Nustok nerimauti ir GYVENK! Kaip tai padaryti?

Tikriausiai kiekvienos mūsų aplinkoje yra žmonių, kurie, regis, tiesiog negali gyventi be nerimo. Jei skauda gerklę – iškart įtaria vėžį. Jei trūksta pinigų nuomai – jau mato save gatvėje. Jei mylimasis neatsiliepia po trečio skambučio – įsitikinę, kad yra apgaudinėjami. Būti šalia tokių žmonių nepaprastai vargina, tad galima tik įsivaizduoti, ką reiškia taip jaustis pačiam. O gal… ir įsivaizduoti nereikia?

Pats žodis „nerimauti“ apibrėžiamas kaip „kamuoti save trikdančiomis mintimis; jaudintis“. Ar pastebėjai? Kai pasirenki nerimauti – nes tai visada yra sprendimas, o ne kažkas, kas „tiesiog nutinka“ – tu pasirenki save kankinti. Kokia prasmė?

Jei vis dar netiki, kad nerimas yra tikras savęs kankinimo būdas, pažvelk, ką sako specialistai. Nerimas veikia apetitą, miego įpročius, nuotaiką ir santykius. Fizinės pasekmės gali būti galvos skausmai, pykinimas, raumenų įtampa, nesugebėjimas susikaupti ir nerimo priepuoliai. Trumpai tariant, nerimas gali priversti jaustis siaubingai, kelti stresą aplinkiniams ir galiausiai paralyžiuoti abejonėmis, baime ir kančia. Ir štai kas svarbiausia – kai baigi nerimauti, dalykas, dėl kurio jaudinaisi, ne tik niekur nedingsta, bet tavo nerimas tikriausiai jį dar labiau pablogino. Kaip sakė viena žurnalistė: „Nerimas – lyg supamoji kėdė. Ji duoda tau užsiėmimo, bet niekur nenuveža.“

Dar viena išvada apie nerimą – daugelis nuolat nerimaujančių žmonių dažnai neigia (arba neįsisąmonina) dar vieną svarbų dalyką, kurį atskleidžia jų nerimas: kad už jo slypi didžiulis, kartais net maniakiškas, noras viską kontroliuoti. Pagalvok. Ar dauguma dalykų, dėl kurių nerimaujame, nėra susiję su tuo, ką norime kontroliuoti, bet kas yra visiškai ne mūsų rankose? Kuo labiau giliniesi į šį nerimo reikalą, tuo aiškiau, kad jei yra vienas įprotis, kurio visi turime atsikratyti, tai nerimas. Ir, mieloji, nėra geresnio laiko tai padaryti nei dabar!

Baik kurti nebūtas istorijas

Argi ne juokinga, kad kai kalbama apie „dramų karalienes“, kai kurios iškart įsižeidžia? Nė vienos neturėtų jaudinti tok sapibūdinimas, nebent tai šiek tiek „lazda turi du galus“ situacija. Bet net jei atpažįsti save, niekada nevėlu keistis – jei tik nori. Nors tipiškas „dramų karalienės“ apibrėžimas apima nuotaikų kaitą, nuolatinį skundimąsi, pykčio priepuolius, dėmesio siekimą ir nuolatinį problemų kėlimą, vienas nepakankamai įvertintas ženklas yra žmogus, kuris visada iš musės daro dramblį. Žinai tą tipą – vyras paskambina pasakyti: „Mums reikia pasikalbėti“, ir kol jis dar nespėja perskambinti, ji jau nusprendė, kad jis ne tik ją apgavo, bet tikriausiai turi kūdikį kitame miesto gale. Arba darbe sušaukiamas neplanuotas susirinkimas, ir ji įeina į jį verkdama, nes jau įsivaizduoja save gyvenančią kartoninėje dėžėje. Tavo kasdienybėje ir taip pakanka siužetų, posūkių ir veikėjų. Ženkliai sumažink tikimybę tapti nerimo įkaite, atsisakydama maitintis hipotetinėmis istorijomis, kuriomis tavo vaizduotė bando tave išgąsdinti. Nustok nerimauti dėl to, kas dar net nenutiko!

