Smurtautojas šalia: kaip atpažinti ir išeiti?

Smurtas artimoje aplinkoje – tai ne visada akivaizdžios mėlynės ar fizinė agresija. Labai dažnai jis prasideda pamažu, nepastebimai, pasireiškia nuolatiniu psichologiniu spaudimu, kontrole, menkinimu, kritika, izoliacija nuo artimųjų. Žmogus, kuris sistemingai naudoja galią ir kontrolę tam, kad įskaudintų, įbaugintų, manipuliuotų ar dominuotų prieš kitą artimą žmogų (dažniausiai partnerį ar šeimos narį), yra vadinamas smurtautoju (angl. abuser).

Atpažinti tokį elgesį, ypač iš mylimo ar artimo žmogaus, gali būti labai sunku – aukos dažnai linkusios pateisinti smurtautoją, kaltinti save arba tiesiog nepripažinti problemos rimtumo. Ištrūkti iš tokio smurto rato – dar sunkiau. Kaip atpažinti pirmuosius pavojaus signalus ir kokie žingsniai gali padėti nutraukti toksiškus ir pavojingus santykius?

Kas yra smurtas artimoje aplinkoje? Atpažinkite ženklus

Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik fizinis skausmas. Jis gali pasireikšti įvairiomis, dažnai susipynusiomis formomis:

• Psichologinis (emocinis) smurtas: Tai bene dažniausia ir sunkiausiai įrodoma smurto forma. Ji apima nuolatinę kritiką, žeminimą, įžeidinėjimus, pravardžiavimą, šauksmus, tyčiojimąsi (ypač prie kitų žmonių), gąsdinimus, grasinimus (pakenkti jums, vaikams, gyvūnams, nusižudyti, jei jį paliksite), nuolatinį nepasitenkinimą jumis, jūsų veiksmais, išvaizda, ignoravimą (baudimą tyla), perdėtą pavydą, nuolatinę kontrolę (kur einate, su kuo bendraujate, ką rengiatės, ką valgote, kaip leidžiate laiką), bandymą jus izoliuoti nuo draugų, šeimos, darbo, manipuliavimą kaltės ar gėdos jausmais, gaslaitingą (angl. gaslighting) – jūsų jausmų, suvokimo, atminties neigimą ir kvestionavimą, siekiant priversti jus abejoti savo sveiku protu („tau tik pasirodė“, „aš to nesakiau“, „tu per jautriai reaguoji“).
• Fizinis smurtas: Bet koks fizinės jėgos panaudojimas: stumdymas, purtymas, smūgiavimas (ranka, kumščiu, daiktu), spardymas, tampymas už plaukų, kandžiojimas, draskymas, laužymas rankų, smaugimas, daiktų mėtymas į jus, ginklo naudojimas ar grasinimas juo panaudoti.
• Seksualinis smurtas: Bet koks nepageidaujamas, nekonseusualus seksualinis veiksmas ar prievarta (įskaitant ir santuokoje), vertimas lytiškai santykiauti, kai nenorite, vertimas žiūrėti pornografiją, seksualinis žeminimas, priekabiavimas.
• Ekonominis smurtas: Visiškas finansų kontroliavimas, draudimas dirbti, mokytis ar siekti karjeros, pinigų atiminėjimas ar išviliojimas, vertimas nuolat prašyti pinigų būtiniausioms reikmėms, atsiskaityti už kiekvieną išleistą centą, skolų darymas jūsų vardu be jūsų žinios ar sutikimo.

Dažnai smurtas pasireiškia cikliškai, pagal vadinamąjį smurto ratą:

1. Įtampos augimo fazė: Auga įtampa, dažnėja priekaištai, kritika, smurtautojas tampa irzlesnis, kontroliuojantis. Auka jaučiasi tarsi „vaikščiodama ant kiaušinių lukštų“, bijodama išprovokuoti protrūkį.
2. Smurto protrūkio fazė: Įvyksta ūmus psichologinio, fizinio ar kitokio smurto aktas.
3. „Medaus mėnesio“ (susitaikymo) fazė: Smurtautojas gailisi, atsiprašinėja, žada, kad tai daugiau niekada nepasikartos, kaltina išorinius veiksnius (stresą, alkoholį) ar net pačią auką („tu mane išprovokavai“). Jis gali būti labai dėmesingas, dovanoti dovanas, rodyti meilumą. Ši fazė suteikia aukai vilties ir apsunkina sprendimą išeiti.

Deja, šis ciklas nuolat kartojasi, o smurtas dažniausiai tik intensyvėja ir dažnėja. Tyrimai rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra skaudi Lietuvos realybė – 2019 m. apklausa parodė, kad net kas ketvirta moteris yra jį patyrusi.

Kodėl taip sunku išeiti iš smurtinių santykių?

Ištrūkti iš smurto rato gali būti be galo sunku dėl daugelio priežasčių:

• Baimė: Baimė dėl savo ir vaikų saugumo, baimė likti vienai, baimė dėl ateities, smurtautojo keršto baimė.
• Finansinė priklausomybė: Neturėjimas nuosavų pajamų, būsto, baimė neišgyventi.
• Viltis: Tikėjimas, kad partneris pasikeis, kad „medaus mėnesio“ fazė truks amžinai.
• Žema savivertė: Įtikėjimas smurtautojo žodžiais, kad esi nieko vertas (-a), kad niekam kitam nereikėsi.
• Socialinė izoliacija: Smurtautojas dažnai sąmoningai apriboja aukos bendravimą su draugais ir šeima, todėl ištikus bėdai nėra į ką kreiptis pagalbos.
• Gėdos jausmas: Gėda pripažinti sau ir kitiems, kas vyksta namuose.
• Prisirišimas: Nepaisant smurto, gali būti išlikę meilės, prisirišimo jausmai, kartais susiformuoja sudėtingas „trauminis ryšys“.
• Vaikai: Noras išsaugoti „pilną šeimą“ dėl vaikų, baimė pakenkti jiems skyrybomis (nors gyvenimas smurtinėje aplinkoje vaikams kenkia daug labiau).

