Nuo mamos pieno iki kepsnio…

Moteris, kuri dar netapo mama ir kuri galbūt net nesiruošia greitai ja tapti, tikriausiai parduotuvėje abejingai pražingsniuoja pro spalvotų dėžučių ir buteliukų su kūdikių maistu eiles. O gal retkarčiais ir žvilgteli į jas su nuostaba: „Kam visa tai?” Ar su užuojauta pagalvoja apie savo drauges, jau auginančias vaikus: „Kaip jos susigaudo šioje daugybėje?”

Iš kur tokia įvairovė?

Jei pakalbinsite 50- 60 metų moteris, kaip jos maitino savo vaikučius kūdikystėje, jos galbūt prisimintų, jog- kas rytą eidavo parsinešti pieno mišinių, kurie būdavo paruošiami atskiedus karvės pieną ryžių, grikių ar avižų nuovirais. Tačiau ir šiomis dienomis dar pasitaiko „specialistų”, kurie į mamos klausimą, kuo maitinti 2 mėn. kūdikį, pataria manų košę.

Dabartinis kūdikių maistas nuo ano skiriasi kaip diena nuo nakties. Daugiametis mokslininkų ir pediatrų darbas padėjo išaiškinti, kokios medžiagos lemia visavertį kūdikio vystymąsi. Kasmet atliekami tyrimai kelia naujus reikalavimus kūdikių maisto gamintojams, todėl produktai nuolat tobulinami keičiant tam tikrų medžiagų santykį ar papildant naujomis organizmui reikalingomis medžiagomis (svarbiomis amino rūgštimis, polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis, reikalingais mikroelementais).

Mokslo vystymasis kelia naujus reikalavimus ne tik pediatrams, bet ir mamytėms. Jos turėtų susirasti naujausią informaciją apie kūdikių mitybą ir ja vadovautis (mama turėtų žinoti apie 80 % visų mitybos ypatumų, specialistui palikdama 20 % specializuotos informacijos, susijusios su retai pasitaikančiais mitybos sutrikimais.)

Mamos pienas pats geriausias

Idealiausias ir nepakeičiamas maistas kūdikiui yra motinos pienas. Kūdikio organizmas pritaikytas maitintis būtent juo. Motinos pienas yra idealios sudėties- jame yra visko, ko reikia kūdikiui. Su mamos pienu naujagimis gauna ir antikūnų, padedančių jam atsispirti ligoms. Nustatyta, jog, kuo ilgiau kūdikis maitinamas motinos pienu, tuo rečiau jis serga virškinimo, kvėpavimo, alerginėmis ligomis. Beje, maitinant kūdikį krūtimi, tarp motinos ir mažylio užsimezga stiprus emocinis ryšys. Krūtimi būtina maitinti bent jau pirmuosius 6 mėnesius.

Kodėl reikia įvairesnio maisto?

Gimdamas kūdikis atsineša tiek geležies atsargų, kad pakanka 4- 6 pirmiesiems gyvenimo mėnesiams. Iki to laiko mamos pienas visiškai patenkina kūdikio poreikius, todėl nederėtų anksčiau kaip 4 mėnesį duoti sulčių, tyrelių ar arbatos, net ir vandens. Nuo 4- 6 mėnesių kūdikio racioną galima papildyti įvairesniu, mineralinių medžiagų turinčiu maistu. Taip kūdikis po truputį pradeda susipažinti su daržovių, į vaisių, mėsos skoniu.

Naujo maisto ypatumai

Pirmąjį gyvenimo pusmetį kūdikio žarnynas dar labai gležnas, todėl pirmieji nauji produktai, su kuriais susidurs kūdikis, parenkami labai atsargiai. Pirmiausia kūdikio racione atsiranda vaisių, daržovių tyrės, kuriomis (1- 2 šaukšteliai) pratinama prie naujo skonio. Tai neatstoja visaverčio maitinimo, todėl pagrindinis maistas ir toliau lieka mamos pienas. Pirmiausia duodami rečiausiai alergiją sukeliantys vaisiai ir daržovės: bulvės, kukurūzai, morkos, žiediniai kopūstai obuoliai, bananai, mėlynės. Svarbu keletą dienų duoti tik vieno naujo produkto, pradedant nuo labai nedidelio kiekio, ir stebėti, ar per tą laiką neišryškėja alerginės reakcijos (vėmimas, viduriavimas, niežtintis bėrimas). Vaikams, kurių šeimoje yra alergiškų žmonių, naujas maistas pradedamas duoti tik suėjus 6 mėnesiams ar dar vėliau. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia pienas ir jo produktai, kiaušiniai, žuvis, citrusiniai vaisiai, pomidorai, riešutai, šokoladas, todėl šių produktų pradedama duoti vėliausiai -pirmųjų metų pabaigoje, antraisiais ar net trečiaisiais gyvenimo metais. Pirmosioms košėms ryžiai ir kukurūzai pasirenkami taip pat neatsitiktinai. Juose nėra gliuteno- baltymo, esančio rugiuose, kviečiuose, miežiuose, kurio dalis vaikų (tiesa, labai retai) gali netoleruoti.

