Soliariumai prieš saulės vonias: ar tai geras pasiruošimas?

Pirmieji pavasariniai saulės bučinukai kartais būna oi kokie skausmingi. Jų palytėtas veido vietas peršti, jos niežti, rausta, šerpetoja, lupasi… Soliariumų mėgėjai tada džiūgauja: „Nueikite į soliariumą – nereikės kasytis ir saulės keiksnoti“. Ar tikrai?

Pliusai soliariumų naudai

Soliariumų mėgėjai teisūs: jų oda nuo pavasarinės saulės nei lupasi, nei niežti, nei šerpetoja. Todėl, kad per žiemą neatpranta nuo saulės spindulių. Na, ne visai saulės, bet vis dėlto… Soliariumų lempų skleidžiami A tipo ultravioletiniai spinduliai, kurie įsiskverbia į odą ir verčia joje gamintis pigmentą melaniną, yra tokie pat kaip saulės. Ir nors saulė spinduliuoja daugybę kitų mus veikiančių spindulių – ne tik ultravioletinių (susidedančių iš A, B ir C tipo spindulių), bet ir infraraudonųjų, rentgeno, – įdegį sukelia tokie patys spinduliai, kaip ir soliariumų lempų.

Kartais sakoma, kad pavasario saulė „piktesnė“, t. y. aktyvesnė, intensyvesnė, todėl pavojingesnė. Ne visai taip. Iš tikrųjų tai mūsų oda per žiemą būna atpratusi nuo saulės ir kartais į pirmuosius jos grybštelėjimus sureaguoja skausmingai. Bet tik į pirmuosius. Pastebėjote – po keleto saulėtų pavasario savaičių jaučiamės puikiai. Ir mes, ir mūsų oda. Kad nereikėtų tomis savaitėmis kentėti, galima nueiti į soliariumą – tai išties neblogas būdas pasirengti šiltojo sezono saulės vonioms.

Dar vienas geras patarimas: jeigu pavasariop rengiatės važiuoti į Tunisą, Maroką ar kitą Pietų šalį, soliariume keletą kartų būtinai apsilankykite. Antraip oda ten gali nueiti pūslėmis arba be stiprių apsauginių kremų negalėsite žengti nė žingsnio.

Tik priminsime

Prieš einant į soliariumą, būtų geriausia pas gydytoją dermatologą išsiaiškinti savo odos tipą ir reakciją į UV spindulius. Nuo to priklausys, kiek laiko saugiai galėsite būti po lempomis. Skiriami keturi odos tipai:

ODOS TIPAS: Keltiškasis.

• PLAUKŲ, ODOS SPALVA: Plaukai šviesūs iki rausvumo, oda blyški, šlakuota. Šviesūs antakiai ir blakstienos.
• JAUTRUMAS UV SPINDULIAMS: Labai jautrūs, niekada neįdega, visada nudega (atsiranda pūslių, išbėrimų).
• KAITINIMOSI TRUKMĖ: Į soliariumus neverta eiti, nes oda vis tiek neparus. Saulėje be apsauginių kremų galima būti ne ilgiau kaip 5 min.

ODOS TIPAS: Šiaurės europiečių

• PLAUKŲ, ODOS SPALVA: Plaukai šviesūs, tamsiai geltoni arba kaštoniniai. Oda šviesi, kartais strazdanota
• JAUTRUMAS UV SPINDULIAMS: Jautrūs, mažai (raudonai) įdega, dažnai nudega
• KAITINIMOSI TRUKMĖ: Soliariume – iki 10 min. (pirmą kartą – 5 min.). Saulėje be apsaugos galima būti ne ilgiau kaip 10-15 min.

ODOS TIPAS: Pietų europiečių

• PLAUKŲ, ODOS SPALVA: Tamsūs plaukai, antakiai ir blakstienos. Oda šviesi, nestrazdanota
• JAUTRUMAS UV SPINDULIAMS: Mažai jautrūs, švelniai (rudai) įdega, nudega retai
• KAITINIMOSI TRUKMĖ: Soliariume (nelygu lempų stiprumas) galima būti iki 20 min., saulėje be apsaugos – iki 30 min.

ODOS TIPAS: Azijietiškasis

• PLAUKŲ, ODOS SPALVA: Juodi plaukai ir tamsi, be strazdanų oda. Labai tamsios (rudos arba juosvos) akys
• JAUTRUMAS UV SPINDULIAMS: Nejautrūs, įdega greitai ir stipriai, beveik niekada nenudega
• KAITINIMOSI TRUKMĖ: Tamsiaodžiai paprastai į soliariumus nevaikšto. Saulėje gali būti daugiau nei 45 min.