Daryk, ką gali, geriausiai – ir nuolat

Neįtikėtinai išlaisvinantis jausmas yra žinoti, kad dienos pabaigoje padarei viską, ką galėjai. Ne kai kuriose gyvenimo srityse – kiekvienoje iš jų. Kai žinau, kad kažką apleidau, kur kas lengviau pradėti nervintis, jaudintis ar nerimauti, nei tada, kai padariau viską, kas nuo manęs priklausė. Kai žinai, kad padarei tai, kas tavo valioje, ką dar gali padaryti? Būtent tada, kai tenka pripažinti, kad tinginiavai ar atidėliojai, nerimas sugeba įsėlinti. Geras šio punkto aspektas yra tai, kad jis primena, jog daugelis dalykų, dėl kurių nerimaujame, nustoja būti problema, jei tiesiog veikiame nepriekaištingai ir visa kita paliekame Visatai išspręsti.

Venk šimto ir vienos nuomonės

Tai neįkainojamas patarimas, nes jei esi žmogus, įpratęs pasitarti su milijonu žmonių prieš priimdamas sprendimą, tai ne tik reiškia, kad nepasitiki savimi tiek, kiek turėtum, bet ir paaiškina, kodėl gali būti linkusi nerimauti daug daugiau, nei reikia. Kai išgyveni iššūkį ar išbandymą, natūralu ir tam tikru mastu netgi išmintinga pasidomėti kito žmogaus nuomone. Tiesiog įsitikink, kad renkiesi tokį žmogų, kurio perspektyva pagerins situaciją, o ne pablogins; kuris padės viską išsiaiškinti, o ne dar labiau supainios. Ir stenkitės sumažinti žmonių, su kuriais konsultuojatės, skaičių. Kuo daugiau balsų girdi, tuo sunkiau bus klausytis savojo. Ir tuo lengviau bus rasti dar daugiau dalykų, dėl kurių verta nerimauti – „ačiū“ visam tam „papildomam bagažui“, kurį jie įneš į tavo psichiką.

Šalin negatyvą: žmones ir energiją

Tikras ženklas, kad žmogus yra toksiškas, yra tai, jei jis didžiąją laiko dalį yra negatyvus. Negatyvūs žmonės visada mano, kad geri dalykai yra per geri, kad būtų tiesa. Jie smulkmenas išpučia iki neįtikėtino dydžio; jie nuolat galvoja apie blogus gyvenimo įvykius; jie klesti iš apkalbų; jie linkę į savęs menkinimą; juos nuolat valdo baimė; jie stagnuoja, nes retai rizikuoja; jų nuotaikos visada pesimistiškos; jie nemoka atleisti sau ar kitiems; jie yra lėtiniai skundikai; jie gyvena praeitimi… Galėčiau tęsti ir tęsti. Įdomus dalykas apie nerimą, susijusį su negatyviais žmonėmis, yra tai, kad negatyvumas juos maitina. Ir, kas įdomiausia, daugelis negatyvių žmonių laikosi „pusiau tuščios stiklinės“ pozicijos, nes negatyvumas juos daro… tingius. Jie mieliau tiesiog mano, kad niekas nepasiseks, nei nerimauja dėl to ar bando ką nors pagerinti. Tai reiškia, kad negatyvūs žmonės ne tik sės nerimo ir abejonių sėklas, bet jei būsi šalia jų pakankamai ilgai, gali pereiti nuo nerimo prie visiško abejingumo tam, kas anksčiau rūpėjo. O apatija retai kada yra naudinga ar gera. Yra mokslinių įrodymų, kad negatyvumas ne tik labai kenkia sveikatai, bet ir yra be galo užkrečiamas. Jei nori nustoti nerimauti, bet nuolat esi apsupta negatyvios energijos ir žmonių, na, sėkmės su tuo.

Blogiausias scenarijus? Apgalvok ir paleisk

Nesvarbu, ką išgyveni, visada egzistuoja blogiausias scenarijus. Tačiau, kaip sakoma, 85 procentai to, dėl ko nerimaujame, iš tikrųjų niekada nenutinka. Vis dėlto, manau, dalis priežasties, kodėl nerimas mus taip išvargina, yra ta, kad eikvojame tiek daug laiko, pastangų ir energijos bandydami save atkalbėti nuo blogiausio scenarijaus, užuot jį apsvarstę ir paleidę. Pagalvok apie blogiausią, kas galėtų nutikti, susitaikyk su tuo ir tada paleisk tą mintį. Galbūt skamba keistai, bet kai įsijauti į mąstyseną „Kad ir kas tai būtų, aš galiu su tuo susidoroti, nes Dievas (arba Likimas, Visata – kas tau artimiau) yra su manimi“, apima ramybė ir tyla, kuri daro tave beveik bebaimę. Ei, neišbandžiusi nesužinosi.