Kaip ištrūkti? Žingsniai saugumo link

Jei atpažinote save ar savo santykius skaitydami šį aprašymą, svarbiausia – suprasti, kad nusipelnėte gyventi saugiai ir pagarbiai. Štai kokie žingsniai gali padėti ištrūkti:

1. Pripažinkite, kad tai smurtas, o ne meilė: Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis – nustoti teisinti smurtautoją ir kaltinti save. Įsisąmoninkite, kad tai, ką patiriate, NĖRA normalu, tai smurtas, ir už jį atsakingas tik smurtautojas.
2. Saugumas – absoliutus prioritetas: Jei patiriate fizinį smurtą arba jaučiate realią grėsmę savo ar vaikų gyvybei bei sveikatai, jūsų saugumas yra svarbiausias dalykas. Nedelskite!
3. Ieškokite pagalbos / Nelikite vieni (-os): Tai gyvybiškai svarbu! Pasipasakokite žmogui, kuriuo visiškai pasitikite – draugei, mamai, sesei, kolegei. Kreipkitės pagalbos į specializuotas įstaigas. PAGALBA LIETUVOJE:
   • Skubi pagalba: Jei gresia tiesioginis pavojus, nedvejodami skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112 (galima rašyti ir SMS žinutę, jei negalite kalbėti). Policija privalo reaguoti ir gali skirti apsaugos nuo smurto orderį.
   • Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SPC): Šie centrai veikia visoje Lietuvoje ir teikia nemokamą bei konfidencialią kompleksinę pagalbą (psichologinę, teisinę, socialinę) smurtą patyrusiems asmenims. Bendrasis SPC pagalbos numeris +370 700 55516 (darbo dienomis, paprastai 8:00–17:00). Daugiau informacijos ir vietinių centrų kontaktai: www.specializuotospagalboscentras.lt
   • Pagalbos moterims linija: Nemokama emocinės paramos linija telefonu +370 800 66366 veikia visą parą. Galima kreiptis ir internetu: www.pagalbosmoterimslinija.lt
4. Dokumentuokite smurto atvejus: Jei įmanoma ir saugu, fiksuokite visus smurto incidentus: užsirašykite datas, laikus, detales, kas matė ar girdėjo. Išsaugokite grasinančias žinutes, laiškus. Jei patyrėte fizinį smurtą, kreipkitės į medikus, kad užfiksuotų sužalojimus, fotografuokite mėlynes ar kitus pėdsakus. Tai gali būti svarbūs įrodymai ateityje.
5. Susikurkite saugumo planą (ypač jei ruošiatės išeiti): Pagalvokite, kur galėtumėte saugiai nuvykti ir apsistoti kritiniu atveju (pas artimuosius, draugus, krizių centre). Pasiruoškite ir saugioje vietoje (galbūt pas patikimą žmogų) laikykite „pabėgimo krepšį“ su būtiniausiais daiktais: jūsų ir vaikų dokumentais, pinigais, banko kortelėmis, telefonų krovikliais, būtiniausiais vaistais, keliais drabužių komplektais. Informuokite patikimą žmogų apie savo planą ir susitarkite dėl pagalbos signalo.
6. Kreipkitės profesionalios pagalbos: Psichologo ar psichoterapeuto pagalba yra labai svarbi tiek planuojant išėjimą, tiek vėliau – sveikstant po trauminės patirties, atkuriant savivertę, suprantant smurto dinamiką ir kuriant sveikesnę ateitį. SPC gali suteikti nemokamą psichologinę ir teisinę pagalbą. Teisininkas gali padėti skyrybų, vaikų globos, turto dalybų, apsaugos orderio klausimais.
7. Nutraukite kontaktą (po išėjimo): Jei nusprendėte išeiti, stenkitės, kiek įmanoma, visiškai nutraukti kontaktą su smurtautoju (jei tai saugu ir įmanoma pagal aplinkybes, pvz., dėl vaikų). Blokuokite jo numerį, socialinių tinklų paskyras. Tai padės išvengti tolimesnių manipuliacijų, grasinimų ir psichologinio spaudimo grįžti.

Jūs ne viena / ne vienas!

Atminkite, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra jūsų kaltė. Jūs nesate vieni (-os) šioje situacijoje, ir pagalba yra prieinama. Ištrūkti iš smurto rato yra įmanoma, nors tai gali pareikalauti daug drąsos ir pastangų.

Kiekvienas žmogus turi teisę į saugius, pagarbius ir sveikus santykius. Jei jūsų santykiai nuolat kelia baimę, įtampą, ašaras ir kančią, tai nėra meilė. Tai smurtas. Nebijokite ieškoti pagalbos ir žengti pirmą, kad ir koks mažas atrodytų, žingsnį link saugesnio ir laisvesnio gyvenimo. Jūs esate to verti.