KAI KAS, KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI

• Kaitinantis, oda turi būti švari ir sausa, jos negalima tepti bioaktyviais kremais, losjonais, purkšti dezodorantais, šlakstyti kvepalais.
• Veidas turi būti be makiažo.
• Soliariume galima naudoti tik soliariumams skirtus, specialius kremus. Negalima teptis kremais, losjonais ir pieneliais, skirtais apsisaugoti nuo natūralių saulės spindulių.
• Deginantis, reikėtų užsidėti apsauginius akinius ir užsimerkti.
• Dermatologų rekomenduojamas deginimosi kursas – 10-12 seansų. Soliariume neturėtumėte lankytis dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Paskui reikėtų daryti 1,5-2 mėn. pertrauką. Iš viso per metus patariama gauti maždaug 30 soliariumo seansų.
• Soliariume galima būti tik vieną kartą per dieną. Pasikaitinus tą pačią dieną, nepatariama degintis saulėje.

Atsarga gėdos nedaro

Dažnai sakoma, kad kaitintis soliariume daugeliui žmonių saugiau nei saulėje, nes soliariumų lempos neskleidžia odai ypač žalingų C tipo ultravioletinių spindulių, dažniausiai sukeliančių odos vėžį. Tai tiesa. Tačiau gydytojai dermatologai įspėja, jog kai kuriuos negerus procesus gali išprovokuoti ir „nekaltieji“ A tipo spinduliai. Todėl, jei turite nerimą keliantį apgamą, jei giminėje yra sirgusių odos vėžiu – melanomomis, į soliariumus geriau nevaikščiokite. Juolab nesikaitinkite saulėje.

Ir soliariumai, ir saulės vonios sausina odą. Pastarosios – ypač, nes labai dažnai „perdozuojamos“. (Anot gydytojų, nė vienas odos nudegimas saulėje nepraeina be pėdsakų: pažeistoje vietoje ir po kelerių ar keliolikos metų gali prasidėti piktybiniai procesai.) Soliariumai saugesni bent jau tuo, kad juose neišbūsi ilgiau negu priklauso. O sausinama oda, žinia, vysta. Nė viena to nenorime. Todėl po kaitinimosi ją reikėtų patepti specialiais drėkinamaisiais kremais, išgerti stiklinę mineralinio vandens. Taip bent iš dalies atkursite drėgmės balansą.

Medžiagos, galinčios sukelti jautrumą UV spinduliams

Amerikiečių medicinos žurnalas „The Medical Letter“ yra paskelbęs ilgą sąrašą vaistų, cheminių ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurias vartojant, gali atsirasti jautrumas (fotosensibilizacija) UV spinduliams. Tada nepatariama lankytis soliariumuose, kaitintis saulėje, nes galimos neprognozuojamos alerginės reakcijos, kiti nemalonūs reiškiniai. Taigi nesideginkite, jeigu vartojate antibiotikus (pavyzdžiui, amoksicikliną, doksicikliną, tetracikliną), vaistus nuo uždegimų (pavyzdžiui, diklofenaką, indometaciną), antidepresantus, vaistus nuo alergijos (ranitidiną, cimetidiną, terfenadiną ir pan.), kraujo spaudimą mažinančius preparatus (kaptoprilį, nifedipiną ir pan.), geriamuosius kontraceptikus. Nepageidaujamas alergines reakcijas gali išprovokuoti ir ambra bei muskusas (įeinantys į kai kurių kvepalų sudėtį), apsauginių kremų bei kremų nuo spuogų sudedamosios dalys (pavyzdžiui, aminobenzoinė rūgštis) – štai kodėl einant į soliariumą ar paplūdimį patariama nesikvepinti, nesitepti bioaktyviais kremais.

Alergija saulei. O soliariumams?

Alergija saulei – retas, bet pasitaikantis reiškinys. Ji dažniausiai kyla pavasarį: pabuvus saulėkaitoje kūną nusėja raudonos dėmės su smulkiais spuogais, kartais net atsiranda pūslyčių, oda ima tinti. Tada nuo saulės reikia slėptis. Atėjus vasarai kūnas paprastai su saule apsipranta ir taip audringai nereaguoja. Nors kai kurie visą vasarą negali būti saulėje. Jeigu žmogus alergiškas saulei, jis greičiausiai bus alergiškas ir soliariumo spinduliams. Tokiems į juos geriau nevaikščioti, nebent su gydytojo žinia. Antraip odą galite labai sužaloti.