viršutinės lūpos augimas.

 * Pabrinkę paakiai.

 * Ryškios gilios nosies, lūpų raukšlės.

 * „Žąsų pėdelės” akių kampučiuose.

 * Senatvinis „lentigo” (senatvinės strazdanos).

* Dviguba pasmakrė.

 * Padidėjęs plaukų augimas ant skruostų ir smakro.

 * Odos nukarimas, keičiantis veido ovalą.

 Visi išvardinti požymiai, išskyrus skruostų nukarimą, pastebimi jau iki penkiasdešimtmečio.

 Fizinis aktyvumas, taisyklinga mityba, apsauga nuo žalingų aplinkos faktorių padeda išlaikyti odą geros būklės. mažas sportinis aktyvumas, skurdus racionas arba persivalgymas, alkoholio vartojimas ir rūkymas, pomėgis įdegti, įprotis markstytis arba rodyti grimasas- visa tai neišvengiamai atsispindės odoje.