Pirmasis kūdikio maistas nesaldinamas (cukrus kenkia kūdikio dantukams) ir nesūdomas (galima pasūdyti tik trupučiu joduotos druskos).

Nuo skysto prie tiršto

Naujo maisto ragavimas- didelis įvykis kūdikio gyvenime. Mažylis susipažįsta ne tik su nauju, jam neįprastu skoniu, bet ir su kitokia, tirštesne, maisto konsistencija bei nauju valgymo būdu- šaukšteliu. Žinoma, jam nelengva susidoroti su tiek naujovių vienu metu. Todėl perėjimas nuo skysto prie tirštesnio maisto turi būti labai laipsniškas. Pirmosios tyrės savo konsistencija mažai skiriasi nuo motinos pieno, tačiau ateina laikas, kai kūdikio skranduką reikia pradėti pratinti prie sunkiau virškinamo, kietesnio maisto. Idealus pereinamasis maistas šiuo laikotarpiu yra mišiniai, kurių sudėtis ir konsistencija specialiai pritaikyta augančiam kūdikiui.

Tyres bei skystas košes galima ruošti namie. Pagrindinė sąlyga- produktai turi būti įvairūs, švieži ir chemiškai švarūs- geriausiai pačių išauginti darže ar sode. Puiki alternatyva namie ruoštoms tyrėms yra kūdikių maistas indeliuose. Jis ruošiamas iš patikimų produktų, nenaudojama konservantų, spalviklių ir aromatinių priedų. Tai puiki išeitis tuo metu, kai nėra tinkamų produktų kūdikio maistui pagaminti namie, svečiuose ar kelionėje. Renkantis maistą indeliuose, reikia pagalvoti ir apie pakuotę- iš pradžių kūdikis suvalgo labai nedaug.

Nuo tiršto prie kieto

Pradėjęs nuo vaisių, daržovių tyrių, mišinių kūdikis kas mėnesį „susipažįsta” su naujais produktais- mėsa, naujomis (avižų, miežių, grikių) košėmis, varške, kiaušinio tryniu, žuvimi. Nuolat tirštėja ir maisto konsistencija. Tyrelėse atsiranda gabaliukai, skatinantys kūdikį kramtyti. Išdygsta pirmieji dantukai. Todėl nuo maždaug 8 mėnesių kūdikis jau gali graužti sausainį, vaisiaus gabaliuką, valgyti rupesnį maistą. Vietoj įprasto pieno mišinio galima pradėti maitinti tirštu pieno mišiniu kuris yra sotesnis už įprastą, nes papildytas avižų, kviečių, rugių miltais bei sėlenomis. Be to, mišinys papildytas geležimi ir kitomis mineralinėmis medžiagomis bei vitaminais, todėl puikiai atitinka augančio vaiko poreikius ir gali būti naudojamas net iki mokyklos.

Dabar kūdikis jau pripratęs prie visų svarbiausių maisto produktų. Kad kūdikio mityba būtų visavertė, maistas turi būti įvairus ir skanus. Mažylis nesiskųs apetitu, jei jam bus pasiūloma įvairiausių rūšių daržovių, vaisių, mėsos, žuvies. Jei mamai pristinga fantazijos gaminti maistą namuose, ji gali rinktis iš daugybės kompanijos siūlomo maisto indeliuose.

Paskutinis etapas- perėjimas prie susmulkinto suaugusiųjų maisto. Paskutiniaisiais pirmųjų metų mėnesiais kūdikiui duodamas pertrintas suaugusiųjų maistas, ir kūdikis pratinamas kramtyti. Kąsnelis po kąsnelio kūdikis įpranta kramtyti, ir pagaliau ateina diena, kai mažylis tampa pilnateisiu nariu prie šeimos pietų stalo.