Saulėtoji Ispanija- ką pamatyti?
Saulėtos Costa Brava pakrantės tviska tvarka ir švara. Net vanduo atrodo tarsi išvalytas. Aplink daug žalumos, gėlių ir plačiai besišypsančių ispanų. Tikras rojus, iš kurio nesinori būti išvarytiems. Pabodus kaitintis saulėje gali išsinuomoti automobilį ir pakeliauti po šalį. Ji pribloškia grožiu, senovės ir šiuolaikiška architektūra, meno kūriniais bei visai kitokia kultūros samprata.
Dievas garbinamas gražiuose namuose
Virš garsiausio architekto Antonio Goudi kūrinio- Šventosios Šeimynos (Sagrada familia) bažnyčios- plieskia saulė. Nuostabusis statinys atrodo tarsi sulipdytas iš šlapio smėlio. Šviesa išplėšia iš visumos kiekvieną detalę, priverčia jas sušvisti nesamomis spalvomis. Sagrada familia turi keturis „veidus” (keturias sienas su trimis bokštais). Pats Goudi projektavo tik vienąją. Kitus tris pagal architekto eskizus tebestato jo mokiniai. Keliaujant po šalį susidaro įspūdis, kad bažnyčioms teikiama didelė reikšmė. Jos kartu ir didingos, ir trapios (gotika), ir labai prabangios. įdomi detalė: vargonų dūdos išdėstytos ne vertikaliai, o horizontaliai, jie dažnai įrengti bažnyčios viduryje.
Korida
Korida- antroji ispanų religija. Ypač baskų krašte. Į buliaus sprandą susmeigtos banderilės kitiems reiškia gyvulio kankinimą bei žudymą, o temperamentingiesiems pietiečiams- jėgos, ištvermės, sumanumo demonstravimą. Kaip revanšas, kasmet (rugpjūčio pradžioje) organizuojamas bulių bėgimas Pamplonos gatvėmis. Išerzinti gyvuliai vejasi visiškai beginklius matadorus…
Vyno ir šokio galia
Lankantis Ispanijoje nuodėmė neparagauti vietinio vyno. Tik pirkti jį patartina ne parduotuvėje, o vyno rūsiuose. Ten iš daugybės rūšių (malaga, madera, Negre ir kt.) gali išsirinkti labiausiai patikusią bei nusipirkti nors ir visą statinę. Tikras ispaniškas vynas saldokas, gana tirštas ir svaiginantis… kaip flamenko šokėjų akys arba čigono akompanimentas gitara. Vyruko judesiuose tiek jėgos ir nesumeluotos aistros, kad nejučia imi gailėtis negimęs ispanu.
Apmaudžiai suvoki, kad Dievo neduota šitaip šokti net specialiai pasimokius 20 metų. Galbūt tobulai iškaltum judesius. Bet flamenkas- ne tik judesiai. Tai ir į visas puses nuo plaukų tyškantys prakaito lašeliai, ir užburiantis žvilgsnis, skirtas visiems ir niekam, ir kažkas, ko neįmanoma apsakyti. Tereikia žiūrėti ir jausti.
Gyvenimo būdas
Ispanai- „naktinė” tauta. Nieko nestebina kamščiai Barselonos gatvėse trečią valandą ryto. Didesniųjų miestų centrai apšviesti kaip dieną. Kavinėse, baruose verda gyvenimas. Tik norint išgerti kavos teks kojomis „pasiieškoti” švaresnės vietos. Nes ispanai ant grindų meta visas atliekas: tuščius cukraus pakelius, nuorūkas, išlukštentų krevečių galvas.
Siesta
Nenustebkite, jei nuo 12 iki 16 val. nepateksite į parduotuves ar kokią įstaigą. Visą naktį linksminęsi ispanai tokiu metu eina pogulio. Siesta jiems toks pat šventas reikalas, kaip musulmonams malda penkiskart per dieną. Tuo metu dirba tik užkandinės ir nedidelės kavinukės.
Kalba
Nieko nepadarysi, tačiau bendrauti teks arba ispaniškai, arba gestų kalba. Valgiaraštį anglų k. rasite tik restorane. Visur kitur reikės baksnoti pirštais ir akinamai šypsotis. Beje, problemų gali kilti dėl tualetų. Nes ispanai nesupranta žodžių „toilet” ar „WC”. Prispyrus reikalui pakanka vienintelio žodžio „servicios”.
Moliuskai, krabai, aštuonkojai…
Ispanų valgiaraštyje dominuoja jūros gėrybės- moriscos. Beveik kiekvienoje kavinėje stovi didžiulis akvariumas su įvairiausiais vėžiagyviais. Išsirenki, užsisakai ir po pusvalandžio gali mėgautis truputį dumbliais atsiduodančia mėsyte. Tarpinis variantas (ir nebrangu, ir mūsų skrandžiui priimtiniau) nacionalinis valgis paella (skaityti paelja). Įsivaizduokite didelę keptuvę plovo, tik vietoj mėsos- įvairiausių formų, dydžių ir spalvų kriauklės su moliuskais, neišdarinėtos krevetės, daug citrinų.
… ir kumpis
Tai dar viena ispaniškų kavinių „įžymybė”, nes kabo garbingiausioje vietoje- lange. Jis ir išvaizda, ir skoniu skiriasi nuo mums įprasto. Gana šviesus, truputį padžiovintas. Skanu valgyti ir vieną. Juo labiau kad pjausto jį taip, jog bet kurio dydžio burna nesunku kramtyti: ir šiaudeliais, ir juostelėmis, ir kvadratėliais.
Beje, maistas Ispanijoje nėra brangus. Ypač apsiperkant prekybos centruose ir turguje. Pagrindinių produktų kainos netgi mažesnės nei Lietuvoje.
Keistas Dali pasaulis
Figueres mietelį išgarsino didysis ekscentrikas Salvadoras Dali. Jo name- muziejuje pasaulis visiškai kitoks nei už jo sienų. Dailininkas kūrė meną iš visko ir nieko, paveikslams panaudodamas įvairiausius daiktus (moters lūpos- atitinkamos formos sofa, akys- du ant sienos kabantys paveikslai, plaukai- kaspinu perrištos portjeros ir pan.). Vaikščiojant po vidinius kiemelius, nenusakoma menininko išmone apipavidalintus kambarius, negali atsikratyti nerealumo pojūčio ir žinojimo, kad visa tai sukūręs žmogus buvo mažu mažiausiai genijus.
Barselona- vienas gražiausių Ispanijos miestų. Centrinį Respublikos prospektą į dvi dalis dalija pėsčiųjų alėja. Joje- daugybė egzotiškų augalų bei gėlių iš viso pasaulio ir narvelių su kanarėlėmis, spalvotomis papūgėlėmis.
Būtinai aplankykite to paties A. Goudi suprojektuotą vaikų parką, apžiūrėkite jo statytus namus. Kitų tokių nerasite jokiame pasaulio mieste.