Gyvenk šia diena, žingsnis po žingsnio

Prisimeni, kaip anksčiau sakiau, kad dauguma nerimaujančiųjų turi problemų su kontrole? Tai tiesa. Pagalvok apie paskutinį dalyką, dėl kurio nerimavai. Ar tai buvo susiję su tuo, kas vyksta dabar, ar su tuo, kas galbūt galėtų nutikti rytoj, kitą savaitę ar net po šešių mėnesių? Yra posakis: „Nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai pakanka savo vargo.“ Kad ir kokie būtų tavo asmeniniai dvasiniai įsitikinimai, turi pripažinti, kad šiuose žodžiuose slypi tikra išmintis. Viena problema su nerimu yra ta, kad jis atitraukia dėmesį nuo to, kas yra tiesiai prieš tave. Vietoj to, tu linkusi nukreipti savo energiją ir emocijas į kažką, kas gali nutikti arba nenutikti ateityje. Dėl to jis atima iš tavęs laiką ir gebėjimą puikiai susitvarkyti su tuo, kas yra prieš akis. Rytojus ateis pakankamai greitai ir, patikėk, jis ateis su savo rūpesčių rinkiniu. Bet kadangi rytojus nėra pažadėtas, kodėl nesusikaupus ties tuo, kuo gali būti tikra? Čia ir dabar.

Neapkrauk savęs: mažiau yra daugiau

Pažįstu žmogų, kuris visada pasakoja daugybei žmonių visus savo reikalus. Tada, kai jo reikalai iškyla į viešumą, jis patiria didžiulį stresą, nes nežino, kas juos nutekino. Būtent taip gali jaustis pervargęs – jautiesi šiek tiek išsekęs, jei ne visiškai palūžęs, vien todėl, kad prisiėmei tiek daug dalykų, jog nebežinai, kaip atsekti savo žingsnius, kad viską užbaigtum. O kai turi daugybę neatliktų darbų, žinoma, tai vers nerimauti. Žinau, daugelis mūsų, moterų, manome, kad esame daugiafunkciškumo meistrės, tačiau daugybė tyrimų rodo priešingai. Nors galbūt „neblogai“ susitvarkome bandydamos daryti penkis dalykus vienu metu, mums sektųsi kur kas geriau darant vieną dalyką vienu metu. Tai sumažintų streso lygį, kad galėtume susikaupti ir kiekvieną užduotį atlikti nepriekaištingai. Ir, kaip nuostabi premija, galime išmokti dažniau sakyti „ne“. Daryti vieną dalyką vienu metu – tai dar vienas būdas nustoti nerimauti tiek, kiek tikriausiai tai darai.

ATSIPALAIDUOK!

Niekas negali atsipalaiduoti, kai nuolat nerimauja. Iš kur aš tai žinau? Nes kai kurie žodžio „nerimas“ antonimai yra ramybė, pasitikėjimas, tikrumas, užtikrintumas, pasitenkinimas ir džiaugsmas. Šiame pasaulyje visi patirsime pakilimų ir nuosmukių. Tai gyvenimo dalis. Bet kai ateina „nuosmukiai“, svarbu paklausti ne kodėl tai nutinka mums, o kodėl tai nutinka DĖL mūsų? Pasirinkus antrąjį požiūrį į aplinkybes, galime labiau nuraminti savo dvasią. Tada, užsiimdamos meditacija, joga, malda, miegodamos ar net tiesiog ilsėdamosi ant sofos ir žiūrėdamos kažką, kas atitrauks mintis nuo to, kas bando mus įtempti, būsime geriau pasirengusios su tuo susidoroti. Nerimas nekenčia, kai esame atsipalaidavusios, nes žino, kad tada negali mūsų pasiekti. Esmė – daryk, ką gali, visa kita paleisk. Trumpai tariant, tai raktas į tai, kaip išmokyti save nustoti nerimauti taip beprotiškai daug.